Vaikų nemiga: priežastys, pasekmės ir pagalba, kai dvimetis nebeužmiega savarankiškai

Nemiga yra negalavimas, kamuojantis įvairaus amžiaus vaikus - nuo kūdikių iki paauglių. Kartais nemiga būna laikina, nulemta konkrečios situacijos, o kartais užsitęsia ir gali baigtis rimtais raidos ir psichikos sutrikimais. Vaikų nemiga yra vis dažnesnis reiškinys, o tam priežasčių gali būti begalė. Svarbu greitai nustatyti problemą ir imtis veiksmų pasitelkus atitinkamus metodus. Miego sutrikimai turi įtakos mažylio elgesiui ir jo nuovargiui dienos metu. Miegoti yra ypač svarbu, nes tik pailsėjus galima normaliai dirbti dienos metu. Kad būtų užtikrintas fizinis ir protinis pajėgumas, miegas būtinai turi būti sveikas ir be jokių sutrikimų.

Kodėl vaikas nebeužmiega savarankiškai? Dažniausios priežastys

Kūdikio miegas, o vėliau ir vyresnio vaiko, gali būti paveiktas daugybės faktorių, apie kuriuos tėvai net nesusimąsto. Viena iš miego sutrikimo priežasčių gali būti patiriamas nerimas. Tai gali sąlygoti ir aplinkos pasikeitimas, pavyzdžiui, kai vaikas pradeda eiti į darželį ar mokyklą. Dideli vaiko gyvenimo ar dienos režimo pokyčiai taip pat gali išbalansuoti miegą ir sukelti miego problemas. Tokie pokyčiai kaip tėvų skyrybos, artimo žmogaus mirtis, ligos ar persikėlimas į naują miestą gali turėti įtakos jūsų vaikui išmiegoti visą naktį. Sudėtingu vaikui laikotarpiu tik saugumo jausmas gali nuraminti ir padėti užmigti. Gali praeiti šiek tiek laiko, kol vaikas pasijus geriau, todėl nuolat palaikykite ryšį ir leiskite papasakoti apie tai, kas neramina.

Fiziologinės ir medicininės priežastys

• Diegliai ir virškinimo problemos. Žarnyne yra didžiausia dalis autonominės nervų sistemos. Kai ši sistema dar tik vystosi, gali užtekti visai nedidelio dirgiklio, pavyzdžiui, suvartoto maisto ar kūno padėties pasikeitimo, ir žarnyno veikla sutrinka. Natūralu, kad kūdikis jaučia nepatogumą ir jį išreiškia verksmu.
• Gimdymo trauma. Kūdikis riečia atgal galvą, nes jaučia spaudimą pakausyje bei stuburo kaklinėje dalyje, atsiradusį gimdymo metu. Tai gana plačiai paplitęs liekamasis reiškinys po gimdymo.
• Alkis ar diskomfortas. Kūdikio miegą gali trikdyti įvairios fiziologinės priežastys: alkis, dygstantys dantukai. Jam gali būti per šalta ar per karšta (palieskite spranduką ir patikrinkite, ar jis nevėsus, nešlapias). Gali būti, kad kūdikėliui nepatogu gulėti, o pats patogiai įsitaisyti dar nesugeba. Jei vaikui per karšta, per šalta, jis alkanas ar persivalgęs, miegas nebus visavertis ir ramus.
• Kvėpavimo takų problemos. Gana dažna blogo miego priežastis - išvešėję tonzilės ir adenoidai. Dėl šios priežasties sutrinka kvėpavimas, gali ištikti vadinamosios miego apnėjos - miegant sustoja kvėpavimas. Pašalinus tonziles ir adenoidus, sutrikimas paprastai praeina.
• Neurologinės ir psichikos ligos. Miegą gali trikdyti ir nakties košmarai. Tai besikartojanti būklė, kai vaikas staiga tarsi prabunda, bet neišsibudina, šaukia, klykia, garsiai kalba, atrodo sutrikęs ir nesiorientuoja aplinkoje. Maždaug 5 proc. mokyklinio amžiaus vaikų būdingas kitas sutrikimas - lunatizmas. Tai būklė, kai vaikas nevisiškai išsibudinęs atlieka pusiau tikslingus judesius, vaikšto, bet ryte nieko neprisimena. Vaiką gali varginti ir „sprogstančios galvos sindromas“: mažylis prabunda nuo labai stipraus ir gąsdinančio triukšmo, kurio iš tiesų nėra. Autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams miego problemos pasireiškia du kartus dažniau, o nemiga skundžiasi net 73 proc. vaikų su depresiniais sutrikimais.

