Meniu

Psichologo veiklos reglamentavimas ir gyventojų teisių užtikrinimas socialinės globos namuose

Šiame straipsnyje nuodugniai aptariama psichologinės pagalbos teikimo tvarka socialinės globos namuose, įskaitant psichologo pareigas, funkcijas ir gyventojų teises. Socialinės globos namai, teikdami ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus asmenims ir suaugusiems asmenims su negalia, įsipareigoja saugoti ir puoselėti žmogaus teises. Salako socialinės globos namų gyventojų teisių chartijos tikslas - suteikti gyventojams galimybę išnaudoti savo potencialą, didinant arba išlaikant jų savarankiškumą, kad jie galėtų gyventi orų, pilnavertį gyvenimą.

Teisių chartija papildo Globos namų direktoriaus patvirtintas Salako socialinės globos namų gyventojų vidaus tvarkos taisykles. Teisės aktų, kuriuose reglamentuojamos žmogaus teisės, paskirtis - užtikrinti, kad visi asmenys turėtų teisę pasirinkti ir dalyvauti priimant visus jų gyvenimą veikiančius sprendimus, o jų norus privalu gerbti.

Psichologo veiklos reglamentavimas Lietuvoje

Bendra situacija ir poreikis

Psichologo profesija Lietuvoje yra reglamentuojama siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, pacientų saugumą ir psichologų profesinę atsakomybę. Psichologo veikla Lietuvoje yra reglamentuojama įvairiais teisės aktais ir etikos kodeksais, siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, pacientų saugumą ir psichologų profesinę atsakomybę. Švietimo psichologijos sritis, kaip neatsiejama psichologijos dalis, taip pat patenka į šių reglamentavimų lauką. Šiuo metu psichologo praktinė veikla valstybiniu lygiu nėra vieningai reglamentuota.

Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktuose apibrėžiama mokyklos psichologo profesija, pernai Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino medicinos psichologo normą, tačiau nėra įstatymo, nustatančio minimalius profesinius reikalavimus ir apibrėžiančio, kas gali teikti psichologines paslaugas tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose. Šiuo metu psichologų veiklą daugiausia reglamentuoja poįstatyminiai aktai. Vieningo įstatyminio reglamentavimo stoka yra nepalanki tiek patiems psichologams, tiek ir psichologų paslaugų gavėjams: nėra nustatytos vieningos psichologų kvalifikacijos įgijimo ir praktinės veiklos sąlygos, registracijos Psichologų registre reikalavimai ir tvarka, psichologų teisės ir pareigos, psichologų praktinės veiklos priežiūros ir atsakomybės pagrindai.

Siekiant spręsti šias problemas, buvo parengtas praktinės veiklos įstatymo projektas. Rengiant šį įstatymo projektą buvo atidžiai ir atsakingai išnagrinėtos įvairios nuomonės, ir pagal galimybes buvo atsižvelgta į svarbiausius aspektus, atsisakant perteklinių dalykų. Šis įstatymo projektas skirtas pacientų teisių apsaugai, psichologų profesinių teisių, pareigų ir atsakomybės reglamentavimui. Įstatymo projektu siekiama nustatyti aiškius reikalavimus, ką reikia padaryti, norint tapti psichologu, t. y., kad būtų privaloma įgyti tinkamą kvalifikaciją.

Teisinės knygos ir svarbūs dokumentai su svarstyklėmis fone

Psichologo kvalifikacijos reikalavimai ir registracija

Sveikatos specialisto, psichologo, dirbančio sveikatos sektoriuje, - medicinos psichologo - profesinis vardas, medicinos psichologo profesinę kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. V-1 „Dėl Numerio sveikatos specialistui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“. Šiame įsakyme nustatytos medicinos psichologo spaudo numerio suteikimo ir panaikinimo taisyklės ir pagrindai. Tai yra esminis dokumentas, apibrėžiantis, kas gali būti laikomas medicinos psichologu ir kokius reikalavimus jis turi atitikti.

