Peršalimas nėštumo metu: rizikos, prevencija ir saugus gydymas

Nėštumas - ypatingas ir jautrus laikotarpis moters gyvenime, kuomet rūpestis savo sveikata tampa dvigubai svarbesnis. Nors nėščiosios turėtų stengtis išvengti visų susirgimų, peršalimas, deja, gali užklupti net ir pačią atsargiausią būsimą mamą. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl peršalimas nėštumo metu kelia susirūpinimą, kokios ligos yra pavojingiausios skirtingais nėštumo trimestrais, kaip svarbu skiepytis nuo gripo ir kokios prevencinės bei gydymo priemonės yra saugios laukiantis kūdikio.

Kodėl nėščiosioms svarbu saugotis peršalimo?

Nėščiosios neturėtų sirgti, dėl to visais laikais, visose kultūrose jos buvo itin saugomos. Užsikrėtus bet kokia virusine liga, vaisiui pavojingiausia aukšta motinos temperatūra, nes viruso placenta paprastai nepraleidžia. Hipertermija veikia vaisių, ypač nėštumo pradžioje. Aukšta temperatūra nėra blogai pačiai motinai, tai - imuninis atsakas į virusus (jie „iščirškinami“ ir sunaikinami), tačiau negerai vaisiui, kuris nėra motinos kūno dalis. Moteris savo organizme augina vaisių, o jis yra šioks toks svetimkūnis, todėl, kad jame - ne tik moters genetinė medžiaga. Kitaip tariant, vaisius - ne visai motinos kūno dalis. Tam, kad organizmas neatmestų to „svetimkūnio“, būsimos mamos organizme veikia tam tikri apsauginiai mechanizmai, tad nėščios moters imuniniai mechanizmai šiek tiek prislopinti. Dėl šios priežasties besilaukianti moteris tampa daug neatsparesnė infekcijoms, todėl priklauso rizikos grupei. Peršalimas nėštumo metu dažniausiai neturėtų kelti papildomų rūpesčių. Tačiau tam tikrais atvejais peršalimo nėštumo metu pasekmės gali turėti įtakos būsimos mamos ir vaikelio sveikatai. Todėl svarbu laikytis atsargumo ir imtis tinkamų gydymo priemonių, kad nėštumas išliktų saugus.

Peršalimo pavojai skirtingais nėštumo trimestrais

Kuo pavojingos virusinės peršalimo ligos skirtingais nėštumo trimestrais? Kiekvienas nėštumo trimestras turi savų specifinių rizikų:

• I Nėštumo semestras (iki 12-13 sav.): infekcijos gali sukelti persileidimą ar nėštumo nesivystymą, kai kuriuos apsigimimus - veido skaidos trūkumus, hidrocefaliją (kai skystis kaupiasi galvos smegenyse) ir kitus nervų sistemos pažeidimus. Didžiausias pavojus yra pirmame nėštumo trimestre, kai embrionas dar tik formuojasi, liga gali sutrikdyti vaisiaus raidą, lemti apsigimimus, persileidimus. Jei ketvirtą savaitę nėščią moterį paveiks gripo virusas, nėštumas gali baigtis persileidimu.
• II Antrasis nėštumo semestras (13-27 sav.): peršalimas gali sukelti priešlaikinį gimdymą, sutrikdyti vaisiaus vystymąsi. Antrame ir trečiame trimestre rimtas peršalimas, gripas gali lemti priešlaikinį gimdymą, vaisiaus įgimtą infekciją.
• III Trečiasis nėštumo semestras (nuo 28 sav.): persirgtos virusinės ar bakterinės infekcijos gali sukelti vaisiaus vandenų padaugėjimą ar sumažėjimą ir taip stipriai pakenkti vaisiaus vystymuisi, be to, gali nukentėti ir placenta. Šiame trimestre susirgus virusine liga pavojinga ir pačiai būsimajai mamai. Kadangi padaugėja kraujo kiekis, persitvarko visa organizmo sistema, dėl to į bet kokią infekciją ji reaguoja daug sunkiau. Tai gali sukelti komplikacijų, susijusių su pačios nėščiosios sveikata. Ji sunkiau serga, kyla grėsmė, kad prisimes naujų ligų. Nėščia moteris jau ir taip apsunkusi nuo paties nėštumo.

