Vaiko kalbos raidos ypatumai ir sutrikimai
Nuo pat gimimo vaikas pradeda pažinti pasaulį ir bendrauti su jį supančiais žmonėmis. Kalbos raida yra vienas svarbiausių vaiko vystymosi aspektų, kuris prasideda dar kūdikystėje ir tęsiasi visą gyvenimą. Tačiau kartais ši raida gali sutrikti, todėl svarbu žinoti, kaip atpažinti galimus kalbos sutrikimus ir kada reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus.
Logoterapeutė Irena Stankuvienė iš „Asmens sveikatos klinikos“ (VŠĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras) dalijasi informacija apie tai, kaip atpažinti vaiko kalbos raidos sutrikimus ir laiku pradėti korekcinį darbą.
Kalbos raidos sutrikimų priežastys
Kalbos sutrikimų priežastys gali būti labai įvairios ir dažnai jos yra kompleksinės. Jos gali atsirasti dar vaisiui besivystant motinos įsčiupose arba vėlesniais vaiko gyvenimo metais.
Kalbos centrai smegenyse pradeda formuotis trečią-ketvirtą nėštumo mėnesį. Jų raidai gali pakenkti įvairūs veiksniai: centrinės nervų sistemos ar galvos smegenų pažeidimai, kurie gali kilti dėl mamos persirgtų infekcinių ligų, patirtų traumų, apsinuodijimų, alkoholio, narkotikų ar tam tikrų vaistų vartojimo nėštumo metu. Taip pat deguonies stygius, atsiradęs dėl ilgai trunkančio (daugiau nei 18 valandų) arba itin greito (iki valandos) gimdymo, gali neigiamai paveikti naujagimio kalbos raidą.
Pirmieji vaiko gyvenimo metai taip pat yra kritiniai. Persirgtos ligos ir jų komplikacijos gali turėti įtakos kalbos raidai. Pavyzdžiui, jei kūdikiui pirmojo pusmečio metu nustatomas raumenų tonuso sutrikimas, jis yra glebus ir nenoriai sėdasi, tikėtina, kad jo artikuliacinis aparatas - liežuvis, apatinis žandikaulis, minkštasis gomurys - bus pasyvūs, o lūpos nejudrios.
I. Stankuvienė taip pat atkreipia dėmesį į svarbų aplinkos veiksnį. Kartais tėvai, atvesdami vaikus pas logoterapeutą, prisipažįsta, kad su jais mažai kalbėjosi, o vaikas daug laiko praleisdavo prie televizoriaus ar kompiuterio. Specialistė pabrėžia, kad „jokios įdomios pažintinės laidos ar lavinamieji žaidimai neatstoja gyvo bendravimo“. Dvimetinukai, kurie kasdien praleidžia dvi ar daugiau valandų prie ekranų, patiria nuolatinę įtampą, o tai gali lemti skurdesnę kalbą, elgesio sutrikimus, sunkumus sukaupiant dėmesį.
Emigracija taip pat gali kelti sunkumų. Kai vaikas, dar nekalbantis arba tik pradedantis kalbėti, patenka į svetimą kalbinę aplinką, gali sutrikti jo gimtosios kalbos vystymasis. Tokiu atveju, pastebėjus vėluojančią kalbos raidą, rekomenduojama šeimoje vartoti tik vieną kalbą.
Kalbos raidos etapai (0-5 metai)
Vaiko kalbos raida yra nuolatinis procesas, kurį galima skirstyti į kelis etapus:
- 0 - 6 mėnesiai: Kūdikis stebi kalbantį žmogų, skleidžia spontaniškus burninius garsus. Pakalbintas šypsosi.
- 6 - 12 mėnesių: Kūdikis aktyviai žaidžia garsais, mėgdžioja garsus. Pirmieji prasmingi žodžiai atsiranda regimuoju pagrindu.
- 1 - 2 metai: Vaikas gestikuliuoja, mojuoja, rodo pirštu. Mėgdžioja gyvūnų, daiktų skleidžiamus garsus, parodo rodomus objektus, taria pirmuosius žodžius. Supranta vienos dalies prašymus, naudoja daug savo kalbos, kreipiasi „mama“, „tėte“. Išmoksta naujų žodžių.
- 2,5 - 3 metai: Atsako į klausimus, jungia du žodžius į sakinį, pasako nuo 50 iki 200 ir daugiau žodžių. Kalba tampa vis suprantamesnė.
- 3 - 4 metai: Supranta dviejų dalių instrukcijas, geba atsakyti į klausimus, moka pasakyti daugiau nei 200 žodžių, sudaro paprastus 3 žodžių sakinius, geba palaikyti pokalbį, kalbėti apie tai, ko nemato. Kalba beveik gramatiškai taisyklinga.
- 4 - 5 metai: Sudaro 5-6 žodžių sakinius, kalba gramatiškai taisyklinga. Dauguma kalbos garsų tariami taisyklingai, atsako į klausimus apie save ir artimą aplinką.
- 5 metai ir daugiau: Aiškiai ir suprantamai išreiškia savo mintis ir idėjas. Supranta ir reaguoja į paprastas instrukcijas. Prisitaiko prie socialinio konteksto ir bendrauja su kitais vaikais bei suaugusiais.