Siekiant užtikrinti psichologinių paslaugų kokybę, 2015 m. buvo patvirtintas Psichologijos studijų krypties aprašas, reglamentuojantis psichologų rengimo kokybę. Šiame apraše nurodoma, kad užsiimti nepriklausoma profesine psichologo veikla gali tik asmenys, baigę ir psichologijos bakalauro, ir psichologijos magistro studijas, kurios yra specializuotos pagal konkrečią psichologijos sritį. Psichologų rengimo kokybė Lietuvoje jau suderinta su europiniais reikalavimais, tačiau vadintis psichologu ir sakyti, jog teikia psichologines paslaugas, gali kiekvienas, ypač dirbantis privačiai.

Pagal naujausią projektą, psichologu laikomas asmuo, turintis psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis praktine veikla. Psichologo kvalifikacija suteikiama asmenims, įgijusiems psichologijos magistro laipsnį universitete arba baigusiems vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas. Taip pat pripažįstama lygiavertė užsienyje įgyta psichologo kvalifikacija. Siūlomas reglamentavimas užtikrins vienodai aukštą psichologais įvairiose srityse dirbančių asmenų kvalifikaciją ir jų teikiamų paslaugų kokybę. Atviras Psichologų registras leis teismams, antstoliams, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovams bei fiziniams asmenims lengvai rasti tinkamai kvalifikuotą reikiamos srities psichologą, užkirs kelią klaidinančiam psichologo vardo naudojimui.

Įstatymo projekte numatytos individualios veiklos sąlygos, kurios turi būti aiškios paslaugų gavėjams bei valstybės kontroliuojančioms įstaigoms. Tačiau numatomi ir apribojimai: psichologui draudžiama verstis psichologo veikla individualia veikla. Įstatymo projekte atskirai reglamentuojama specializuota psichologo veikla. Jei psichologas nori verstis veikla specializuotoje srityje, jis turi būti įrašytas į Psichologų specialistų sąrašą. Šiuo metu išskiriamos tokios veiklos sritys kaip darbo ir organizacinė psichologija. Reglamentuojančioji institucija nustato, kokios yra veiklos sritys ir tokios veiklos kontrolės bei priežiūros tvarka. Psichologas, įrašytas į Psichologų specialistų sąrašą, gali verstis specializuota psichologo veikla. Tačiau jei psichologas nėra įrašytas į šį sąrašą, jis gali verstis tik bendrąja psichologo veikla.

Etikos kodeksas ir atsakomybė

Psichologai, vykdydami savo veiklą, privalo laikytis profesinės etikos kodekso. Lietuvos psichologų sąjunga, didžiausia psichologus vienijanti asociacija Lietuvoje, priklausanti Europos psichologinių asociacijų federacijai, turi profesinės etikos kodeksą, kurio turi laikytis visi nariai. Tačiau ne sąjungos nariai nėra įpareigoti laikytis profesinės etikos kodekso. Jei psichologas nepriklauso LPS ir dirba pagal darbo sutartį, jo veikla yra apibrėžta pareiginėmis instrukcijomis, kuriose profesinės etikos klausimas neminimas arba nėra detalizuotas. Na, o privačiai dirbančio ir profesinei asociacijai nepriklausančio psichologo veikla niekur nėra apibrėžta, todėl jis gali visiškai nejausti būtinybės savo veikloje vadovautis profesine etika.

Pagal darbo grupės, susidėjusios iš skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų, parengtą projektą, psichologai turėtų pasirašyti įsipareigojimą laikytis profesinės etikos kodekso. Lietuvos psichologų etikos komitetui antrą kartą per kalendorinius metus priėmus sprendimą, kad psichologas šiurkščiai pažeidė etiką, tai yra šiurkščiai elgėsi, žemino paciento orumą, seksualiai prie jo priekabiavo, pasinaudojo pareigomis, sukčiavo ar atliko vagystę, apsvaigęs teikė paslaugas, atliko kitą neleistiną veiką, - jis netektų teisės vienus metus verstis praktika. Kodekse yra išskiriami ir aprašomi keturi pagrindiniai psichologo profesinės veiklos etikos principai: pagarba žmogaus teisėms ir orumui, profesinė kompetencija, atsakomybė ir profesinis garbingumas.

