Menstruacijų ciklo reguliavimas: priežastys, simptomai ir sprendimai

Menstrucijos yra neatsiejama moters gyvenimo dalis, tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai gyvenimą apkartina menstruacinio ciklo sutrikimai, kurie turi įtakos moters kūnui, psichikai ar reprodukcinei sveikatai. Mėnesinės - kiekvienos moters gyvenimo dalis, signalizuojanti apie sveiką organizmą ir vaisingumą. Mėnesinės yra natūralus ir svarbus procesas vykstantis moters kūne, kuris dažniausiai kartojasi maždaug kas 24-38 dienas. Menstruacijų ciklo reguliarumas laikomas sveikos reprodukcinės sistemos ženklu, todėl bet kokie nukrypimai nuo įprasto ciklo dažnai sukelia klausimų. Visgi, kartais dėl tam tikrų ligų ar gyvenimo būdo pokyčių šis ciklas gali sutrikti. Kodėl mėnesinės kartais vėluoja? Ar tai yra rimtos sveikatos problemos požymis, ar tiesiog laikinas nukrypimas, susijęs su kasdieniais iššūkiais ar gyvenimo būdo pokyčiais? Tai yra sritis, kurioje gydytojai nuolat tęsia tyrinėjimus ir siekia kuo geriau ištirti moters organizme vykstančius procesus.

Kas yra reguliarus menstruacijų ciklas?

Menstruacinis ciklas prasideda nuo pirmosios mėnesinių dienos ir baigiasi, prasidėjus kitoms mėnesinėms. Tai žymi kitą, naujo ciklo pradžią. Normalus mėnesinių ciklas yra 21-35 dienos, o kraujavimo trukmė svyruoja nuo 2 iki 7 dienų. Įprastai menstruacijos kartojasi kas 21-35 dienas, skaičiuojant nuo pirmos kraujavimo dienos iki kitų mėnesinių pradžios, jos trunka nuo 2 iki 7 dienų ir yra netenkama 5-80 ml kraujo. Paprastai reguliarios mėnesinės yra laikomos, kai jos kartojasi kas 21-35 dienas. Visgi svarbu suprasti, kad mėnesinės nėra lyg laikrodžio mechanizmas, todėl priklausomai nuo mėnesio, menstruacijos gali kartotis kas 24 dienas, kartais netgi kas 21 arba 28 dienas, ir vis tiek būti laikomos reguliariomis. Paprastai ciklas būna 28 dienų trukmės, tačiau kiekvienas organizmas unikalus, todėl, jeigu po 28 dienų mėnesinės neprasidėjo - tai nereiškia, kad mėnesinės vėluoja.

Apie 12 gyvenimo metus mergaitėms atsiranda pirmosios mėnesinės (menarchė), tačiau pradžia gali kisti ir svyruoti nuo 10-15 m. Prasidėjus pirmosioms mėnesinėms, jos dažniausiai susireguliuoja per keletą metų nuo jų atsiradimo pradžios. Normalu, jei pirmaisiais metais nuo mėnesinių pradžios kraujavimo ir ciklo trukmė yra nepastovi, tai lemia nebrandi pogumburio ir hipofizės kiaušidžių ašis bei dėl to atsirandantys hormonų kiekių svyravimai. Dažniausiai jie savaime susitvarko per 2-3 metus. Stabiliausias mėnesinių ciklas stebimas tarp 20-40 m. amžiaus moterų. Menstruacijų ciklo sutrikimai gali atsirasti likus keliems metams iki menopauzės. Perimenopauzė tai laikas prieš menopauzę, kuris prasideda maždaug ~ 40 metus ir gali tęsti iki ~10 metų.

Nereguliarių menstruacijų ciklo priežastys

Menstruacijų ciklo sutrikimams įtakos gali turėti įvairūs veiksniai, tokie kaip stresas, moters svorio pokyčiai, intensyvus sportas ar tam tikrų vaistų vartojimas. Mėnesinių ciklo sutrikimų priežasčių gali būti daug ir įvairių, o tarp jų - tiek fizinės kilmės, tiek psichologinės kilmės negalavimai.

