4 Metų Vaikas Mažai Kalba: Ką Daryti?

Antrieji vaiko gyvenimo metai dažnai atsisuka į tėvus tamsiąja mėnulio puse - vėluojančia arba sutrikusia kalbos raida. Neretai nutinka taip, kad vaikai, gimę sveiki, pagal APGAR skalę įvertinti aukštu balu, sulaukę dvejų metų, labai skiriasi savo kognityviniais, pažintiniais gebėjimais, o ypač - savo kalba. Priežasčių, kodėl taip nutinka, gali būti tūkstančiai, tačiau čia aptarsiu dalykus, kurie, jei vaikas neturi įgimtų patologijų, 100 procentų priklauso nuo mūsų, tėvų.

Dažniausiai tokiomis mintimis dalinasi tėvai, kurių filosofiją vaiko lavinimo atžvilgiu metaforiškai galėčiau sutalpinti į sakinį „pjausiu, kur nesėjau, ir rinksiu, kur nebarsčiau“. Na, o tie „sėkmingieji“, kaip rodo mano darbo patirtis, dažniau veda save ir vaikus į priekį, vadovaudamiesi mintimi, kad „yra laikas sėti, yra laikas rinkti vaisius“. Dar vakar lopšy, o šiandien jau savomis kojomis mina raidos centro specialistų kabineto slenksčius.

Kodėl Vaikas Nepradeda Kalbėti?

TMŽ programa aiškiai kalba apie tai, kad mokyti vaiką kalbos turime nuo jo pirmosios gimimo dienos. Šis kalbos mokymosi procesas apima ne tik tiesioginį mūsų kalbėjimą vaikui ir su vaiku, bet ir emocijų raišką, matematiką, muziką bei menus. Jei tėvai nuo pat gimimo atsipalaiduoja ir mano, kad vaikas vis tiek mokosi kalbos, nes „mes juk ne nebyliai, kalbamės“, toks požiūris dažnai sukliudo lavinti ypač svarbią vaikui foneminę klausą.

Emocinis ir kalbinis apleistumas nėra tik rizikos šeimų bruožas. Dažnai tėvai tiesiog tikisi, kad nieko ypatingo su kūdikiu ir vaiku daryti nereikia, - kad užtenka tik to, ką vaikas natūraliai pats patiria ir ko išmoksta. Deja, tarptautiniai tyrimai, atlikti TMŽ mokslininkų komandos, rodo, jog taip per ketverius metus vaikas netenka per 30 mln. žodžių, jau nekalbant apie emocinį saugumą, kokybišką ir įtraukiantį užimtumą. Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų - tėvai delsia kreiptis į specialistus. Dažnu atveju vaikas pas logopedą atvyksta sulaukęs penkerių ar šešerių metų, nors šiame amžiuje iš jo jau reikėtų tikėtis taisyklingai tariamų visų lietuvių kalbos garsų.

Ką Daryti, Kad Nebūtų Per Vėlu?

Pirmiausia kelti sau, kaip šeimai, aukštus bendravimo tikslus - su vaiku ir vaikui kalbame visada, kai jis nemiega. Nepaliekame vaiko tyloje arba neužimto. Čia svarbu, kad nebūtų piktnaudžiaujama vaiko gebėjimu užsiimti pačiam. Įgarsiname viską, ką galvojame, ką ketiname daryti, ką veikiame su vaiku, ką planuojame, kaip jaučiamės, ką veikiame. Kalbame taip, kad būtume vaiko akių lygyje, kad jis matytų mūsų veido išraiškas, kalbos padargų veikimą. Būtinai atsakome į vaiko siunčiamus garsinius ir kūno signalus - visada atsiliepiame į tai, ko prašo vaikas (kol vaikas dar nekalba, poreikį bandome nuspėti arba išjausti, stengiamės tol, kol vaikas jaučiasi ramus ir patenkintas).

