Meniu

Kazimiero Milaševičiaus biografija ir veikla

Kazimieras Milaševičius - asmuo, kurio gyvenimas ir veikla yra svarbi Lietuvos istorijos dalis.

Gimimo data ir ankstyvieji metai

Gimimo data ir vieta nustatyta pagal krikšto metrikų įrašą. Kai kur minimas kaip gimęs 1884 m. lapkričio 14 d. Tėvai: Pranciškus Čepulis ir Ona Čepulytė-Čepulienė - valstiečiai žemdirbiai. Augo gausioje šeimoje.

1884 m. lapkričio 27 d. Baigė Šiaulių pradžios mokyklą, mokėsi Šiaulių gimnazijoje.

1902-1907 m. baigė Kauno Žemaičių kunigų seminariją.

1907 m. gegužės 27 d. P. Čepulis buvo įšventintas kunigu. Pirmąsias Šv. Mišias aukojo birželio 3 d.

Tarnystė ir aktyvi veikla

1907 m. gegužę P. Čepulis buvo paskirtas vikaru į Zarasus, bet ten tarnystės nepradėjo. Liepą buvo perkeltas į Kupiškį ir 1907-1909 m. buvo Kupiškio vikaras.

1909-1912 m. - Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos vikaras. Panevėžyje jis pasižymėjo kaip blaivybės platintojas, įkūrė Šv. draugijos skyrių.

1912-1915 m., iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios, P. Čepulis buvo Salantų (Kretingos r.) parapijos vikaras.

1915-1921 m., Pirmojo pasaulinio karo metais ir Lietuvos valstybės kūrimo laikotarpiu, jis buvo Laukžemės (Kretingos r.) Šv. parapijos vikaras. Laukžemėje P. Čepulis organizavo katalikiškas ir patriotines draugijas, "Blaivybės" draugijos skyrių, per šventes kviesdavo į susitikimus su parapijiečiais vienuolius pranciškonus iš Kretingos vienuolyno.

Kunigas organizuodavo Laukžemėje mokyklinius vaidinimus, mokė žmones, kaip pasigaminti gerus avilius ir gauti daugiau medaus.

1918 m. Lietuvai pasiskelbus Nepriklausoma valstybe, P. Čepulis ragino jaunuolius stoti savanoriais į Lietuvos kariuomenę. Jis surinko pirmuosius Kretingos apskrityje 25 savanorius ir 1919 m. sausio 22 d. išsiuntė juos iš Laukžemės ginti Lietuvos Nepriklausomybės.

1921-1925 m. P. Čepulis buvo Pumpėnų (Pasvalio r.) Švč. parapijos klebonas.

Prisijungimas prie pranciškonų ir tolesnė veikla

Atidžiau pažinęs brolius pranciškonus ir susižavėjęs jų veikla, 1925 m. balandžio 7 d. P. Čepulis įstojo į pranciškonų vienuolyną, nuo to laiko - tėvas Kazimieras Čepulis OFM.

Atlikęs parengiamuosius metus Silezijos provincijos Šv. Jadvygos noviciate Vokietijoje, 1926 m. balandžio 8 d. jis davė laikinuosius įžadus, paskui iki 1927 m. tęsė mokslus.

Grįžęs į Lietuvą, 1927-1929 m. tęsė studijas.

1929-1931 m. tėvas K. Čepulis gyveno Troškūnuose (Anykščių r.) ir rūpinosi po Pirmojo pasaulinio karo pranciškonų atgauto Troškūnų vienuolyno atgaivinimu, buvo ir Troškūnų Švč. Trejybės parapijos klebonas.

Matydamas, kad vietinių žmonių aukomis jis nepajėgs visų darbų padaryti, tėvas K. Čepulis 1930 m. vasario 20 d. davė iškilmingus amžinuosius įžadus.

Gyvendamas Troškūnuose, tėvas K. Čepulis ypač uoliai dirbo su tretininkais, 1929 m. spalio 29 d. į Trečiąjį Ordiną jis priėmė 89 pasauliečius.

Toks jo pareigingumas atkreipė Lietuvos pranciškonų ir vizitatoriaus dėmesį, todėl 1931 m. tėvas K. Čepulis buvo perkeltas į Kretingą ir paskirtas savarankiškumą atkūrusios Pranciškonų ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos provincijolo patarėju.