Nuo vėluojančios kalbos raidos iki mikčiojimo
Pas logoterapeutą patenka ne tik vaikai, kurių kalbos raida vėluoja. Vaikams gali kilti sunkumų ir su girdimuoju suvokimu ar nesusiformavus garsų artikuliavimo vaizdiniams - tai vadinama fonologiniais kalbos sutrikimais. Dėl jų vėliau gali būti sunku išmokti skaityti ir rašyti.
Pastarųjų įgūdžių įgyti bus sunkiau ir tada, jei vaikui būdingas hipernosinumas - dėl gomurio nesuaugimo ar minkštojo gomurio sutrikimų kylantis balso tembro ir garsų tarimo pasikeitimas, dėl kurio sutrinka tarimas ir nepakankamai išsivysto klausa. Tokie vaikai vartoja siaurą žodyną, nemoka rišliai kalbėti.
Taip pat vaikams gali būti būdingi balso (aukštumo, stiprumo, rezonavimo, tembro) sutrikimai, kurie kyla tiek dėl anatominių pasikeitimų, tiek dėl psichinių veiksnių, mėgdžiojimo, netinkamų įpročių (pvz., garsiai kalbėti), isterijos.
Kalbos sutrikimų atsirasti gali ir tada, kai kalbos aparatas ir klausa normaliai funkcionuoja. Logoterapeutė I. Stankuvienė išskiria dėl netinkamos artikuliacijos atsirandantį garsų tarimo sutrikimą: netaisyklingą garsų tarimą, vienų garsų (dažniausiai s, z, š, ž, c, č, dz, dž, r, l) keitimą kitais ar visišką netarimą. Šie garsų tarimo trūkumai gali kilti dėl įvairių priežasčių: netinkamai išaugusių dantų, liežuvio ar gomurio pakitimų, netaisyklingo sąkandžio, žandikaulių deformacijos, negalėjimo greitai ir sklandžiai atlikti garsų tarimui reikalingus judesius, netaisyklingos aplinkinių kalbos mėgdžiojimo ir kt. Taip pat juos gali lemti kalbos padargų paralyžius, parezė, neišoperuoti adenoidai, polipai, somatinės ligos, sulėtėjusi psichinė raida, netinkama socialinė aplinka.
Vienas sunkiausių sutrikimų - mikčiojimas, kai sunku ištarti žodžius, išsakyti mintis, kartojami garsai ar net žodžiai. Manoma, kad pasaulyje mikčiojančių žmonių yra 2-3 proc., jis labiau būdingas ikimokyklinukams, dažniau - berniukams nei mergaitėms. Mikčiojimas dažniausiai pasireiškia antraisiais-penktaisiais gyvenimo metais. Tuo metu vaikui sunku surasti reikiamų žodžių, jis jaudinasi, skuba kalbėdamas - dėl to sutrinka, užsikerta vaiko kalba. Jam įveikti būtina ne tik logoterapeuto, bet ir neurologo, psichologo pagalba bei paties mikčiojančio žmogaus pastangos.
Kada tėvams reikėtų sunerimti?
Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į vaiko kalbos raidą ir laiku kreiptis pagalbos į specialistus. Logoterapeutė I. Stankuvienė pateikia šiuos kriterijus:
- Su vienerių metų vaiku nėra kalbinio bendravimo (nors garsais).
- 1,2 - 1,5 metų vaikas netaria nė vieno žodžio, nereaguoja į žodinius prašymus, visiškai ar iš dalies nesupranta į jį nukreiptos kalbos, kalba „sava“, aplinkiniams nesuprantama kalba.
- 2 metų vaikas netaria trumpų frazių.
- 3-5 metų vaikas netaisyklingai taria garsus, jo žodynas siauras, jam sunku rišliai kalbėti, pasakoti, jis kalba labai greitai, savo mintis reiškia paskubomis, kalbėdamas kartoja skiemenis, garsus.
- Ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikas netaisyklingai taria garsus, painioja juos kalbėdamas, nepakankamai išsivysčiusi smulkioji motorika, sunkiai sukaupia dėmesį, nesidomi skaičiais, raidėmis, nesiorientuoja, kur yra lapo viršus, apačia, vidurys, sunkiai rašo ar skaito.
„Kūdikiai čiauškėti pradeda apie ketvirtą-penktą mėnesį. Metinukai jau taria nuo 2 iki 30 žodžių, o trimečiai jau gali ištarti apie 1500. Tad jei jūsų vaikui treji, o jis taria tik kelis žodžius, pvz., „mama“, „tėte“, „baba“, nereikėtų laukti stebuklo. Kreipkitės į logoterapeutą, nes kuo ilgiau mažylis nekalbės ar kalbės netaisyklingai, tuo vėliau lavės jo gebėjimas girdėti garsus, mokytis rišliai pasakoti, skaityti, rašyti. Anksčiau ar vėliau logoterapeuto pagalbos jam tikrai prireiks“, - sako I. Stankuvienė.