Psichologo veikloje svarbi pagarba žmogaus teisėms, orumui, individualumui, kuris gali būti susijęs su asmens lytimi, orientacija, tapatybe, amžiumi, religija, socialine padėtimi, asmens funkcionavimo lygmeniu. Kodekse nurodoma, jog psichologas turi suprasti savo socialinę atsakomybę, numatyti galimas savo veiklos pasekmes, siekti apsaugoti klientą nuo galimos žalos ir suprasti, kad savo pasisakymais ir veikla formuoja požiūrį į psichologus ir psichologiją apskritai. Įstatymo projekte numatyta, jog psichologų praktinė veikla atliekama vadovaujantis Psichologų profesinės etikos kodeksu. Galimus profesinės etikos pažeidimus vertintų Etikos komitetas, kurio išvados būtų teikiamos Licencijavimo komitetui. Kalbant apie viešus pasisakymus, naudojantis psichologo vardu, reikėtų paminėti, jog psichologų etikos kodeksuose pirmiausia nurodoma, kad psichologo profesija remiasi pagarba žmogaus teisėms, orumui, individualumui ir kt.

Dvi rankos susikibusios, simbolizuojančios pagarbą ir pasitikėjimą

Pacientų konfidencialumas ir informacijos apsauga

Įstatymas įpareigoja psichologus saugoti pacientų jiems patikėtą informaciją. Juos būtų draudžiama kviesti liudytojais ir prašyti pateikti kokių nors paaiškinimų dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami psichologo praktinę veiklą. Konfidencialią informaciją psichologas galėtų atskleisti tik tais atvejais, kai grėstų rimtas pavojus visuomenei, asmenų sveikatai ar gyvybei ir kai nepažeidžiant konfidencialumo neįmanoma išvengti žalos, taip pat jis turėtų suteikti tik su atliekamu ikiteisminiu tyrimu ar nagrinėjama byla tiesiogiai susijusią konfidencialią informaciją.

Civilinės atsakomybės draudimas

Įstatymo projekte numatyta psichologų civilinė atsakomybė. Tai reiškia, kad psichologas privalo turėti draudimą, kuris atveju garantuotų nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Tai ypač svarbu, nes psichologo klaidos gali turėti rimtų pasekmių pacientų psichinei sveikatai. Šis draudimas užtikrintų, kad net jei psichologas nėra pajėgus (mokus) arba net neketina atlyginti padarytą žalą, nukentėjęs asmuo gautų kompensaciją.

Psichologo pareigos ir funkcijos socialinės globos namuose

Darbuotojas, einantis psichologo pareigas socialinės globos namuose, sprendžia psichologinės pagalbos ir įvairias psichologines problemas su globos namų gyventojais.

Specialieji reikalavimai

Darbuotojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus:

Turėti aukštąjį universitetinį socialinių mokslų studijų srities, psichologijos studijų krypties išsilavinimą su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu.
Mokėti dirbti kompiuterine technika pagal Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro patvirtintą bazinę kompiuterinio raštingumo kvalifikacijos programą.
Būti susipažinusiam su Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais žmogaus teises, asmens apsaugą, darbo, priešgaisrinę ir civilinę saugą bei korupcijos prevenciją.
Išmanyti psichologijos sritis, ypatumus ir jų taikymo metodus senyvo amžiaus asmenimis ir negalią turintiems suaugusiems asmenimis.
Išmanyti terapinių užsiėmimų rūšis ir jų taikymo sritis ir ypatumus.
Mokėti valstybinę kalbą, jos mokėjimo lygis privalo atitikti trečiosios valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos reikalavimus.
Gebėti vykdyti psichologo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
Socialinių paslaugų namų psichologas turi būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos švietimo, sveikatos ir socialine politika, LR įstatymais ir kitais poįstatyminiais aktais, reglamentuojančiais socialinę paramą ir globą, žinoti psichologo darbą reglamentuojančius dokumentus ir jais vadovautis. Taip pat jis turi laikytis profesinės psichologo etikos normų.