Konkrečios ligos ir jų pavojai nėštumo metu

Nėštumo metu gali kilti susirūpinimų dėl įvairių virusinių ir bakterinių infekcijų. Svarbu žinoti apie jų specifiką ir galimus pavojus:

Gripas

Gripas yra viena iš dažniausių virusų sukeliamų kvėpavimo takų infekcijų. Prasidėjus dideliam sergamumui, ši liga nesirenka. Besilaukiančioms moterims gripo komplikacijų rizika ir tikimybė, kad dėl šios infekcijos jos bus paguldytos į ligoninę, yra daug didesnė nei kūdikio nesilaukiančių bendraamžių moterų. Gripo virusas į kraują nepatenka ir neprasiskverbia pro placentą, tačiau dėl citokinų (imuninės sistemos hormonų) išsiskyrimo ir karščiavimo gali pasireikšti vaisiaus sklaidos trūkumai, padidėti nėštumo nutrūkimo ar pirmalaikio gimdymo rizika. Dažniausios komplikacijos nėščiosioms ir kitiems žmonėms nesiskiria. Tai - gripinė pneumonija (plaučių uždegimas), kuri gali pereiti į bakterijų sukeltą plaučių uždegimą ir sukelti ūminį kvėpavimo nepakankamumą. Kitos galimos komplikacijos: sinusitas, ūminis bronchitas, tonzilitas, otitas. Retesniais atvejais - širdies raumens uždegimas (miokarditas), galintis sukelti širdies nepakankamumą, raumenų uždegimas (miozitas), varginantis ilgai užtrunkančiais stipriais raumenų skausmais, ar net poliradikuloneuritas. Poveikis vaisiui gali pasireikšti vaisiaus skaidos trūkumu, gali padidėti nėštumo nutrūkimo ar pirmalaikio gimdymo rizika, kyla didesnė rizika dėl naujagimio pneumonijos. Didžiausią poveikį būsimam kūdikiui turi motinos karščiavimas. Nuo 37,5 laipsnių derėtų susirūpinti ir save stebėti, pasiekus 38, jau reikėtų mušti temperatūrą. Būtina gerti gydytojo paskirtus vaistus, antipiretikus ir neleisti karščiui pakilti aukščiau 38 laipsnių. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog tos, kurios sirgdamos gripu sugebėjo reguliuoti karščiavimą vaistais ir nuolat gėrė folio rūgštį, siekdamos užkirsti kelią vaisiaus nervų sistemos defektams, joms ir jų palikuonims gripo pasekmės buvo minimalios. Susirgus gripu, pirmajame trimestre didelė savaiminio persileidimo rizika, o vėlesniuose trimestruose - priešlaikinio gimdymo grėsmė.

Vėjaraupiai

Ši virusinė infekcija taip pat labai paplitusi, nes plinta oro lašeliniu būdu. Vėjaraupiai pavojingi tuo, kad jais sergantis žmogus gali platinti užkratą dvi dienas, iki jį išberia. Jeigu nėščioji, tarkime, turi vyresnį vaiką, kurį veda į darželį ar mokyklą, ten jai gresia didelė tikimybė užsikrėsti vėjaraupiais. Jų inkubacinis periodas yra 15 dienų, vadinasi, tu užsikrėtei, bet dar to nežinai, o virusas jau dirba savo juodą darbą. Tos nėščiosios, kurios neturi imuniteto vėjaraupiams (nepersirgo vaikystėje, nėra skiepytos), ypač pažeidžiamos. Tyrimais nustatyta, jog apie 20 proc. moterų, susirgusių šia liga, išsivysto plaučių uždegimas, kuris gali baigtis mirtimi. Vėjaraupiai itin pavojingi naujagimiams.