1933-1936 m. tėvas K. Čepulis buvo Lietuvos pranciškonų provincijolas ir Kretingos namų gvardijonas, visų Lietuvos tretininkų vadas.

1935 m. jis baigė statyti Kretingoje Pranciškonų ordino gimnaziją, įrengė Lurdo šventovę ir Šv. Antano namus, kur gyveno vienuolyno geradariai, veikė spaustuvė ir kinas.

1934 m. tėvas K. Čepulis įkūrė naują vienuolyną Pajūryje (Šilutės r.), ten perkėlė iš Kretingos naujokyną.

Jo iniciatyva Kretingos gimnazija išugdė daug naujų kandidatų į pranciškonus, kurie vėliau studijavo užsienyje ir dirbo JAV.

Baigęs savo provincijolo kadenciją, tėvas K. Čepulis 1936-1939 m. tęsė tarnystę.

1939 m. rudenį, Europoje jau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, jis vėl buvo paskirtas provincijolu, apsigyveno Kretingoje ir šias pareigas ėjo 1939-1943 m.

1940-1943 m. jis buvo ir Pranciškonų ordino generalinis delegatas Lietuvoje - aukščiausius ypatingus įgaliojimus turintis šios vienuolijos atstovas.

Pasipriešinimas ir vėlesni metai

Jam teko atlaikyti vargus ir negandas, kurie vienuolius pranciškonus užgulė pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu.

Tėvas K. Čepulis 1940-1941 m. padėjo emigruoti vienuoliams į Vakarus, siekti kunigystės, kurti užsienyje naujus vienuolynus.

1941 m. Tėvas K. Čepulis netrukdė pasitraukti į Vakarus vienuoliams, bet pats pasiliko ir rūpinosi partizanų sielovada, rėmė pogrindinį pasipriešinimo judėjimą.

Už tai kaip pasipriešinimo sovietinei valdžiai organizatorius Ypatingojo pasitarimo už akių jis buvo nuteistas mirties bausme, tačiau jos išvengė.

Iki 1954 m. jis slapstėsi įvairiose Lietuvos vietose, prisidengdamas svetimomis pavardėmis, kol galėjo legalizuotis.

Senatvėje tėvas K. Čepulis tęsė dvasinę tarnystę.

Mirė 1962 m. kovo 30 d. Panevėžyje. Palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse 92-ojo kvartalo kunigų memoriale (4 eilė, 11 kapavietė). Kapą dengia betoninis antkapio luitas su skulptūriniais bareljefais, dekoratyvioje balto marmuro plokštėje iškaltas įrašas: "A+A / Kazimieras / Čepulis / 1884-1962 / "Tu esi kunigas / per amžius" / (Ps. 110, 4).

Santykis su žydų genocidu

Kazimieras Milaševičius buvo kaltinamas prisidėjęs prie žydų genocido, tačiau šie kaltinimai yra ginčytini.

Svarbu pabrėžti, kad už pavienius atsitiktinius atvejus negalima kaltinti partizanų sukilėlių.

Sukilėliams buvo aiškiai nurodyta ideologija, nuo pat pirmųjų karo dienų be jokio teismo šaudė bolševikus, žydus.

Šiaulių apskrities viršininko pareigos

Kazimieras Milaševičius ėjo Šiaulių apskrities viršininko pareigas laikotarpiu, kuris buvo itin sudėtingas dėl karo ir okupacijos.

Pokario laikotarpis ir tolesnė veikla

Po Antrojo pasaulinio karo Kazimieras Milaševičius tęsė savo veiklą, siekdamas prisidėti prie Lietuvos gerovės.

Pasitraukimas į Vakarus

1944 m. Kazimieras Milaševičius pasitraukė iš Lietuvos į Vakarus, kaip ir daugelis kitų lietuvių šviesuolių.

Grįžimas į Lietuvą

1945 m. ištrūkęs iš Štuthofo, jis grįžo į Lietuvą.

Sovietinė okupacija ir genocido apraiškos

Sovietinė okupacija Lietuvoje buvo pažymėta genocido apraiškomis, kurios palietė įvairius visuomenės sluoksnius.