Vykdomos funkcijos ir veiklos kryptys

Socialinių paslaugų namų psichologo veikla yra kompleksinė ir apima šias kryptis:

Rūpinasi gyventojų psichine sveikata, konsultuoja gyventojus individualiai ir grupėse. Tai pagrindinė psichologo veiklos kryptis. Konsultuojama siekiant aptarti ir nustatyti kliento problemas, planuoti veiklą joms spręsti ir numatyti tiesioginio poveikio būdus.
Parenka metodus ir atlieka psichologinį gyventojų įvertinimą. Tai konsultavimo tikslais reikalingų duomenų apie psichologinės problemos būklę gavimas, remiantis psichologiniais metodais. Psichologinio įvertinimo atlikimą reglamentuoja Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentas.
Vykdo psichologinį švietimą. Švietimas skirtas pedagogams, socialiniams darbuotojams, socialinio darbuotojų padėjėjams, administracijai, globojamiems vaikų tėvams ar globėjams ir kitiems suinteresuotiems asmenims aktualiais psichologijos klausimais.
Užmezga santykį su asmenimis, patiriančiais įvairių sunkumų, įtraukia juos į pagalbos teikimo procesą. Teikia psichologinę pagalbą gyventojams, išgyvenantiems krizę ar patyrusiems trauminių emocinių išgyvenimų (ligų, netekčių, skyrybų ir kt.), ir jų šeimoms, artimiesiems.
Padeda stiprinti socialiai pažeidžiamų grupių asmenų ryšį su bendruomene. Bendradarbiauja su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis teikiamų socialinių paslaugų srityje.
Konsultuoja gyventojus, gyventojo artimuosius, kitus globos namų specialistus dėl gyventojo psichologinės būklės (asmenybės ypatumų, elgsenos ir pan.), paslaugų poreikių atitikimo ir jų taikymo, kitų aspektų, susijusių su globos namų gyventojo psichologine būsena ir paslaugų teikimo ypatumais.
Vykdo gyventojų stebėjimą, renka ir kaupia informaciją, reikalingą paslaugų poreikių įvertinimui, atlieka galimybių analizavimą ir vertinimą, rengia individualias rekomendacijas, planus ir ataskaitas.
Savarankiškai planuoja, organizuoja ir vykdo terapines veiklas ir/arba dalyvauja vykdomose.
Vykdo ir įgyvendina, savo kompetencijos ribose, Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintų senyvo amžiaus asmenų ir suaugusių asmenų su negalia ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos normų nuostatas. Vykdo ir įgyvendina, nurodytos kompetencijos ribose, Globos namų direktoriaus įsakymu patvirtintos ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos paslaugų teikimo kokybės politikos turinyje nurodytų taisyklių ir tvarkos aprašų nuostatas.
Vykdo psichologinių paslaugų ir terapinių veiklų analizę ir teikia pasiūlymus dėl psichologinių paslaugų ir terapinių veiklų paskirties, apimties, trukmės ir kokybės bei rengiant Globos namų vidaus tvarkomuosius organizacinius dokumentus.
Vykdo kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, kitus globos namų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo socialiniams reikalams rašytinius ir žodinius nurodymus ir pavedimus, susijusius su funkcijomis. Laikosi Globos namų vidaus darbo tvarkos taisyklių reikalavimų, racionaliai naudoja turimus materialinius išteklius. Globos namų direktoriaus pavedimu dalyvauja globos namų vykdomų projektų veiklose, sudarytų komisijų ir darbo grupių veikloje.
Profesinis kuravimas: tai psichologo veiklos kuravimas, atliekamas siekiant užtikrinti psichologo darbo kokybę, profesinį tobulėjimą ir pagelbėti sprendžiant sudėtingus atvejus.
Tyrimas: tai mokslinis, sistemingas psichologinių faktų kaupimas, jų atskleidimas ir analizė; rekomendacijų rengimas, remiantis tyrimo medžiaga, jų teikimas ir diegimas praktinėje veikloje.