Vokalizacijos - tikslingas dainingas pasikartojantis fonemų ir jų junginių kartojimas vaikui. Kelis kartus per dieną aiškiai, garsiai ir žaismingai kartojame kūdikiui, o vėliau - ir vaikui tas pačias raides (taip, kaip jos girdimos, o ne taip, kaip vadinasi). Pavyzdžiui, hhhhhh, bbbbbb, rrrrr, ddddd, ppppp ir t.t. arba po, bo, ro, ho, cho, mo, jo ir t.t. Svarbu žinoti, kad šie fonemų junginiai nebūtinai turi turėti konkrečią reikšmę. Pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais jam labai svarbu girdėti garsus, matyti, kaip juos tariant veikia mamos ar tėčio kalbos padargai, mokytis ne tik iš klausos, bet ir stebint. Labai greitai vaikas pradeda kartoti šiuos garsus ir pats, jei jie kryptingai ir aktyviai „įrašomi“ į smegenis. Vėliau pradedame aplinkoje rodyti raides, jas įvardijame, vokalizuojame, stengiamės vaizduoti taktiliškai, kad vaikas kuo anksčiau galėtų turėti su jomis individualų santykį. Skatiname vaiką tokias raides liesti rankomis, kojomis. Šių raidžių kūrimui naudojame medį, natūralų medų, valgomus pabarstukus - kmynus, linų sėmenis, kruopas ir t.t. Vokalizacijas reikėtų atlikti iki ketverių metų. Vaikui augant, jos tampa sudėtingesnės, intensyvesnės.

Augančiam vaikui labai svarbu girdėti erdvinius žodžius, nes tai padeda ne tik suformuoti ankstyvus orientavimosi erdvėje įgūdžius, bet ir lavina loginį mąstymą, didina koncentraciją ir moko sutelkti dėmesį į tai, kas vyksta. Matematinė kalba per dieną turėtų sudaryti apie valandą. Tai - skaičiavimas, matematiniai veiksmai žodžiu, daiktų kiekių įvardijimas, figūrų pažinimas, erdvės nuorodos: arti, toli, aukštai, žemai, po, ant, už, palei ir t.t. Jei bendraudami su vaiku nuo labai ankstyvo amžiaus viso to nevartojame savo kalboje, nukenčia ne tik vaiko žodynas, bet ir jaučiamas erdvinės patirties trūkumas. Jam sunkiau greitai orientuotis ir atlikti kasdienius veiksmus, tarkime, paprašius pusantrės metų vaiko atnešti savo batus, esančius antroje spintos lentynoje, jis nesupranta, kur jų ieškoti. Tai rodo, kad esame padarę pernelyg mažą įdirbį, ir vaikui trūksta žodžių.

Kaip Galime Pakeisti Šią Situaciją?

Vaikas mūsų emocijas supranta vos gimęs, o mes, tėvai, turime drąsiai įvardyti savąsias ir vaiko patiriamas žodžiais visada, kai tik jas pastebime ir atpažįstame. Pirmiausia galime mokytis sąmoningai kreipti dėmesį į tai, kas šiuo metu su mumis vyksta. Kartais tėvams trūksta žodžių jausmams pavadinti, tad jų irgi reikia mokytis. Kalbėdami apie vaiko patirimus, mes niekada negalime teigti, nes, ką suvokiame, yra tik mūsų interpretacija, todėl visada tikslinamės arba klausiame. Pavyzdžiui: „Ar tu dabar supykai, kai metei į žemę šią pirštinę?“ Arba sakome: „Man atrodo, kad tu nerimauji, ar tai tiesa?“ Kai kalbame apie savo jausmus ir emocijas, sakome taip, kaip mums dabar atrodo: „Jaučiuosi labai pavargusi, todėl kalbu pakeltu balsu“. Gerbiame visokius vaiko jausmus, neskirstome jausmų ir emocijų į pozityvias ir negatyvias, nes jos visos reikalingos ir svarbios vaiko raidai. Kai mažylis yra priimamas net tada, kai išgyvena sunkius jausmus, jis jaučiasi mylimas, palaikytas, suprastas.

Autentiškas judesys su vaiku, klasikinės muzikos klausymas turėtų tapti įprasta praktika. Labai svarbu, kad tėvai šį muzikinį laiką su vaiku laikytų svarbiu ir mielu, o ne pagal „planą“. Rekomenduojama kelis kartus per savaitę paklausyti ir afrikietiškų būgnų muzikos. Svarbu, kad labai mažas vaikas būtų arti mamos ar tėčio, tarkime, ant rankų ir klausomą muziką patirtų artimame santykyje. Nemažai meninių veiklų, pavyzdžiui, sensorinė tapyba arba taktiliniai užsiėmimai su matematinėmis formomis gali būti atliekami negarsios muzikos fone. TMŽ vaikai tapyti su netoksiškais dažais pradeda labai anksti - dar nemokėdami vaikščioti. Patirtinė kūryba vyksta kasdien - su dažais, vandeniu, skaičiais, figūromis, raidėmis. Paskui vaikai patys pradeda kurti vaidmenų žaidimus ir į juos įtraukia visą šeimą. Tai - svarbi šio jautraus ir ankstyvo mokymosi dalis.