Stresas ir gyvenimo būdas

• Stresas, tiek psichologinis, tiek fizinis, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą organizme, ypač kortizolio kiekį.
• Esant stresinėms situacijoms (stresui darbe, valgymo sutrikimams, ypač staigiam svorio netekimui, dažnai ir intensyviai sportuojant) streso hormonai laikinai sutrikdo hormonų gamybą galvos smegenyse, kurie atsakingi už reguliarų mėnesinių ciklą.
• Per didelis kortizolio kiekis gali laikinai slopinti lytinius hormonus, atsakingus už menstruacijų ciklą.
• Be to, intensyvus darbas, nuolatinis miego trūkumas ar emociniai išgyvenimai gali sukelti mėnesinių vėlavimą.
• Stresas, o ypač itin didelis stresas bei įtampa, gyvenimo sukrėtimai gali sutrikdyti iki tol buvusį reguliarų mėnesinių ciklą. Dažniausiai tai yra laikina - stresui praėjus, mėnesinės dažniausiai susireguliuoja savaime.
• Nėra atlikta didelių ir patikimų mokslinių tyrimų rodančių, kaip tiksliai stresas veikia mėnesines, bet pavienės, nedidelės apimties studijos arba paneigia, arba pagrindžia šį ryšį.

Kūno svorio pokyčiai

• Svorio pokyčiai gali daryti reikšmingą įtaką ne tik bendrai organizmo būklei, bet ir menstruacijų reguliarumui.
• Staigus svorio sumažėjimas ar priaugimas taip pat gali paveikti mėnesinių ciklą.
• Kūno riebalų procentas daro tiesioginę įtaką estrogenų gamybai, kurie būtini normaliam ciklui palaikyti.
• Pavyzdžiui, didelis kūno riebalų sumažėjimas gali slopinti estrogenų gamybą ir prailginti menstruacijų tarpą.
• Susirgus anoreksija, organizme sutrinka hormonų gamyba/ balansas, dėl to menstruacijos būna itin retos arba nevyksta.
• Tuo tarpu spartus svorio priaugimas gali išbalansuoti hormonų lygį, dėl ko taip pat vėluoja mėnesinės.
• Per didelis kūno svoris taip pat turi neigiamos įtakos menstruacijų ciklo reguliarumui, menstruacijų metu yra pastebimas gausesnis kraujavimas.

Hormoniniai sutrikimai ir ligos

• Hormoniniai svyravimai. Kūnas nuolat palaiko sudėtingą hormonų pusiausvyrą. Menstruacinio ciklo sutrikimai dažnai kyla dėl hormoninių problemų, tokių kaip sutrikusi skydliaukės veikla, policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) ar perimenopauzė.
• Šie hormoniniai svyravimai gali pakeisti ovuliacijos laiką arba sukelti visišką ovuliacijos nebuvimą, dėl ko mėnesinės gali vėluoti.
• Esant skydliaukės ligoms ~ 40 % moterų turi nereguliarų mėnesinių ciklą. Priklausomai nuo skydliaukės ligų mėnesinių ciklai gali būti trumpi arba atvirkščiai - ilgi, taip pat gali lydėti tokie simptomai kaip svorio pokyčiai, padidėjęs sudirgimas/nervungumas, odos sausumas, nuovargis ar kaip tik perdėtas energijos antplūdis.
• Verta paminėti skydliaukės veiklos sutrikimus - dažniausiai mėnesinės sutrinka dėl nepakankamos skydliaukės funkcijos.
• Mėnesinių ciklas taip pat gali sutrikti sergant sunkiomis lėtinėmis ligomis, esant kai kurioms kiaušidžių patologijoms, kaip policistinių kiaušidžių sindromas, taip pat dėl gimdos miomų, polipų.
• Tokie pokyčiai gali signalizuoti apie įvairias ligas, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromą, endometriozę, gimdos miomas, polipus ar krešumo sutrikimus.
• Tam tikros sveikatos būklės, kaip endometriozė ar cukrinis diabetas, gali paveikti mėnesinių ciklą. Be to, bet kokia sunki liga ar infekcija gali laikinai sutrikdyti ciklą, nes kūnas sutelkia resursus į bendrą sveikatos palaikymą.
• O ilgalaikės sveikatos problemos, tokios kaip PCOS ar endometriozė, reikalauja specialisto priežiūros ir gali būti dažna mėnesinių vėlavimo priežastis.

Medikamentų vartojimas

Mėnesinių ciklas taip pat gali išsibalansuoti ir dėl tam tikrų medikamentų vartojimo.