Darbo turinys ir funkcijos

Socialinių paslaugų namų psichologo darbo turinys priklauso nuo įstaigos poreikių ir turimos kvalifikacinės kategorijos. Psichologas savarankiškai psichologiškai šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus, globėjus (ar kitus teisėtus vaiko atstovus), kitus socialinių paslaugų namų klientus, veda psichologijos užsiėmimus. Jis dirba su sutrikimų (negalių) turinčiais, problemiškais (elgesio, emocinių, bendravimo problemų ir kt.) turinčiais socialinių paslaugų namų klientais individualiai arba grupėse; konsultuoja socialinius darbuotojus, vaiko globėjus (ar teisėtus vaiko atstovus), kitus suinteresuotus asmenis; šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus ir kt. suinteresuotus asmenis. Spręsdamas socialinių paslaugų namų klientų problemas bendradarbiauja su kitais specialistais (socialiniais darbuotojais, specialiaisiais pedagogais, logopedais, gydytojais, policija ir kt.), administracija.

Socialinių paslaugų namų psichologas tarpininkauja sprendžiant konfliktus; koreguoja grupių tarpasmeninius santykius; rengia metodines priemones.

Teisės ir pareigos

Socialinių paslaugų namų psichologas turi teisę susipažinti su įstaigoje tvarkoma dokumentacija apie socialinių paslaugų namų klientus, gauti mokslinę, metodinę, informacinę paramą iš Švietimo pagalbos tarnybos, medicinos įstaigų, pasirinkti kvalifikacijos tobulinimo formas, laiką.

Psichologas privalo konsultuoti, atlikti psichologinį įvertinimą, tyrimus, profesinį kuravimą ir psichologinį švietimą pagal savo kvalifikaciją ir įstaigos poreikius, neperžengti savo kompetencijos ribų, laikytis profesinės Psichologo etikos kodekso reikalavimų ir supažindinti su jais įstaigos administraciją. Atlikdamas psichologinį įvertinimą, vadovautis Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentu, žinoti psichologo darbą reglamentuojančius dokumentus ir jais vadovautis, nuolat tobulinti kvalifikaciją.

Pagal profesinę kompetenciją pateikti psichologinio įvertinimo išvadas ir rekomendacijas socialiniams darbuotojams, socialinių paslaugų namų įstaigos administracijai ir kt. suinteresuotiems asmenims, įforminti gautus tyrimų duomenis pagal naudojamos metodikos reikalavimus, užtikrinti jų konfidencialumą ir saugoti juos, kol socialinių paslaugų klientas yra socialinių paslaugų namuose, perduoti juos kitam psichologui, ateinančiam dirbti į jo vietą, arba sunaikinti, kai perdavimas neįmanomas. Taip pat tvarkyti darbo dokumentaciją, parengti veiklos planą metams (derinant su įstaigos veiklos prioritetais), pildyti individualių konsultacijų žurnalą.

Atsakomybė

Psichologas atsakingas už savo veiklą ir jos rezultatus, higienos, saugos ir sveikatos, priešgaisrinės ir civilinės saugos, darbo tvarkos reikalavimų tinkamą vykdymą, asmens duomenų teisinę apsaugą, dėl jo kaltės padarytą žalą, tinkamą paskirtų funkcijų vykdymą. Socialinių paslaugų namų psichologas atsako už aptarnaujamos įstaigos klientams teikiamos psichologinės pagalbos kokybę ir rezultatus pagal turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją, už profesinės Psichologo etikos kodekso laikymąsi.

Socialinės globos namų gyventojų teisių užtikrinimas

Globos namai, teikdami ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus asmenims ir suaugusiems asmenims su negalia, įsipareigoja saugoti ir puoselėti žmogaus teises. Žemiau pateikiamas gyventojų teisių aprašymas, susijęs su ilgalaike priežiūra ir Globos namų vykdoma veikla.