Logoterapeutė tėvams, auginantiems 3-5 metų amžiaus vaikus, pataria jų kalbą patikrinti ir profilaktiškai, nes šiuo raidos periodu daug vaikų garsus taria netaisyklingai. Apsilankius pas logoterapeutą yra įvertinamas vaiko kalbėjimas, numatomos korekcinio darbo gairės, kurių vėlesniame darbe - šalinant, švelninant kalbėjimo, kalbos, balso, rijimo, komunikacijos sutrikimus, mokymosi sunkumus - laikosi logoterapeutas.
„Daugelis atėję pas logoterapeutą tikisi greito rezultato, tačiau taip būna ne visada. Darbo trukmė labai priklauso nuo sutrikimo pobūdžio ir paciento įsitraukimo. Dalis sutrikimų nuosekliai dirbant gali būti visiškai pašalinami, tačiau svarbu su jais pradėti dirbti kuo anksčiau, vaiką logoterapeutui parodyti vos kilus menkiausiam įtarimui dėl kalbos raidos,“ - sako I. Stankuvienė.
Kaip padėti vaikui lavinti kalbą?
Svarbu suprasti, kad kalbos mokymas yra kūrybinis procesas. Didžiausią dėmesį reikėtų skirti praktinei vaiko mokymo pusei, kaip iš bet kokios veiklos ar žaidimo, knygos, žurnalo ar lankstinuko, galima išgauti kalbos ugdymo ir vaiko pasaulio pažinimo naudą. Kalbos mokymui nereikalingi modernūs žaislai, viskas, ko reikia, yra daikto pristatymas.
Patarimai tėvams:
- Kalbėkite paprastai, trumpai ir aiškiai tarkite žodžius.
- Sakinio struktūra turi būti paprasta - kad vaikui būtų lengva ją atkartoti.
- Neverskite vaiko pakartoti žodžio ar sakinio taisyklingai - tai gali būti dar ne jo jėgoms. Tiesiog „patikslinkite“ tai, ką jis pasakė. Pavyzdžiui, jei vaikas sako „Noju daj“, parodykite, kad supratote ir pakartokite tą frazę taisyklingai: „Nori dar? Tuoj duosiu tau dar vandenuko“.
- Pasistenkite daugiau naudoti įvardžius: „Aš noriu gerti“.
- Kai vaikas jau atpažįsta kokį objektą (tarkime, katę), apibūdinkite jį išsamiau: „Katytė yra juoda“, „Katytė yra maža“, „Ką daro katytė? Katytė miega“ ir pan. Taip vaiko žodyną papildysite pirmaisiais būdvardžiais, veiksmažodžiais.
- Kartu su vaiku vartykite knygeles ir prašykite parodyti paveikslėliuose esančius daiktus, gyvūnėlius arba klauskite jo „Kas čia?“.
- Šiuo raidos tarpsniu taip pat pravartu pradėti „treniruotis“ tarti sudėtingus garsus - šššššš, rrrrr.
Kalbos supratimas:
- 2 m. vaikas supranta beveik visus suaugusiųjų žodžius, kuriais įvardijami artimiausios aplinkos daiktai, suvokia, ko iš jo norima, vykdo instrukcijas.
- 3-4 m. vaikas vis tiksliau supranta būdvardžius „didelis“, „geras“, pradeda suvokti antonimus - „karšta - šalta“, „galima - negalima“, žino priešdėlius „ant“, „po“.
- 4-5 m. vaikas domisi ne tik daiktu, bet ir jo spalva, savybėmis, mėgsta skaičiuoti.
Tarimas:
- 2 m. vaikas pradeda tarti pirmuosius prasmingus žodžius, garsų junginius. Pirmieji žodžiai paprasti, vieno ar dviejų vienodų skiemenų žodžiai. Dažniausiai kalboje nevartoja s, š, č, ž, dž, dz, r, ch, kartais ir lengvesnių l, k, g, t garsų. Tai fiziologinis šveplavimas. Lavėjant kalbos aparatui, garsų tarimas tikslės, kalba aiškės.
- 3-4 m. vaikas dauguma vaikų taria priebalses t, d, k, g tačiau vis dar gali kilti sunkumų su š, ž, c, č, dž, r.
- 4-5 m. vaikas dauguma kalbos garsų tariami taisyklingai.
- Iki 5 m. 6 mėn. - 6 m. vaikas turėtų tarti visus gimtosios kalbos garsus taisyklingai.
Žodynas:
- 2 m. vaikas klausia „kas čia?“, vartoja „mano“, „aš“, „noriu“, pasako artimųjų vardus. Pasirodo dviejų žodžių sakiniai.
- 3-4 m. vaikas žodynas sparčiai gausėja. Pamatęs pažįstamą daiktą į jį ne tik rodo, bet ir pasako pavadinimą. Jei nežino, domisi „kas čia?“ Paklausus pasako savo vardą, amžių, lytį. Nuo dviejų žodžių pereinama prie trijų žodžių sakinių. Pradeda naudoti laikus, daugiskaitą, kalba tampa vis labiau atitinkanti norminę kalbą.
- 4-5 m. vaikas sudaro ilgesniais sakiniais, sudarytais iš 5-6 žodžių.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
