Vaiko emocinės iškrovos - tikras košmaras tėvams ir prikaustantis „spektaklis“ smalsuoliams. Nors iš pažiūros tai gali atrodyti kaip paprastas kaprizas ar netinkamas auklėjimas, už šių scenų užkulisių slypi sudėtingi neurologiniai procesai. Suprasti, kodėl kyla isterijos priepuoliai, yra svarbu kiekvienam tėvui, siekiančiam išlikti ramiu ir padėti savo vaikui.

Paprastai isterijos būdingos 2-3 m. amžiaus mažyliams. Kaip tik šiuo metu jie bando suprasti, kas jie yra - tai pati pradžia atsiskyrimo ir savęs suvokimo. Vaikas, kuriam vyksta isterijos priepuolis, dažniausiai veikia iš žemiausios smegenų dalies, kurioje negebama kontroliuoti emocijų.
Pagrindinės priežastys:

Isterijų poveikis neapsiriboja tik fiziologiniais simptomais. Tiek smegenys, tiek pats kūnas patiria didelę įtampą - padažnėja kvėpavimas, širdies ritmas, gali atsirasti net hiperventiliacija. Kai kurie tėvai taip įsijaučia į šią problemą, kad ima vengti kasdienių situacijų, o tai didina įtampą visoje šeimoje.
Kai vaikas nusiramina, svarbu išsiaiškinti, kas sukėlė isteriją, ir aptarti, kaip būtų galima situaciją spręsti kitaip. Jūsų tikslas - parodyti vaikui, kad buvo geresnių būdų tikslui pasiekti nei emocijų proveržis. Prisiminkite, kas buvo prieš tai, iki isterijos priepuolio. Galbūt ją sukelia konkretūs įvykiai, kuriuos galima prevenciškai neutralizuoti.
| Veiksmas | Poveikis |
|---|---|
| Rami tėvų reakcija | Suteikia vaikui saugumo jausmą |
| Dėmesio nukreipimas | Padeda atsitraukti nuo stipraus emocinio protrūkio |
| Aiškios ribos | Mažina netikrumą ir dažnų isterijų tikimybę |
V. Urmanavičiūtė primena, kad tėvams būtina rūpintis ir savo sveikata: jų reakcijos į stresą tiesiogiai veikia vaiką. Svarbu stiprinti savo emocinį atsparumą ir nepamiršti fizinio aktyvumo bei kokybiško poilsio.