Teisė	Teisės aktai	Globos namų veiksmai užtikrinant žmogaus teises
Teisė į kokybiškas socialinės globos paslaugas	JT tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas - 9, 12 str.; Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija - 19 str.; Europos socialinė chartija - I d. 23 str.; Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas - 4, 15 str.	Globos namuose apgyvendinami senyvo amžiaus asmenys ir suaugę asmenys su negalia, kurie dėl senatvės, negalios ar tam tikrų socialinių aplinkybių negali savarankiškai gyventi savo namuose. Asmuo turi teisę pasirinkti socialinės globos namus ir jam ar artimiesiems giminaičiams pageidaujant sudaromos sąlygos apsilankyti globos namuose prieš pradedant asmeniui teikti socialinę globą ir susipažinti su įstaigos teikiamomis paslaugomis, personalu ir kita.
Teisė į gyvybę	Konstitucijos 19 str.; Visuotinė žmogaus teisių deklaracija - 3 str.; Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas - 6 str.; Europos Žmogaus Teisių konvencija - 2 str.; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - 2 str.	Užtikrinama saugi gyventojų asmeninė priežiūra. Globos namų bendro naudojimo patalpos, gyvenamieji kambariai atitinka technines, sanitarines-higienines, darbų ir priešgaisrinės saugos normas ir reikalavimus. Sudaryta galimybė bet kuriuo metu pasinaudoti pagalbos kvietimo sistema ir gauti būtinąją bei tuo metu reikalingą pagalbą.
Teisė į sprendimų priėmimą	Europos Žmogaus Teisių konvencija - 11 str.; LR Konstitucija; JT Neįgaliųjų teisių konvencija - 12 str.; Europos socialinė chartija - 23 str.; Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas - 14 str. I d. ir 5 str. 3 d.; Globos normų aprašo 4 priedo - 3.3 ir 9.1-9.5 p.	Gyventojas pagal savo gebėjimus ir galimybes yra įtraukiamas į visų sprendimų, susijusių su jo gyvenimu globos namuose priėmimą, išklausoma, vertinama jo nuomonė, gyvenimiška patirtis, siekiama tarpusavio supratimo. Kiekvienas gyventojas turi teisę savarankiškai priimti sprendimus svarbiais savo gyvenimo klausimais: dėl paslaugų atsisakymo, dalyvavimo rinkimuose, gyventojų apklausose, susirinkimuose, skundų, prašymų pateikime, asmeninių finansų tvarkyme.
Teisė nebūti kankinamam, nepatirti žiauraus elgesio ir smurto	Visuotinė žmogaus teisių deklaracija - 5 str.; Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas - 7 str.; Europos Žmogaus Teisių konvencija - 3 str.; Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija - 15 str.; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - 4 str.	Personalo ir globojamų asmenų skaičiaus santykis garantuoja tinkamą įstaigos veiklos organizavimą ir gyventojų poreikių tenkinimą laiku. Darbuotojai tobulina įgūdžius, mokydamiesi valdyti agresyvų elgesį, konfliktų psichologijos bei smurto prevencijos. Gyventojams užtikrinama aplinka, pagrįsta abipusiu pasitikėjimu, pagarba, tarpusavio supratimu. Gyventojai supažindinami su savo teise kreiptis dėl įvykusios ar galimos prievartos.
Teisė į judėjimo laisvę, įskaitant laisvę nuo suvaržymų	Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas - 9, 12 str.; Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija - 14, 18 str.; Konstitucijos 20 str.; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - 6 str.	Užtikrinama gyventojų specialiesiems poreikiams pritaikyta aplinka. Globos namuose netaikomi suvaržymai. Darbuotojai vadovaujasi žmogaus laisvės neliečiamumo principu. Gyventojams užtikrintos palankios sąlygos išvykti iš įstaigos laikinai ar visam laikui, jeigu jis to pageidauja.
Teisė į orumą	Konstitucijos 21 str. 3 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - 1 ir 25 str.; Visuotinė žmogaus teisių deklaracija - 1 str.; Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas - 7, 16 str.; Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija - 3, 12 (2-3 d.), 13, 17 str.	Darbuotojai gerbia gyventojų orumą kaip ypatingą vertybę. Gyventojas turi teisę išsakyti savo nuomonę, pageidavimus dėl personalo atliekamų funkcijų, elgesio, paslaugų teikimo. Užtikrinta galimybė viešai reikšti savo nuomonę, praktikuoti pageidaujamą religiją, dalyvauti visuomeninėje veikloje. Slaugomam asmeniui užtikrinamos oraus gyvenimo sąlygos.
