Pensija 1955 m. gimusiems neįgaliems asmenims su 30% darbingumo
Svarstant pensijos klausimus, ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į konkrečią gimimo datą ir draudimo stažą. Pensinis amžius Lietuvoje yra nustatomas įstatymu ir priklauso nuo gimimo metų bei mėnesio. Nuo 2026 m. sausio 1 d. pensinis amžius Lietuvoje bus 65 metai visiems.
Pensinio amžiaus nustatymas
Pensinis amžius Lietuvoje nėra grindžiamas vien tik apvaliu metų skaičiumi. Jis nustatomas įstatymu ir priklauso nuo gimimo metų bei mėnesio. Nuo 2012 m. Lietuva palaipsniui didino pensinį amžių, siekdama užtikrinti pensijų sistemos tvarumą. Nuo 2026 m. visiems gyventojams, nepriklausomai nuo gimimo metų, pensinis amžius sieks 65 metus.
Tiksli išėjimo į pensiją data priklauso nuo konkretaus jūsų gimimo mėnesio, o ne tik nuo metų.
| Gimimo metai | Pensinis amžius | Paaiškinimas |
|---|---|---|
| Iki 1960 m. | Maždaug 64-64 metai ir keli mėnesiai | Pensinis amžius didėjo palaipsniui. Tiksli data priklauso nuo jūsų gimimo mėnesio. |
| 1960 m. | Maždaug 64 metai ir 8-10 mėnesių | Tikslus pensinis amžius priklauso nuo gimimo mėnesio. |
| 1961 m. ir vėliau | 65 metai | Nuo 2026 m. |
LR įstatymai leidžia anksčiau išeiti į pensiją tam tikromis sąlygomis.
Pensijos asmenims su negalia
Nuo 2024 m. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims galės būti nustatomas dalyvumo lygis. Dalyvumo lygis parodo, kaip aktyviai žmogus gali dalyvauti bendruomenės veiklose, kokios pagalbos ar daiktų reikia tam žmogui. Dalyvumo lygis vertinamas nuo 0 iki 55 proc. (kuo mažesnis procentas, tuo mažiau žmogus yra savarankiškas).
Jeigu asmeniui, jau gaunančiam senatvės pensiją, nustatoma sunki negalia (prilygsta 70-100 proc. netekto dalyvumo), jo gaunama pensija bus pradėta skaičiuoti kitu būdu ir bus vadinama „senatvės pensija asmeniui su negalia”. Šios pensijos dydis yra apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio (kuo didesnis netektas dalyvumas nustatomas, tuo didesnę pensiją žmogus gautų).
Senatvės pensijos asmeniui su negalia bendroji pensijos dalis apskaičiuojama asmeniui paskirtos ir mokamos senatvės pensijos bendrosios pensijos dalies dydį dauginant iš netekto dalyvumo lygio daugiklio. Senatvės pensijos asmeniui su negalia individualioji pensijos dalis apskaičiuojama asmeniui paskirtos ir mokamos senatvės pensijos individualiosios pensijos dydį dauginant iš netekto dalyvumo lygio daugiklio.
Jeigu pakartotinai nustatant dalyvumo lygį yra nustatomas didesnis netekto dalyvumo lygis (procentais), senatvės pensija asmeniui su negalia be asmens prašymo perskaičiuojama atsižvelgiant į iš naujo nustatytą netekto dalyvumo lygį (procentais).
Jeigu yra nustatytas tam tikro dalyvumo lygio terminas, apskaičiuota pensija yra mokama iki to termino pabaigos. Pasibaigus šiam terminui, asmens prašymu skiriama ir pradedama mokėti senatvės pensija, jeigu ji nebuvo paskirta, arba be asmens prašymo atnaujinamas anksčiau paskirtos senatvės pensijos mokėjimas.
Jeigu iki senatvės pensijos amžiaus asmuo gavo po 2018 m. sausio 1 d. paskirtą netekto darbingumo pensiją, sukakęs šį amžių jis gali gauti socialinio draudimo senatvės pensiją neįgaliajam. Šios pensijos dydį lemia ne tik įgytas pensijų socialinio draudimo stažas ir pensijų apskaitos vienetų skaičius, bet ir negalios sunkumas. Asmeniui gali būti mokama arba senatvės pensija, arba senatvės pensija neįgaliajam - priklausomai nuo to, kurią iš šių dviejų pensijų gauti jam yra naudingiau.