Vaizduotės lavinimas vyksta vaikui labai artimu būdu - jis turi galimybę vadovauti procesui, nes nėra konkrečių instrukcijų. Tėvas arba mama dalyvauja patyrime aktyviai, tarkime, patys kasdien ant lapo piešia matematines figūras, įvardija jų savybes, braižo linijas, vėliau - raides. TMŽ mokyme labai svarbus santykis šeimoje - abu tėvai skatinami įsitraukti į vaiko ugdymą, nuolat mokytis, užsiimti nuolatine savo psichohigiena. Kas tai galėtų būti? Individuali ir grupinė psichoterapija, šeimos terapija. Labai svarbus ir pasidalinimas patirtimi su kitomis šeimomis. Tokią praktiką taikome ir neuroedukacinės krypties geštaltinio požiūrio nuotoliniame „Žodžių darželyje“.

Kaip Padėti Vaikui Namuose?

Logopedė D. Vitkutė šeimas skatina rinktis „tyliuosius“ žaislus, kurie, pasak specialistės, skatina vaikus kalbėti.

• Kaladėlės. Jos dažnai būna su skaičiais, raidėmis, gyvūnais, todėl vaikai mokosi pavaizduotų objektų pavadinimus, sąvokas (aukštas, žemas, pavyzdžiui, „bokštas“).
• Kamuoliukai. Juos galima ridenti, mesti, slėpti. Taip vaikas mokosi sąvokų, palaukti savo eilės, sutelkti dėmesį.
• Knygos. Vaikai mokosi savarankiškai versti puslapius, sutelkti dėmesį.
• Lėlės. Lėlių namas. Mašinos. Medinė dėlionė. Tokie žaislai tikslina smulkiąją motoriką.
• Muilo burbulai. Piramidė. Vaikai mokosi dydžio sąvokų: didelis, mažas, mažiausias, didžiausias, spalvų pavadinimus, sudėti žiedus pagal dydį.
• Maisto muliažai. Vaikai mokosi maisto produktų pavadinimus, apibūdinti skonį.

Logopedė primena, kad yra daug alternatyvų, kurių nereikia pirkti, užtenka ir to, kas turima namuose. Kaladėlės. Knygos. Burbulai. Pasigaminkite savo burbulus iš muilo, vonios putų. Muzikiniai instrumentai. Mediniai, plastikiniai šaukštai - puiki alternatyva! Pripildykite tuščius butelius sausais ryžiais. Skirtingų dydžių indeliai. Kortelės su paveikslėliais. Geometrinės formos. Galima iškirpti atitinkamos formos skyles ant dėžės ir tuo pačiu išsikirpti tos pačios formos figūras. Suveriami žiedai. Galima naudoti plaukų gumeles, sukarpytus ir po to pagal pasirinktą dydį surištus siūlus. Vandens stalas. Pripilkite vandens į tuščią plastikinį indą, skardą arba tiesiog į plautuvą ar vonelę/vonią.

Logopedė teigia, kad dažniausiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose tenka dirbti su vaikais nuo ketverių metų. D. Specialistės teigimu, pagal normas iš vaiko, sulaukusio penkerių metų, jau galėtume tikėtis taisyklingai tariamų visų lietuvių kalbos garsų. Logopedo darbas apima ne tik taisyklingą garsų tarimo mokymą. Be abejonės reikia sukurti atitinkamą atmosferą ir parinkti tokias užduotis, kurios vaiką domins ir skatins mokytis.

Kaip padėti vaikui namuose?