Psichologinės ir elgesio priežastys

• Baimės ir nerimas. Vaikams baimės ar nerimo jausmas prieš miegą - viena iš pagrindinių problemų užmigti. Vaikas gali bijoti tamsos arba nemėgti būti vienas. Iš kur atsiranda vaikų baimė užmigti? Baimė užmigti yra vaikams ir suaugusiesiems pasireiškianti problema, psichiatrų vadinama somnifobija. Šis sutrikimas gali sukelti nuolatinį nuovargį, mieguistumą dienos metu, irzlumą ir depresiją. Jei košmarų baimė neleidžia vaikui užmigti, pabandykite su juo pasikalbėti, tegu vaikas detalizuoja situaciją, išsipasakoja. Vaikai daug dažniau sapnuoja košmarus ir nerimastingus sapnus, kai prieš miegą žiūri baisias ar smurtines televizijos laidas ar filmus arba skaito baisias knygas ar istorijas. Nemiga taip pat gali pasireikšti, kai vaikas jaudinasi dėl tam tikrų dalykų. Kalbėkite su vaiku ir išsiaiškinkite, ar jis nejaučia kažko panašaus. Leiskite jam išsipasakoti ir pasistenkite nuraminti: juk vis tiek viskas praeis.
• Aplinkos įtaka ir tėvų emocijos. Kūdikis jaučia mamos nerimą. Žinoma, kad tėvų būsenos tiesiogiai veikia ir vaikus. Tad jei tėvai puikiai susitvarko su nepatogiomis emocijomis, moka jas valdyti, tikėtina, ir vaikas panašiai jausis. Kuo mama, tėtis ramesni, tuo ramesnis, stabilesnis būna ir vaikas.
• Pervargimas ir per didelė stimuliacija. Pavargęs vaikas taip pat prasčiau miega, pavyzdžiui, jeigu namai pilni draugų ar giminių. Mažyliai pervargsta nuo naujų vaizdų ir žmonių. Visa tai juos išmuša iš ritmo, sukelia sumaištį. Ypač dažnai taip atsitinka miegant kitoje aplinkoje. Kai kūdikis pervargsta ar yra guldomas nepakankamai pavargęs, o gal dienos metu per ilgai pamiegojęs, užmigti yra labai sunku.
• Neteisingi įpročiai ir lūkesčiai. Kartais tėvai, jausdami vidinį spaudimą užmigdyti mažylius kuo greičiau, imasi intensyvių pagalbos priemonių, prie kurių mažyliai gana greitai pripranta. Pavyzdžiui, šokinėjimas ant gimnastikos kamuolio, vežiojimas vežimėliu po kuo nelygesnį kelią, intensyvus supimas ar net migdymas mašinoje. Tėvams trūksta informacijos apie mažylių verksmo reikšmę ir prasmę. Deja, kartais tėvai turi ne visai realių lūkesčių ir nusivilia, jei mažylis jų nepateisina. Iš tiesų, yra kūdikių, kurie nuo trečio mėnesio išmiega visą naktį, tačiau tai labiau išskirtiniai atvejai nei norma.