Citomegalo virusas

Vienas iš „populiaresnių“ virusų, nes apie 60 proc. moterų yra persirgusios ir turi imunitetą. Šis virusas pasireiškia lengvais peršalimo simptomais, tačiau yra nepaprastai pavojingas nėščiajai, nes, susirgus pirmajame nėštumo trimestre, labai dažnai sukelia persileidimus. Citomegalo virusas perduodamas per kūno skysčių kontaktą. Naujagimis gimdamas gali užsikrėsti šiuo virusu. Jis pavojingas tuo, kad pasireiškia nebūtinai iš karto. Citomegalo virusas gali netikėtai atkusti per pirmuosius trejus gyvenimo metus ir sukelti klausos pažeidimų.

Raudonukė

Ši viruso sukelta liga pavojinga, nors daugeliui gali praeiti visiškai be simptomų - maždaug 25-50 proc. žmonių. Ir jie vis tiek yra užkrečiami, o nėščiajai susirgus raudonuke pasekmės gali būti liūdnos, ypač ūmiai užsikrėtus pirmajame nėštumo trimestre. Užsikrėtus iki 12 savaičių nėštumo, vaisiaus pažeidimo rizika - 50 proc. Liga perduodama oro lašeliniu būdu, didelė grėsmė ją pasičiupti sukiojantis tarp vaikų. Mažieji dažniausiai ja lengvai perserga.

Hepatitas - A, B, C

Hepatitas A labiau paplitęs Pietų šalyse, pas mus pasitaiko rečiau, nėštumui nėra labai grėsmingas. Nuo hepatito B geriausia yra pasiskiepyti, visoms nėščiosioms atliekami šio viruso tyrimai. Jei susirgimas yra latentinis, jis paprastai nėštumui įtakos neturi, tik reikia nuolat stebėti, kaip funkcionuoja kepenys. Hepatitas C plinta per kūno skysčius, tad pasistenkite būti atsargesni.

Herpeso virusas

Viena iš penkių moterų yra šio viruso nešiotoja - I tipo (lūpinis), II tipo (genitalinis). Virusas migruoja į nervinius audinius: jei nėra aktyvus, nėra ir labai pavojingas, tik kartais pasireiškia. Užsikrėtus šiuo virusu trečiame trimestre, didelė tikimybė gimdant perduoti šią nemalonią „dovanėlę“ savo lėliukui, todėl tokiu atveju patariama gimdyti atliekant cezario pjūvį.