Teisė į privatumą	Visuotinės žmogaus teisių deklaracija - 12 str.; Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas - 17, 23 str.; Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija - 22, 23 str.; Europos Žmogaus Teisių konvencija - 8 str.; Europos socialinė chartija - 16 str.; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - 7 str.	Gerbiama kiekvieno gyventojo teisė į asmens tapatumą ir privačią erdvę. Gyvenamojoje aplinkoje garantuojamas privatumas, personalas į kambarį įeina tik pasibeldęs, nenaudojamos stebėjimo kameros. Gyventojams sudaroma galimybė saugiai laikyti savo asmeninius daiktus, užsirakinti asmenines patalpas.
Teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas	Konstitucijos 52 str.; Visuotinės žmogaus teisių deklaracija - 25 str.; Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas - 17, 23 str.; Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas - 11 str.; Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija - 28 str.	Globos namų pareiga - užtikrinti, kad gyventojai turėtų saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas bei galėtų gyventi jiems įprastą kasdienį gyvenimą. Kiekvienam gyventojui suteiktas privatumą užtikrinantis gyvenamasis plotas. Siekiama sudaryti jam patogias gyvenimo sąlygas, jas pritaikant prie gyventojo fizinių galimybių.
Teisė į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą	Konstitucijos 53 str. 1 d.; Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas - 12 str.; Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija - 25 str.; Europos socialinė chartija - I d. 11 str.; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - 35 str.	Įstaigoje tinkamai ir laiku organizuojamos bei teikiamos licencijuotos bendrosios asmens sveikatos priežiūros - slaugos, masažo paslaugos. Sveikatos priežiūros paslauga yra koncentruota į asmens sveikatos palaikymą, profilaktiką, slaugą ir kokybišką nuolatinę priežiūrą. Gyventojams sudaryta galimybė pasirinkti gydymo įstaigą ir gydytoją.
Teisė į informaciją (saviraiškos laisvė)	Konstitucijos 25 str.; Visuotinė žmogaus teisių deklaracija - 18, 19 str.; Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija - 21, 29 str.; Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas - 18, 19 str.; Europos Žmogaus Teisių konvencija - 9, 10 str.; JT tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas - 6, 7, 13 str.; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - 11 str.	Kiekvienas gyventojas turi teisę turėti savo įsitikinimus, nuomonę ir juos laisvai reikšti. Nekliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Gyventojai turi teisę gauti visą informaciją apie save. Užtikrinamas laisvas politinių pažiūrų pasirinkimas, galimybė viešai reikšti savo nuomonę, praktikuoti religiją, dalyvauti visuomeninėje veikloje.
Teisė skųstis (teisė į veiksmingą teisinę gynybą)	Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija - 13 str.; Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija - 6, 13 str.; Visuotinė žmogaus teisių deklaracija - 8 str.	Gyventojai supažindinami su savo teise kreiptis į globos namų administraciją, personalą ar institucijas už globos namų ribų dėl teisių pažeidimų. Gyventojo kreipimosi teisė nėra varžoma. Gyventojai supažindinami su skundų ir prašymų pateikimo bei nagrinėjimo globos namuose tvarka. Sudarytos sąlygos atsiliepimus teikti anonimiškai.
Teisė į lygybę (nediskriminavimas)	Europos Žmogaus Teisių konvencija - 14 str.; Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija - 5 str.; Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas - 3 str.; Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas - 2 str.; Europos socialinė chartija - V d. E str.; Visuotinė žmogaus teisių deklaracija - 7 str.	Gyventojų teisės įgyvendinamos be jokios diskriminacijos dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais. Visi globos namų gyventojai yra lygūs ir turi teisę į lygiavertę įstatymo apsaugą.
Teisė į dalyvavimą ir socialinę įtrauktį	Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas - 25, 26 str.; Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas - 15 str.; Europos socialinė chartija - I d. 15 str.; Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija - 19, 26, 29, 30 str.; Visuotinė žmogaus teisių deklaracija - 27 str.; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - 25 str.	Gyventojams užtikrinama galimybė savarankiškai dalyvauti bendruomenės kultūriniame, politiniame ir visuomenės gyvenime. Stengiamasi gyventojus įtraukti į globos namų veiklą. Gyventojai įtraukiami dalyvauti poreikių vertinime, sudarant individualų socialinės globos planą bei teikiamų paslaugų kokybės vertinimo procese. Kolektyvinei gyventojų nuomonei atstovauja Globos namų taryba.