Raidos etapai ir jų įtaka miegui

Yra trys etapai, kurių metu vyksta didžiausias centrinės nervų sistemos apkrovimas, dar labiau įsitvirtinant gimdymo traumai vaiko kūne. Tai yra vaiko stojimasis ant kojyčių; sulaukus 7-8 metų, kuomet sutvirtėja kaukolė; ir įvykus lytiniam brendimui bei šoktelėjus ūgiui (mergaitėms - maždaug 10-12 metų, berniukams - 2 metais vėliau). Vaikui stojantis ant kojų centrinėje nervų sistemoje atsiranda nauji adaptaciniai mechanizmai, kurie sąlygoja pereiti centrinei nervų sistemai į naują etapą, ji turi priprasti prie vertikalios padėties. Tas pats vyksta ir tvirtėjant kaukolei. Prasidėjus lytiniam brendimui su iššūkiais susiduria neuroendokrininė sistema, kuri turi sklandžiai paruošti ir suformuoti naujus neurohumoralinius organizmo atsakus.

Vaikų nemigos simptomai ir pasekmės

Vaikų nemiga yra sutrikimas, kurio greitas nustatymas yra tėvų atsakomybė. Kūdikių ir vaikų miego stebėsena itin svarbi pirmaisiais gyvenimo metais, kai dar nėra visiškai išsivystę jų komunikaciniai gebėjimai. Tačiau svarbu suvokti, kad tokią problemą turintys mokyklinio amžiaus vaikai ir paaugliai ne visada apie ją pasako. Vaikai gali neturėti pakankamai žinių, kad suprastų, jog tai nėra normalu. Jie pripranta prie paros ritmo sutrikimo, kitiems tiesiog gėda apie tai kalbėti (taip būna tais atvejais, kai, pavyzdžiui, nemiga atsiranda dėl tamsos baimės, baimės užmigti vienam ir panašiai).

Tėvams turėtų kelti rūpestį šie simptomai:

• Padidėjęs mieguistumas dieną.
• Sumažėjęs aktyvumas dieną.
• Nuotaikos pablogėjimas.
• Susikaupimo problemų atsiradimas ir atminties pablogėjimas.
• Mokymosi rezultatų suprastėjimas.
• Nenoras užsiimti fizine veikla.
• Nuotaikos pablogėjimas vakare.

Vaikams ir paaugliams reikia pakankamai miego, kad jų raida būtų tinkama. Kūdikių miego sutrikimai sukelia sunkiai valdomą verksmingumą, irzlumą ir galimą augimo sutrikimą. Nuovargis, o ypač nemiga, gali turėti didelės įtakos vaiko elgesiui. Darželinukams gali pasireikšti panašūs nemigos padariniai, be to, atsiras koncentracijos ir mokymosi problemų. Nemiga gali sukelti impulsyvumą arba lemti drovumą, todėl nevyks vaiko socialinė raida. Ilgalaikis miego trūkumas net ir medikams kelia nerimą. Vaikai su dėmesio sutrikimu, hiperkinetiniu elgesiu, patiriantys nuolatinį miego trūkumą ilgainiui gali turėti ir kitų psichologinės raidos problemų. O neturintys tų problemų dėl ilgalaikio miego trūkumo gali patirti dėmesio koncentravimo iššūkių, po to mokymosi sunkumų, vėliau nerimo ir depresijos. Ignoruojama problema, net jeigu ji ir nėra susijusi su psichikos sutrikimais, lems jų progresavimą. Gali išsivystyti depresija, neurozė ir nerimo būsenos.

Miego trukmės rekomendacijos pagal amžių

Miego, kaip ir mitybos, poreikis yra ypač reikšmingas normaliai vaikų raidai. Tai, kad vaikai labiausiai auga miegodami, nėra mitas. Būtent naktį hipofizė pagamina daugiausia augimo hormono. Be to, sveikas miegas padeda įsiminti informaciją, sukauptą dienos metu, todėl jis taip pat yra reikalingas sėkmingam mokymuisi. Miego poreikis yra individualus kiekvienam vaikui, rekomenduojamos normos pagal amžių svyruoja. Tačiau žinoma, kokia miego trukmė yra žalinga sveikatai. Abiem tos pačios šeimos vaikams nebūtinai turi būti vienodas miego poreikis.