Skiepai nuo gripo - svarbi prevencijos priemonė

Kiekviena moteris, kuri laukiasi ar planuoja tai daryti, turi būti labai atsakinga ir pasiskiepyti. Visos nėščiosios, nepriklausomai nuo nėštumo laiko, turėtų vakcinuotis, ypač tos, kurios patenka į padidintos rizikos grupę, pavyzdžiui, serga astma, autoimuninėmis ligomis. Moksliniai tyrimai įrodo, kad skiepai apsaugo nuo gripo komplikacijų, kurios pavojingiausios pačiai motinai bei jos vaisiui. Gripo vakcina nekelia pavojaus besilaukiančioms moterims. Atminkite, nėščiosios, kaip ir pensininkai, yra padidintos rizikos grupėje dėl to, kad jų imunitetas silpnesnis. Vakcinuotis reiktų kasmet, nes gripo virusas mutuoja, todėl pernykštė vakcina gali būti visiškai nebeveiksminga. Gera žinia ta, kad žmonės turi kaupiamąjį imunitetą, vieną kartą persirgęs, kitą kartą, vaizdžiai tariant, tos pačios rūšies gripu nebesirgsi. Skiepyti sezonine gripo vakcina rekomenduojama iki gripo sezono pradžios, nepriklausomai nuo nėštumo. Kitais atvejais skiepijimą galima atidėti iki antrojo nėštumo trimestro ir vakcinuoti nuo 28 iki 32 nėštumo savaitės. Tuo metu vaisiui perduodamas didžiausias apsauginių antikūnų kiekis. Nėščiųjų skiepijimas gripo vakcina apsaugo nuo sunkios ligos ar jos komplikacijų ne tik moterį, bet ir naujagimį pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Skiepyti gripo vakcina galima ne tik nėštumo metu, bet ir pagimdžius, žindant. Nėščiosios priskiriamos gripo rizikos grupei, todėl jos gali būti skiepijamos nemokamai bet kurį nėštumo etapą. Pati vakcina ligos sukelti negali. Tačiau vakcinos apsauga nuo sezoninio gripo viruso nėra šimtaprocentė. Jei pasiskiepijus vis dėlto susergama gripu, ligos eiga dažniausiai būna labai lengva, išvengiama sunkių komplikacijų ir vaisiaus pažeidimo. Apsauginis imunitetas susidaro praėjus maždaug dviem savaitėms nuo paskiepijimo. Skiepijimas sezonine gripo vakcina yra vienintelė kontrolės ir profilaktikos priemonė. Visos nėščiosios, nepriklausomai nuo nėštumo laiko, iki gripo sezono pradžios valstybės lėšomis turėtų pasiskiepyti inaktyvinta sezonine gripo vakcina. Svarbu, kad motinos imunizacija suteikia pasyvų imunitetą kūdikiui pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais - taigi apsaugoma ne tik motina, bet ir vaisius bei gimęs kūdikis pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.

Saugus gydymas ir prevencija

Jei vis dėlto susirgote, svarbu žinoti, kaip elgtis saugiai:

• Vaistų vartojimas: Pačioms pasiskirti vaistukų tikrai nereikėtų, bet kreiptis į gydytoją ir vartoti tokius, kokius jis paskirs, būtina. Jeigu gydytojas sako, kad neapsieisite be antibiotikų, vadinasi, taip ir yra. Dauguma vaistų nuo peršalimo iš tiesų veikia ne peršalimo priežastį, o tik malšina peršalimo simptomus (temperatūrą, skausmą, nosies užgulimą). Dauguma specialistų laikosi nuomonės, kad jei temperatūra ar skausmas yra nepakeliami, saugiausia nėštumo metu gerti paracetamolį, tačiau ir juo piktnaudžiauti negalima. Aukštą temperatūrą, kuri siekia 38,5 ir daugiau, reikėtų mušti, saugiausia su paracetamolio preparatais. Jo galima vartoti iki 2 gramų per parą. Vienoje tabletėje dažniausiai yra 500 mg vaisto, tad nerekomenduojama suvartoti daugiau 4 tablečių per parą. Žinoma, maksimalių dozių reikėtų vengti nėštumo metu. Paracetamolį taip pat galima naudoti nuo galvos, gerklės skausmo. Dėl visų kitų preparatų vartojimo reiktų pasitarti su vaistininku arba gydytoju. Dauguma vaistų, net ir homeopatiniai, turi vienokį ar kitokį šalutinį poveikį, tad nepatartina jų vartoti nepasitarus su gydytoju. Taip pat reikėtų visiškai pamiršti populiarius vaistus nuo peršalimo vaistus milteline forma. Jų sudėtyje dažnai yra labai didelė dozė paracetamolio ir kitų karščiavimą mažinančių medžiagų, kas gali pakenkti nėštumui.
• Gėrimai ir mityba: Ilsėkitės. Gerkite daug šiltų gėrimų. Geriausiai tiks įvairios žolelių arbatos, karštas vanduo su citrina, imbieru ir medumi, pašildytos sultys. Gerdama šiuos gėrimus, atstatysite skysčių balansą, padėsite organizmui kovoti su peršalimo simptomais. Valgykite tinkamai subalansuotą maistą. Tai gali būti sunkiai įgyvendinamas patarimas, ypač jei kamuoja rytinis pykinimas, tačiau tinkamai maitintis šiuo metu yra labai svarbu. Jei rimtiems patiekalams neturite apetito, rinkitės sriubas, vištienos sultinį ar pieno kokteilį, užkąskite dažnai, kad ir nedidelėmis porcijomis. Sveikos mitybos, ypač kryžmažiedžių daržovių, vartojimas lemia mikrobiomo būseną, o šis tiesiogiai veikia imunitetą.
• Namų procedūros: Jei kamuoja sloga, pabandykite garų terapiją: į karštą vandenį įlašinkite keletą lašų eukalipto aliejaus (jei nesate jam alergiška), užsidenkite galvą rankšluosčiu, kad garai neišsisklaidytų, ir pamėginkite pakvėpuoti pro nosį. Jei skauda gerklę, gerkite arbatas arba karštą vandenį su medumi ir citrina, naudokite mėtinius ledinukus. Jei jaučiate užgulusią nosį, išbandykite garų inhaliacijas. Į dubenį karšto vandens įlašinkite keletą lašų eukalipto aliejaus ir kurį laiką pakvėpuokite kylančiais garais. Taip pat gali padėti ir karštas dušas.
• Prevencija: Ribokite savo keliones viešuoju transportu, taip pat ir lėktuvu, ypač per gripo sezoną. Venkite didelių žmonių sambūrių, nes viešose erdvėse labai lengva „pagauti" kokį nors virusą. Jei vis dėlto turite būti ten, kur daug žmonių (pavyzdžiui, gydymo įstaigoje), dėvėkite apsauginę medicininę kaukę. Laikykitės tinkamų higienos priemonių. Tai vienas patikimiausių būdų apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų, taip pat ir peršalimo. Laiku pasiskiepykite nuo gripo.