Nėštumas

Nėštumas. Nors tai akivaizdi priežastis, verta paminėti, kad nėštumas yra viena iš dažniausių mėnesinių vėlavimo priežasčių. Jei įtariate nėštumą, rekomenduojama atlikti nėštumo testą arba kreiptis į gydytoją nėštumo nustatymui.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Normalus ciklo svyravimas gali būti nuo 2 iki 7 dienų. Jei mėnesinės vėluoja ilgiau nei savaitę arba ciklas tampa nepastovus ir netolygus, o taip pat jei kartu su ciklo svyravimais pasireiškia ir kiti simptomai, pavyzdžiui, nepakeliami pilvo skausmai ar gausus kraujavimas, verta kuo greičiau pasitarti su gydytoju. Kartais per didelis arba labai mažas tarpas tarp menstruacijų gali rodyti hormonų disbalansą ar kitą sveikatos problemą, kurią reikėtų išsamiau ištirti. Pastebėjus šiuos simptomus, svarbu jų neignoruoti ir kreiptis į gydytoją.

Sutrikusiu/nereguliariu mėnesinių ciklu laikoma, kai ciklas trunka ilgiau nei kas 34 d. arba trumpiau nei 24 d. Nereguliarios mėnesinės yra tada, kada kartojasi per dažnai (dažniau nei kas 21 - ą diena) arba per retai (rečiau nei kas 35 - ias dienas) arba, kai mėnesinių ciklai metų eigoje skiriasi 10 ir daugiau dienų. Tai gali būti signalas, kad moters organizme vyksta pokyčiai arba yra patiriamas stresas įvairiose gyvenimo srityse (nuo asmeninio gyvenimo iki darbo/mokslų pokyčių).

Sunerimti reikėtų pasikeitus ne tik mėnesinių ciklui, bet ir atsiradus kitiems požymiams. Stiprus skausmas gali indikuoti kitas sveikatos problemas, pavyzdžiui, gimdos anomalijas arba dubens uždegimines ligas. Visgi pas kiekvieną skausmo suvokimo riba individuali, todėl reikia stebėti, kada pasireiškia stiprus skausmas (pagal individualų pojūtį), nes galbūt tai ne šiaip streso sukeltas padarinys, o besivystanti liga/sutrikimas, dėl ko reikia pasikonsultuoti su gydytoju akušeriu-ginekologu.

Kreiptis į specialistą reiktų tada, jei ciklo trukmė staiga tapo trumpesnė nei 21 diena arba ilgesnė nei 35 dienos, jei mėnesinių ciklas staiga prarado bet kokį iki tol buvusį reguliarumą ir dėsningumą, jei kraujuojama daugiau nei 7-10 dienų, arba jei mėnesinių nebuvo 6 mėn. Žinoma, kiekvienos moters mėnesinių trukmė gali būti skirtinga. Vienos kraujuoja 7 dienas, kitos vos 2-3 dienas. Susirūpinti reiktų, jei pavyzdžiui 3 dienų trukmės kraujavimas staiga pailgėjo iki 8 ar dar daugiau dienų ir tai nutiko ne vieną kartą, bet tampa tendencija. Skausmingos mėnesinės gali būti endometriozės požymis, taip pat skausmingumas gali būti sąlygotas gimdos miomų, kartais dėl dubens uždegiminės ligos, gimdos kaklelio patologijų ir kt. Reikėtų paminėti, kad skausmingos mėnesinės dažniau būdingos merginoms iki 20 m. amžiaus, negimdžiusioms, toms, kurios turi itin gausias mėnesines, taip pat pastebimas ir šeiminis polinkis.

Menstruacijų ciklo reguliavimas

Nereguliarių mėnesinių gydymas priklauso nuo jų priežasties ir pobūdžio. Priemonės ciklo reguliavimui priklauso nuo moters amžiaus ir nuo ciklo sutrikimo priežasties. Svarbu akcentuoti, kad dažnai nereguliarios mėnesinės gali atsirasti kaip neginekologinių organizmo ligų simptomas.

Dažnai gali pakakti sumažinti streso lygį, subalansuoti darbo-poilsio režimą ir mėnesinių ciklas susitvarko savaime. Nereguliarioms, gausioms ar skausmingoms mėnesinėms gydyti gali būti išrašomos sudėtinės kontraceptinės tabletės ar hormoninė gimdos spiralė. Kai pagrindinis nusiskundimas yra skausmas, skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Vienais atvejais užtenka sudėtinių kontraceptinių tablečių, kitais atvejais galima rinktis hormoninę gimdos spiralę. Priemonių sureguliuoti mėnesines ir sumažinti jų skausmingumą yra. Stipresniam skausmui ir diskomfortui malšinti moterys dažnai renkasi nereceptinius vaistus nuo skausmo.