Štai bendros miego trukmės rekomendacijos:

Kitas svarbus momentas yra buvusios nakties miego trukmė ir miego kokybė. Miego hormono melatonino koncentracija vaikams pradeda didėti apie 20 val. Užmigimo pradžia svarbi dėl gilaus miego, kuomet vyksta atminties konsolidacijos procesai ir neuroendokrininės sistemos veikla. Nuo 22 val. iki 02 val. nakties miego valandos dvigubinasi, nes tam tikros centrinės nervų sistemos dalys tam tikru metu yra atsakingos už nereikalingos informacijos paleidimą. Tarsi valymosi valandos, kad visi procesai vyktų sklandžiai ir nebūtų informacijos perkrovos. Taigi kuo anksčiau vaikas eis miegoti, tuo labiau jo smegenys pailsės, smegenys regeneruosis.

Pietų miego svarba

Pietų miegas svarbus vaikams iki 4 metų. Po to, jeigu vaikui pakankamos trukmės nakties miegas, tai iki paauglystės turėtų nenorėti miegoti dieną. Mažiems vaikams būtinos 1-2 valandos dienos miego ir kad liktų 5-6 valandos iki nakties miego pradžios. Paaugliams gali pakakti nuo 30 min. iki 1 valandos nusnūdimo, tačiau reiktų vengti pietų miego po 16 valandos, nes tuomet bus sudėtinga užmigti atėjus nakčiai.

Kai kurie tėvai linkę laikytis griežto ir nekintančio grafiko, kiti labiau atsižvelgia į vaiko išraiškas ir norą ar nenorą eiti pietų miego. Tėvų nuomonės vaikų migdymo klausimu šiais laikais išsiskiria. Lietuvoje dažnas ikimokyklinio amžiaus vaikas miega pietų miego, tačiau nakties miegui eina pakankamai vėlai. Tuo tarpu, pavyzdžiui, D. Britanijoje vaiko dienotvarkė dėliojama kiek kitaip - pietų miego tarsi ir nėra, bet nakties miegui vaikai eina anksti - apie 19 valandą. Tam tikras procentas vaikų gali sunkiau eiti miegoti nakčiai, ypač, jeigu darželyje išsimiega po 2-3 valandas ir šeima tvarkingai įvedusi taisykles naktiniam miegui. Tad tokių šeimų vaikai galėtų perpiet miegoti trumpiau, o nuo 4 metų ir visai nemiegoti pietų miego. Svarbiausia, nakties miego kokybės dienos miegas pilnai nekompensuos.

Kaip tėvai gali palengvinti vaiko miegą?

Miego problemas patartina pasistengti kuo skubiau išspręsti, nelaukiant, kol dėl nuolatinio nuovargio sutriks organizmo veikla. Pirmasis vaistas nuo vaiko nemigos - kalbėjimasis su juo. Dažniausiai miego problema išsprendžiama vaikui kalbantis su tėvais ir dalijantis kasdienėmis patirtimis. Jei pokalbis nepavyksta, turėtumėte pabandyti nustatyti miego sutrikimų priežastis. Vaikams ir paaugliams reikia pakankamai miego, kad jų raida būtų tinkama. Iškart pasirodžius pirmiesiems simptomams, reikėtų susimąstyti apie jų kilmę ir spręsti problemą. Pirmiausia, naminėmis priemonėmis miegui skatinti, o jeigu jos nepadės - apsilankyti pas specialistą.