Laiminga senyvo amžiaus pora socialinės globos namuose, dalyvaujanti grupinėje veikloje

Gyventojams parengiamas teisių sąrašas jiems suprantama kalba ir viešinami įstaigos stenduose. Su Teisių chartija žodžiu supažindinami gyventojai.

Globos namų gyventojų pareigos

Globos namų gyventojai, siekiant užtikrinti harmoningą bendruomeninį gyvenimą, turi ir tam tikrų pareigų:

gerbti visus šalia esančius ir kito žmogaus nuomonę;
su darbuotojais bendrauti ir bendradarbiauti geranoriškai, mandagiai;
laikytis konfidencialumo principų;
siekti savarankiškumo;
gerbti kitų gyventojų privatumą;
informuoti apie nepagarbų elgesį ar patiriamą smurtą.

Kiti svarbūs dokumentai ir teisės aktai

Be jau minėtų dokumentų, psichologo veiklą Lietuvoje reglamentuoja ir kiti svarbūs teisės aktai, tokie kaip:

Švietimo įstatymas;
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas;
Socialinių paslaugų įstatymas;
Įvairūs švietimo ir mokslo ministro įsakymai, reglamentuojantys švietimo pagalbą, poveikio priemones mokiniams, privalomą ikimokyklinį ugdymą ir kt.

Taip pat svarbu atsižvelgti į rekomendacijas dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams, privalomo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašą, Lietuvos higienos normas, bendrųjų socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatų pakeitimus, pedagoginių psichologinių tarnybų darbo organizavimo tvarkos aprašą, specialiosios pagalbos teikimo mokyklose tvarkos aprašą, psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašą. Socialinio pedagogo darbe taip pat svarbu vadovautis pagrindiniais dokumentais, įstatymais, nutarimais ir aktais.

Socialinių paslaugų organizavimą reglamentuojantys dokumentai, tokie kaip rekomendacijos "Dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl bendrųjų socialinės psichologinės pagalbos teikimo nuostatų", Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl vaikų vasaros poilsio organizavimo ir finansavimo tvarkos tvirtinimo", Lietuvos respublikos Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymas, Lietuvos respublikos Vaiko globos įstatymas, Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl vaikų laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarkos", Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas yra taip pat svarbūs. Vaiko teisių apsaugą ir prevencinį darbą reglamentuojantys dokumentai, tokie kaip Lietuvos respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija, Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir nusikalstamumo prevencijos” bei daugelis kitų, užtikrina teisinį pagrindą socialinės globos srityje.

tags: #socialines #globos #namu #psichologo #tvarkos #aprasas

Paieška

Projektai

Steigėjas

Informacinis rėmėjas

Visagino lopšelis-darželis „Kūlverstukas“ Lietuvos regionų naujienų portale „Miesto naujienos“