Jei asmeniui netekto darbingumo (invalidumo) pensija buvo paskirta iki 2018 m. sausio 1 d., jam po 2018 m. sausio 1 d. skiriama senatvės pensija, kurios dydis apskaičiuojamas pagal jo turimą pensijų socialinio draudimo stažą ir pensijų apskaitos vienetų skaičių. Tačiau, jeigu asmuo turi nustatytą negalią, jam gali būti perskaičiuojama senatvės pensija, atsižvelgiant į negalios sunkumą.
Asmenims, netekusiems 45 proc. darbingumo, gali būti skiriama netekto darbingumo pensija. Ši pensija skiriama ir mokama kas mėnesį, jei neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba asmeniui nustato 55 proc. ar mažesnį darbingumo lygį; jei asmuo turi minimalų stažą netekto darbingumo pensijai gauti.
Nuo 2024 m. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims galės būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra žmogui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio.
Darbo santykiai ir sveikatos būklė
Darbo kodeksas numato galimybę darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Kiekvienu atveju darbdavys pats vertina darbuotojo kartu su pareiškimu nutraukti darbo sutartį minėtu pagrindu pateiktus dokumentus. DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad pakanka fakto, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos.
Darbdavys negali jūsų atleisti vien dėl ligos fakto. Įspėjimo terminai yra dvigubinami arba trigubinami pažeidžiamoms darbuotojų grupėms (turintiems vaikų, sergantiems sunkiomis ligomis, asmenims prieš pensiją ir kt.). Neįgalius ar sergančius darbuotojus, taip pat auginančius vaikus iki 18 m., darbdavys privalo įspėti prieš 6 savaites (jei išdirbta < 1 m.) arba prieš 3 mėn.
Svarbu: turint galiojantį nedarbingumo pažymėjimą atleisti iš darbo draudžiama (Darbo kodekso 61 straipsnis).
Maksimalūs laikinojo nedarbingumo terminai: asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (toliau - ANTAA).
Taigi, GKK sprendimu nedarbingumo pažymėjimas gali būti pratęsiamas ilgesniam laikotarpiui - dėl nedarbingumo pažymėjimų pratęsimo ir siuntimo į ANTAA kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia GKK, atsižvelgiant į asmens būklę, ar ji atitinka nustatytus dalyvumo lygio nustatymo kriterijus.
Pensijų kaupimo sistema
Lietuvos pensijų kaupimo sistema siekia užtikrinti pakankamas pajamas senatvėje, leidžiant išlaikyti panašią gyvenimo kokybę, kokia buvo dirbant. Didžiausia dalis lietuvių (apie 80 proc.) dalyvauja antros pakopos pensijų fonduose. Kiekvienas antros pakopos pensijų fondų dalyvis turi savo asmeninę pensijų sąskaitą, kurioje yra kaupiamos lėšos. Jos yra dalyvio nuosavybė, tačiau pasinaudoti savo sukauptomis lėšomis asmuo įgyja teisę tik sulaukęs pensinio amžiaus.
Jeigu asmeniui yra paskirta išankstinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, pasinaudoti savo sukauptomis lėšomis jis gali ir anksčiau.
Jei fondo dalyvis miršta nesulaukęs 85 metų, neišmokėta periodinių išmokų dalis atitenka paveldėtojams.
Norint atsiimti antros pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas, tam teisę turintis dalyvis turi kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę ir pateikti rašytinį prašymą sudaryti pensijų išmokų sutartį, o jei sukaupta suma viršija 10 tūkst., - ir prašymą įsigyti pensijų anuitetą.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką (iki 2025-12-31) II pakopos lėšų vienkartinis išsiėmimas dėl ligos nenumatytas. Nuo 2026-01-01 įsigaliojus įstatymo pakeitimams, esant sunkiai ligai iš Sveikatos apsaugos arba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtinto sąrašo arba paskyrus paliatyviąją pagalbą, galėsite nutraukti kaupimą ir be mokesčių atsiimti visas sukauptas lėšas. Tam reikės pateikti medicininius dokumentus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