Miego higiena ir ritualai

• Sukurkite ramią aplinką. Įsitikinkite, kad vaiko kambarys, jo aplinka leidžia mažajam atsipalaiduoti ir jaustis ramiam. Apsidairykite aplink kambarį iš vaiko lovos. Ar yra dalykų, kuriuos matote gulėdami lovoje, kurie leidžia jaustis atsipalaidavusiam ir ramina? Jei ne, pridėkite tokių ramybę skleidžiančių elementų. Pakabinkite keletą šeimos ar linksmų nuotraukų. Miegokite tamsiame, patogiame kambaryje. Šviesa signalizuoja kūnui, kad laikas pabusti, todėl to tikrai reikėtų vengti naktį. Taip pat, melatoninas yra jautrus hormonas, jį galima „išbaidyti“ įjungus, pavyzdžiui, naktinę lempelę, televizorių. Todėl geriausia vaiką migdyti natūralioje tamsoje.
• Nustatykite dienos ritmą. Padėkite vaikui atrasti pusiausvyrą tarp veiklų. Sudėliokite planą, kurį vaikas priimtų ramiai. Išmokykite vaiką, kad diena skiriasi nuo nakties (pavyzdžiui, netildyti aplinkos, kai vaikas miega dienos metu, užtikrinti, kad būtų gulamasi miegoti ir keliamasi tuo pačiu laiku). Tylos užtikrinimas vakare ir naktį - išjungti šviesą ir pašalinti triukšmą kambaryje, kuriame miega vaikas. Daugeliui vaikų tai gerai, nes vaikui susiformuoja įprotis, kad po vienos veiklos lauks kita, o miegas - visų tų veiklų tarsi nekintama dalis. Griežtas grafikas - sunkiai užmiegantiems vaikams būtinas griežtas grafikas - visada migdykite tuo pačiu metu.
• Vakaro ritualai. Tėvai galėtų sukurti vaiko miego kokybę gerinančius ritualus: maudynes šiltame vandenyje ir pan. Šiltas vanduo veikia odos receptorius ir kuria atsipalaidavimą. Taip pat šiltas vanduo skatina prisiminti buvimo mamos „pilve“ jausmą, kada buvo jauku ir gera, visi poreikiai nuolat patenkinami čia ir dabar. Ramūs vakarai - prieš miegą neleiskite žiūrėti televizoriaus, žaisti judrių žaidimų, dūkti. Išeikite su mažyliu pasivaikščioti, sugalvokite ramių užsiėmimų. Tranzitinis objektas - tai mėgstamiausias žaislas, su kuriuo vaikas nesiskiria: visur nešiojasi, miega kartu. Tai tarsi mamos pakaitalas, ryšys su mama.
• Fizinis aktyvumas. Fizinio aktyvumo didinimas dieną (organizmo aprūpinimas deguonimi) - vaikas, kuris turės daugiau fizinės veiklos dienos metu, greičiau užmigs vakare; ypač rekomenduojama veikla gryname ore, kurios metu organizmas atitinkamai aprūpinamas deguonimi - tai taip pat padeda siekti sveiko miego. Nesimankštinkite ir nesportuokite naktį. Aktyvia fizine veikla užsiimkite - geriausia - dienai nepersiritus į antrą pusę.
• Tinkama mityba. Vakarienės metu vengti sunkiai virškinamų patiekalų, galinčių sukelti vidurių pūtimą, pilvo skausmus ir virškinimo sistemos spazmus. Nerekomenduojama gerti jokių gėrimų su kofeinu (pvz., kokakolos, šaltos ar žaliosios arbatos) maždaug nuo 15 val.
• Ekranų ribojimas. PSO vaikams iki 2 metų iš viso nerekomenduoja leisti laiko prie ekranų. Net ir vyresniems vaikams rekomenduojama vengti ekranų likus 2 val. iki miego laiko. Ekranų išskiriama mėlynoji šviesa stabdo melatonino, pagrindinio miego hormono, išsiskyrimą. Tas pats pasakytina ir apie ryškią LED šviesą. Todėl ruošiantis miegui, pritemdykite namuose šviesas.