1. Lavinkite vaiko bendrąją motoriką sukurdami kliūčių ruožą bėgiojimui, šliaužiojimui ar ropojimui, kuriam sukurti pasitelkite namuose turimus daiktus (kėdes, stalą, pagalvėles, skaras, pledus ir kt.).
2. Lavinkite vaiko smulkiąją motoriką pasigamindami žaidimus iš antrinių žaliavų, pvz. kamštelių. Nupieškite ant kartono norimą objektą ar daiktą (pvz., uogą, kirminą) iš apskritimų, juos nuspalvinkite norima spalva ir paskatinkite vaikus ieškoti tokios spalvos kamštelio.
3. Nuo mažų dienų kalbėkite apie tai, kokį garsą skleidžia mašina, kaip čiulba paukštis, kokius garsus girdite aplinkoje. Labai svarbi kalbos mokymosi dalis - foneminis suvokimas, kai vaikas geba atskirti kalbos garsus.
4. Liežuvis yra pagrindinis kalbos organų raumuo ir pratimai jam, kaip ir visiems raumenims, yra reikalingi, kad galėtų atlikti tikslingus judesius garsų tarimui. Todėl artikuliacinio aparato lavinimui tinka įvairūs liežuvio žaidimai, pvz., nusilaižome nuo lūpų uogienę, liežuvį keliame aukštyn ir žemyn, liežuvio pasakos, burbulų pūtimas, plunksnos pūtimas, žaidimai su veidrodžiu.
5. Įvardinkite knygoje ar kortelėje matomus daiktus, įvardinkite tikrąjį žodį (mašina, o ne mašinėlė). Rodydami daiktus ir tardami jų pavadinimus taip pat turėtumėte žaislą laikyti arti veido, kad vaikas matytų ir daiktą, ir jūsų artikuliaciją. Matydamas suaugusiojo artikuliaciją (lūpų judesius), vaikas gali lengviau pakartoti girdimus garsus.

Žodyno plėtojimas yra neatsiejama kalbos lavinimo dalis, todėl nepamirškime lavinti kiekvienos veiklos metu pasitelkdami vaiko mėgstamas knygutes, korteles su paveikslėliais.

Kada Tėvams Reiktų Sunerimti?

„Kūdikiai čiauškėti pradeda apie ketvirtą - penktą mėnesį. Metinukai jau taria nuo 2 iki 30 žodžių, o trimečiai jau gali ištarti apie 1500. Tad jei jūsų vaikui treji, o jis taria tik kelis žodžius, pvz., „mama“, „tete“, „baba“, nereiktų laukti stebuklo. Kreipkitės į logoterapeutą, nes kuo ilgiau mažylis nekalbės ar kalbės netaisyklingai, tuo vėliau lavės jo gebėjimas girdėti garsus, mokytis rišliai pasakoti, skaityti, rašyti. Anksčiau ar vėliau logoterapeuto pagalbos jam tikrai prireiks“, - sako I. Stankuvienė.

„Asmens sveikatos klinikos“ specialistė pataria į logoterapeutą kreiptis jei:

• Su vienerių metų vaiku nėra kalbinio bendravimo (nors garsais);
• 1,2 - 1,5 metų vaikas netaria nė vieno žodžio, nereaguoja į žodinius prašymus, visiškai ar iš dalies nesupranta į jį nukreiptos kalbos, kalba „sava“, aplinkiniams nesuprantama kalba;
• 2 metų vaikas netaria trumpų frazių;
• 3-5 metų vaikas netaisyklingai taria garsus, jo žodynas siauras, jam sunku rišliai kalbėti, pasakoti, jis kalba labai greitai, savo mintis reiškia paskubomis, kalbėdamas kartoja skiemenis, garsus;
• Ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikas netaisyklingai taria garsus, painioja juos kalbėdamas, nepakankamai išsivysčiusi smulkioji motorika, sunkiai sukaupia dėmesį, nesidomi skaičiais, raidėmis, nesiorientuoja, kur yra lapo viršus, apačia, vidurys, sunkiai rašo ar skaito.