Nors moksliniai tyrimai neįrodo, tačiau pastebėta teigiama vitaminų ir mikroelementų nauda organizmui. Pavyzdžiui, pakankamas kiekis vitaminų B, D, kalcio, magnio, cinko gali palengvinti PMS simptomus, o pakankamas kiekis vitaminų D ir E gali sumažinti mėnesinių skausmą. Pasitaiko atvejų, kai moterys pastebi, kad jų menstruacijos po gimdymo tampa ne tokios skausmingos arba trunka trumpiau. Toks pasikeitimas gali būti susijęs su fiziologiniais pokyčiais, kai po gimdymo pasikeičia gimdos tonusas, todėl gimdos susitraukimai būna mažiau skausmingi.

Kaip paskatinti ar atitolinti mėnesines?

Būna situacijų, kai moterys nori pagreitinti arba atitolinti mėnesines, pavyzdžiui, dėl asmeninių planų, atostogų ar kitų priežasčių. Ne laiku prasidėjusios mėnesinės gali sukelti diskomfortą - sugadinti ilgai lauktas atostogas ar laisvalaikį, sujaukti kitus planus.

Kaip paskatinti mėnesines?

Yra keletas natūralių būdų kaip pagreitinti mėnesines. Jei norite, kad mėnesinės prasidėtų greičiau, jums gali padėti didesnis vitamino C vartojimas, kofeinas ar imbiero arbatos gėrimas. Šie metodai iš tiesų gali būti veiksmingi, tačiau jų efektyvumas nėra garantuotas, todėl prieš bandant natūralias priemones, verta pasitarti su gydytoju. Be to, lengvi fiziniai pratimai, masažas ar šilti kompresai pilvo srityje gali padėti skatinti kraujotaką ir šiek tiek pagreitinti menstruacijų pradžią.

Kaip atitolinti mėnesines?

Šiuo atveju padėti gali medikamentinės priemonės. Hormoniniai kontraceptikai yra vienas iš būdų reguliuoti ciklą, ir kai kuriais atvejais jie gali būti paskirti norint atitolinti mėnesines. Tačiau svarbu atminti, kad tokių priemonių vartojimą būtina aptarti su gydytoju, kad būtų išvengta galimų šalutinių poveikių.

Užsitęsusių mėnesinių priežastys ir sprendimai

Kartais mėnesinės užsitęsia ilgiau nei įprastai, tai gali sukelti diskomfortą, o taip pat ir nerimą. Taigi, kodėl niekaip nesibaigia mėnesinės? Kokios to priežastys ir ką reikėtų daryti?

Užsitęsusios mėnesinės gali būti susijusios su hormoniniais pokyčiais, kontraceptikų vartojimu arba tam tikromis lytinės sveikatos problemomis. Hormoniniai sutrikimai, pavyzdžiui, estrogenų perteklius ar progesterono trūkumas, gali sukelti ilgesnį kraujavimą. Tam tikri kontraceptikai, tokie kaip hormoninė spiralė ar kai kurios kontraceptinės tabletės, taip pat gali turėti įtakos menstruacijų trukmei. Be to, tokios būklės kaip endometriozė, gimdos polipai ar kitos ginekologinės ligos taip pat gali būti užsitęsusio kraujavimo priežastis.

Kaip sustabdyti užsitęsusias mėnesines?

Jei mėnesinės užsitęsia daugiau nei savaitę, rekomenduojama kreiptis į ginekologą, kad būtų nustatyta tiksli priežastis. Gydytojas gali atlikti tyrimus ir paskirti gydymą, pavyzdžiui, hormoninius preparatus, jei kraujavimas susijęs su hormoniniais pokyčiais.

Kaip rūpintis savimi mėnesinių metu?

Higienos priemonės

Iš tiesų higienos priemonių pasirinkimas yra itin didelis. Galima rinktis iš įvairiausių tamponų, paketų, o taip pat ir menstruacinių taurelių. Kiekvienas produktas turi savo privalumų ir trūkumų, todėl tinkamiausias higienos priemones mėnesinių metu reikėtų pasirinkti pagal savo kūno poreikius ir menstruacijų intensyvumą. Tamponus ir paketus rekomenduojama keisti kas 4-6 valandas, siekiant išvengti infekcijų. Tuo tarpu menstruacinė taurelė yra ekologiška alternatyva, kuri gali būti naudojama ilgiau, tačiau taip pat reikalauja tinkamos priežiūros ir valymo. Be to, menstruacijų metu labai svarbu palaikyti tinkamą higieną. Tam galite naudoti specialius intymios higienos prausiklius.

Papildomos priemonės komfortui užtikrinti

Sumažinti pilvo skausmą gali padėti šilti kompresai. Taip pat lengva mankšta ar pasivaikščiojimai gali padėti jaustis geriau, tačiau svarbu vengti per daug intensyvaus fizinio krūvio.