Bolševikų vykdytas genocidas

Genocidas prasidėjo nuo pat pirmųjų okupacijos dienų, nukreiptas prieš policininkus, ūkininkus, darbininkus. Bolševikinė valdžia žlugo.

Pasipriešinimas okupacijai

Lietuvos gyventojai aktyviai priešinosi okupantams bolševikams, tačiau tai neapsaugojo tautos nuo nelaimių.

Trėmimai ir represijos

Bolševikinio genocido apraiška tautai buvo masiniai žmonių trėmimai. Jau 1940 m. spalio mėn. kalėjimuose mušdavo, kankindavo.

Lietuvių tautos naikinimas

Tautos genocido planas buvo parengtas 1940 m.

Lietuvių aktyvistų frontas (LAF)

Lietuvių aktyvistų frontas (LAF) buvo organizacija, siekusi išlaisvinti Lietuvą iš okupacijos.

LAF įkūrimas ir veikla

1940 m. lapkričio 17 d. Berlyne gen. štabo plk. ltn. Škirpa kuria Lietuvių aktyvistų frontą. Įkurtas Lietuvių frontas, organizacija, kuri tęsė darbą būdama pogrindyje.

Pasiruošimas sukilimui

Rengimasis 1941 m. sukilimui.

Bendradarbiavimas su Vokietija

Kazimieras Milaševičius ir kiti LAF nariai tikėjosi, kad Vokietija padės išlaisvinti Lietuvą, tačiau šie lūkesčiai nepasiteisino.

Laikinoji vyriausybė ir jos likimas

1941 m. birželio 23 d. buvo sudaryta Lietuvos laikinoji vyriausybė, tačiau ji netrukus buvo priversta atsistatydinti.

Vyriausybės sudėtis

Ministras pirmininkas gen. št. plk. ltn.
Jo pavaduotojas J.
Žemės ūkio ministras prof.
Švietimo ministras prof.
Pramonės ministras dr. inž.
Teisingumo ministru pakviestas M.
Darbo ir socialinio aprūpinimo ministras dr.
Komunalinio ūkio ministras archit.

Vyriausybės veiklos nutraukimas

1941 m. d. generalinis komisaras Lietuvai dr. aktyvistų frontą. Buvo priversta atsistatydinti Lietuvos laikinoji vyriausybė.

Bandymai išsaugoti Lietuvą

Nepaisant sudėtingų aplinkybių, Kazimieras Milaševičius ir kiti patriotiškai nusiteikę asmenys nenustojo bandę išsaugoti Lietuvą.

Kreipimasis į Vokietijos vadovybę

Ir vyriausiajam kariuomenės vadui gen. plk. Brauchičui (Brauchitsch). kreiptis į vokiečių kariuomenės vadovybę ir didį…

Vokiečių civilinės valdžios veikla Lietuvoje

Ir apie vokiečių civilinės valdžios veiklą Lietuvoje.

Tėvo Žeraro įžvalgos apie tikėjimą ir gyvenimą

Straipsnyje taip pat verta paminėti tėvo Žeraro įžvalgas apie tikėjimą ir gyvenimą, kurios gali būti aktualios skaitytojams.

Dievo artumas žmogui

Pasak tėvo Kazimiero Milaševičiaus, Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno prioro, Geroji žinia, kurią perduoda evangelijų pasakojimai, yra ta, kad Dievas sugeba prieiti prie žmogaus taip, kad būtų atpažintas. Prie kiekvieno - asmeniškai, subtiliai. „Kaip Emauso mokiniai turime po truputį įeiti į Jėzaus slėpinį dėka Šventosios Dvasios, kurią gauname per krikštą“, - sako kunigas benediktinas.

Meilė ir pasitikėjimas

„Žinau maldelę, darančią stebuklus - įdėmiai klausykite, tuojau pasakysiu: Jėzau, Tu myli mane! Pasitikiu Tavimi. Išsiblaškymų metu nežiūrėkite į save ir į kylančias mintis, - tai visiškai nepadeda. Išeikite iš savęs ir eikite pas Jėzų.“

Gyvenimas bendruomenėje

„Kaip, gyvenant bendruomenėje, gyventi savo, o ne kitų gyvenimą?“ - klausimu pokalbį pradeda tėvas Žeraras.

Šiaulių apskrities viršininko pareigos.