Kaip išmokyti vaiką užmigti pačiam?

Dviejų-trijų metų vaiko pasipriešinimas miegui - tai vienas iš būdų parodyti, kad jis geba kontroliuoti situaciją, valdyti tėvus, diktuoti savas taisykles. Vaikai gana greitai adaptuojasi prie ten esančių sąlygų, pavyzdžiui, darželyje. Matydami kitus vaikus, einančius miegoti, jie taip pat gulasi kartu ir užmiega.

Kiti patarimai:

1. Pokalbis prieš miegą. Jei anksčiau vaikui pasekdavote pasakėlę, padainuodavote lopšinę, ir to pakakdavo, tai dabar mažylis trokšta aktyvesnio bendravimo. Jis kupinas dienos įspūdžių, dar nemoka žodžiais išreikšti daugelio savo jausmų, ir visa tai kunkuliuoja jo viduje. Todėl nepraleiskite progos pasikalbėti apie tai, ką jis veikė dieną, paklausinėkite, kas jam šiandien patiko ar nepatiko.
2. Atnaujinkite vakaro rutiną. Puiki idėja - sudaryti vakaro „darbelių“ sąrašą paveikslėliais ir prieš einant miegoti kas vakarą sudėlioti pliusus, ką jau atlikote: vakarienė, prausimasis, rūbelių rytojui paruošimas, pasakėlė, pokalbis, labos nakties bučinys. Tai sudomins mažylį įvykių seka, tad jis nebebus taip suinteresuotas priešintis kiekvienam veiksmui.
3. Paskatinkite gerą elgesį. Ryte būtinai pagirkite vaiką už pažangą: jei jis užmigo greitai, leido jums išeiti iš kambario, užgesinti šviesą ir pan. Pavyzdžiui, užklijuokite ta proga ant jo lovelės lipduką, kurį jis ras ryte pabudęs. Ir paaiškinkite, už ką šis lipdukas gautas.
4. Leiskite pasirinkti. Leiskite prieš miegą tai jo valiai pasireikšti kitais būdais. Pavyzdžiui, suteikite bent keletą galimybių ką nors pasirinkti ar nuspręsti: kurią knygelę skaitysite, kada atsisveikinsite labos nakties - prieš jam įlipant į lovą, ar jau įlipus, kurią pižamą šiandien rengsis - žalią ar geltoną? Tik atsargiai: nesuteikite progos pasirinkti to, ko neketinate leisti.

Kada kreiptis į specialistus?

Jei vaikas tikrai dėl nieko nesijaudina, o miego problemos vis tiek jį kamuoja, galbūt gali padėti miego sutrikimų specialistas. Kartais sudėtinga nustatyti vaiko nemigos priežastį arba ją sėkmingai pašalinti. Be to, kartais nepakanka vien tik panaikinti priežasčių, nes problema jau giliai įsišaknijo mažojo paciento psichikoje. Vis dėlto, jeigu jau matoma grėsmingų simptomų (tiek somatinių, tiek psichikos) arba jaučiamas stiprus mieguistumas dieną, dėl ko atsiranda rimtų mokymosi problemų, reikėtų prašyti siuntimo pas vaikų neurologą. Anot specialistų, minėtieji simptomai gali rodyti ne tik cirkadinio miego ritmo sutrikimą, bet ir tokias ligas kaip narkolepsiją. Vaikų miego problemas patartina pasistengti kuo skubiau išspręsti, nelaukiant, kol dėl nuolatinio nuovargio sutriks organizmo veikla.

tags: #2 #metu #vaikas #nebeuzmiega #savarankiskai

• Reikalavimai auklėms Elektrėnuose
• Kodėl keičiasi vaikų dantų spalva?
• Tradicijos ir naujovės akušerijoje
• Kūrybiškas mokymasis su raidėmis
• įsakymas dėl vaiko priežiūros atostogų