Peršalimas nėštumo metu gali kelti rūpesčių. Šiuo laikotarpiu, būsimos mamos bei vaikelio sveikata tampa jautresnė bet kokiam sveikatos sutrikimui. Geriausias būdas apsisaugoti nuo peršalimo sukeliamų rizikos veiksnių nėštumui yra nesusirgti. Pakankamai ilsėkitės. Sportuokite. Įrodyta, kad fiziniai pratimai ar net lengvas pasivaikščiojimas lauke gerina kraujo cirkuliaciją, stiprina natūralią organizmo apsaugą. Laikykitės subalansuotos mitybos. Rinkitės sezonui tinkamą aprangą. Šaltuoju sezonu, kai ypatingai siaučia peršalimo ir gripo virusas, laikykite kojas, rankas ir galvą šiltai. Dažniau būkite namuose. Venkite masinių susibūrimų vietų, ypač kai siaučia virusai. O jei jau turite būti ten, kur daug žmonių (pavyzdžiui, gydytojo apžiūroje), dėvėkite apsauginę medicininę kaukę. Laikykitės tinkamų higienos priemonių. Tai vienas patikimiausių būdų apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų, taip pat ir peršalimo.

Jei paprasto peršalimo simptomai tęsiasi ilgiau nei 10 dienų, jeigu blogėja savijauta, tampa sunku kvėpuoti, stiprėja galvos skausmai, laikosi aukšta kūno temperatūra, kurios nenumuša vaistai arba jeigu įtariate, kad sergate gripu - nedelsdama kreipkitės į gydytoją.

tags: #5 #nestumo #menuo #ir #persalimai

• išsamus Sulsena vadovas
• Šis lietuvių aktorius
• Motinystės išmokos: stažo skaičiavimo ypatumai bedarbiams ir savarankiškai dirbantiems
• Kaip veikia BABÉ STOP AKN kremas riebiai odai?
• patarimai būsimiems tėčiams apie nėštumą