Logoterapeutė tėvams, auginantiems 3-5 metų amžiaus vaikus, pataria jų kalbą patikrinti ir profilaktiškai, nes šiuo raidos periodu daug vaikų garsus taria netaisyklingai. Apsilankius pas logoterapeutą yra įvertinamas vaiko kalbėjimas, numatomos korekcinio darbo gairės, kurių vėlesniame darbe - šalinant, švelninant kalbėjimo, kalbos, balso, rijimo, komunikacijos sutrikimus, mokymosi sunkumus - laikosi logoterapeutas. „Daugelis atėję pas logoterapeutą tikisi greito rezultato, tačiau taip būna ne visada. Darbo trukmė labai priklauso nuo sutrikimo pobūdžio ir paciento įsitraukimo. Dalis sutrikimų nuosekliai dirbant gali būti visiškai pašalinami, tačiau svarbu su jais pradėti dirbti kuo anksčiau, vaiką logoterapeutui parodyti vos kilus menkiausiam įtarimui dėl kalbos raidos,“ - sako I. Stankuvienė.

Vaikų kalbos vystymasis yra svarbus aspektas jų bendro vystymosi proceso. Daugelis vaikų natūraliai pradeda kalbėti pirmųjų gyvenimo metų metu, tačiau kai kurie vaikai gali susidurti su kalbos vystymosi uždelsimais ar problemomis. Jei pastebite, kad jūsų vaikas nekalba arba jo kalba vystosi lėčiau nei turėtų, tai gali būti keli veiksniai.

Pirmasis Žingsnis: Pasikonsultuokite su Specialistu

Jei jūsų vaikas nekalba arba jo kalba neatitinka jo amžiaus normų, pirmas žingsnis yra pasikonsultuoti su specialistu. Vaikų logopedas arba kalbos terapeutas gali atlikti vertinimą ir nustatyti, ar yra kalbos vystymosi problemų. Specialistas gali įvertinti vaiko kalbos įgūdžius, garsų tarimą, žodyno dydį ir kitus svarbius parametrus.

Supratimas, Kas Gali Būti Problema

Yra keletas galimų priežasčių, kodėl vaikas gali patirti kalbos vystymosi problemų:

• Fizinės Priežastys: Kai kurie vaikai gali turėti fizinį negalavimą, kuris trukdo normaliam kalbos vystymuisi, pvz., klausos problemos ar liežuvio sutrikimai.
• Vystymosi Uždelsimai: Kai kurie vaikai tiesiog vystosi lėčiau nei kiti, ir jiems reikia papildomo laiko, kad įgytų kalbos įgūdžius.
• Kalbos Sutrikimai: Kai kurie vaikai gali turėti kalbos sutrikimus, pvz., disleksiją, kadangi jų smegenys negali tinkamai tvarkyti kalbos signalų.
• Socialiniai Ar Psichologiniai Veiksniai: Tam tikros socialinės ar psichologinės aplinkybės, pvz., stresas arba traumos, gali turėti įtakos vaiko gebėjimui kalbėti.

Ką Galite Daryti Namuose

• Skaitinėkite: Skaitymas skatina žodyno išplėtimą ir padeda suprasti kalbos struktūrą.
• Klausykitės: Leiskite vaikui pasakoti jums pasakojimus ir atsakyti į jūsų klausimus.
• Skatinimas: Skatinkite vaiką kalbėti ir dalintis savo mintimis. Giriam, kai jis tai daro.
• Išplėskite: Kai vaikas pasakoja apie kažką, papildykite jo pasakojimą ir padėkite jam suformuluoti teisingus sakinius.
• Žaidimai: Žaidimai gali būti puiki priemonė skatinti kalbėjimą. Vartokite žaidimus, kuriuose reikia komunikuoti ir bendradarbiauti.

Galima pasitelkti ir įvairius testus, rekomendacijas, kaip su vaiku dirbti, kokius pratimus atlikti protui, kalbai. Svarbu nepamiršti, kad vaikas gimdavo „normalus, telpantis į visas augimo ir vystymosi normas, ir „nenormalus“. Pastaruosius ilgai ir atidžiai tiria gydytojai, ieškoma genetinių priežasčių, kodėl mažylis ilgai nepradeda kalbėti, kodėl jis vengia kontakto su kitais žmonėmis, ar panašiai. Bandoma rasti kokią nors ligą ar psichikos sutrikimą.

tags: #4 #metu #vaikas #mazai #kalba

• Nėštumo metu atsiradęs inkstų skausmas
• Praktiniai patarimai tėvams, padėsiantys pasiruošti gimnazijai
• Metodai dirbant su vaikų grupėmis
• Praktinis čiulptuko segtukas kūdikiui
• Palengvinimas kūdikiui tuštinantis