Ko negalima daryti per mėnesines?

• Pernelyg intensyvus fizinis aktyvumas. Nors lengva mankšta gali padėti sumažinti pilvo skausmą ir pagerinti nuotaiką, pernelyg intensyvūs pratimai per menstruacijas gali sukelti papildomą diskomfortą ar net padidinti kraujavimo intensyvumą. Ypač intensyvias treniruotes geriau atidėti iki menstruacijų pabaigos arba pasirinkti lengvesnius pratimus, tokius kaip joga ar lengvas tempimas.
• Per daug kofeino ir cukraus. Kofeinas ir cukrus gali pabloginti menstruacijų simptomus, nes jie gali sukelti skysčių susilaikymą ir padidinti dirglumą. Menstruacijų metu verčiau gerkite daugiau vandens, žolelių arbatų ir valgykite sveikų užkandžių, kurie padės išvengti staigių energijos šuolių ir nuosmukių.
• Venkite pirties ar labai karštų vonių. Nors šiluma gali padėti sumažinti pilvo skausmą, per ilgas buvimas karštoje pirtyje ar labai karštoje vonioje gali padidinti kraujavimo intensyvumą.
• Intymūs santykiai be apsaugos. Mėnesinių metu imuninė sistema yra šiek tiek labiau pažeidžiama, todėl svarbu atkreipti dėmesį į apsaugos priemones. Nesaugūs intymūs santykiai gali padidinti infekcijų riziką. Tad prezervatyvai, kurie ne tik apsaugo nuo galimo nėštumo, bet ir nuo infekcijų - menstruacijų metu yra tiesiog būtini.

Apsauga nuo nėštumo mėnesinių metu

Daugelis moterų klausia, ar galima pastoti per mėnesines. Nors tikimybė pastoti menstruacijų metu yra itin maža, vis dėlto tam tikrais atvejais tokia galimybė išlieka. Jei norima išvengti nėštumo, rekomenduojama naudoti patikimas apsisaugojimo priemones, tokias kaip prezervatyvai. Be to, prezervatyvai ne tik apsaugo nuo neplanuoto nėštumo, bet ir sumažina lytiškai plintančių infekcijų riziką.

Reguliarūs ginekologiniai patikrinimai

Specialistė primena, kad norint pasirūpinti gera sveikata, moterims svarbu reguliariai apsilankyti pas gydytoją ginekologą. Profilaktiškai apsilankyti pas ginekologą vertėtų kartą per metus. Vizito metu surenkama informacija apie pacientės mėnesinių ciklą, buvusias ginekologines operacijas, ligas. Taip pat atliekama ginekologinė apžiūra, o prireikus - ir ginekologinis ultragarsinis ištyrimas bei kiti papildomi tyrimai. Gydytojas ginekologas atlieka visus reikiamus tyrimus, reikalingus mėnesinių ciklo sutrikimų priežastims įvertinti, tad pajutus pokyčius organizme reikėtų kreiptis į profesionalus.

Be to, verta prisiminti, kad moterims nuo 25 iki 59 metų taikoma gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, kurios metu pacientėms nuo 25 iki 34 metų kartą per 3 metus imamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. Nuo 35 iki 59 metų kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje, jeigu AR ŽPV tyrimas yra teigiamas.

Reprodukcinė sveikata: svarbu išsiaiškinti, koks yra sutrikimas ir kokia to priežastis. Pavyzdžiui, jei mėnesinės retos ir atlikus tyrimus yra patvirtinamas policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), tikėtina bus sunkiau pastoti dėl neaiškaus ovuliacijos laiko (kai kuriais atvejais ovuliacija gali iš viso nevykti). Nereguliarios mėnesinės iš esmės netrukdo pastoti. Tačiau jei esant nereguliariam ciklui kartu diagnozuojamos tokios ligos kaip policistinių kiaušidžių sindromas arba endometriozė, pastoti gali būti sunkiau: Reikėtų paminėti, kad gydytojui visada lengviau skaičiuoti nėštumo trukmę ir nustatyti gimdymo terminą, kai mėnesinės būna reguliarios ir moteris žino paskutinių mėnesinių datą.

tags: #kas #padeda #sureguliuoti #menstruacijas

• Alkoholio vartojimas žindant: svarbi informacija
• Madonnos gyvenimo kelionė
• linksmybės lauke su burbulų vejapjove
• Kaip žaisti boulingą su vaikais namų sąlygomis?
• Nuo paauglystės iki brandos: motinystė ir dvilypumas