Lietuvos Respublikos Pilietybės Įgijimas Gimimu ir Dvigubos Pilietybės Ypatumai
Lietuvos Respublikos pilietybė yra teisė, įgyjama įvairiais būdais, tačiau pagrindinis ir dažniausiai pasitaikantis yra pilietybės įgijimas gimimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje leidžiama atskirais, įstatymo numatytais atvejais, būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu. Jau dabar Pilietybės įstatymas numato vienuolika išimčių, kurioms atitinkant bent vieną iš jų, galimybė išlaikyti Lietuvos pilietybę yra įmanoma.
Pilietybės įgijimas gimimu: pagrindiniai principai
Vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų. Tai yra pagrindinis Lietuvos pilietybės įgijimo būdas, reglamentuojamas filiacijos pagrindu, t. y. kai vaikas Lietuvos pilietybę įgyja gimimu.
Vaikas, kurio bent vienas iš tėvų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau mirė iki vaiko gimimo, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.
Pilietybės įgijimo gimimu atvejai, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje vaikas gimė, yra šie:
- Abu vaiko tėvai yra Lietuvos piliečiai;
- Vienas iš vaiko tėvų yra Lietuvos pilietis;
- Vienas iš vaiko tėvų buvo Lietuvos pilietis, tačiau mirė iki jo gimimo.
Be to, yra ir specialių atvejų, kai Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimimu:
- Vaiko tėvai yra asmenys be pilietybės ir nuolat gyvena Lietuvoje, o vaikas neįgijo kitos valstybės pilietybės.
- Asmenų be pilietybės, teisėtai gyvenančių Lietuvos Respublikoje, vaikai, arba vaikai, kurių vienas iš tėvų yra asmuo be pilietybės ir Lietuvoje gyvena teisėtai, o kitas yra nežinomas, Lietuvos Respublikos pilietybę įgis gimdami. Tokių vaikų Lietuvos Respublikos pilietybė bus įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaigoje.
- Kai vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nežinomi, mirė, nežinia kur esantys, neveiksnūs ar jiems apribota tėvų valdžia: Lietuvos teritorijoje rastas arba gyvenantis vaikas laikomas gimusiu Lietuvoje ir įgyja Lietuvos pilietybę, jeigu vaikas nėra kitos valstybės pilietis ar nėra aplinkybių, dėl kurių vaikas įgytų kitos valstybės pilietybę.
Dvigubos pilietybės reglamentavimas vaikams
Kai lietuvių, išvykstančių gyventi į užsienį, daugėja, vis aktualesnis tampa vaikų, gimusių užsienyje arba šeimose, kur vienas iš tėvų yra užsienio valstybės pilietis, dvigubos pilietybės klausimas.
Lietuvoje vaikas gali būti Lietuvos pilietis ir kitos valstybės pilietis, turėti dvigubą pilietybę, jei Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę vaikas įgijo gimimu.
Svarbūs pokyčiai nuo 2021 m. sausio 1 d.:
2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai, kuriuose įtvirtinta vaikų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, teisė į dvigubą (daugybinę) pilietybę. Vadovaujantis naujomis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatomis, visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turi teisę į daugybinę pilietybę, t. y. būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, nepriklausomai nuo to, kada įgijo kitos valstybės pilietybę - gimdami ar vėliau, iki jiems sukako 18 metų.
Iki šiol teisę į daugybinę pilietybę turėjo tik tie vaikai, kurie daugybinę - Lietuvos ir kitos valstybės - pilietybę įgydavo gimimu. Dabar šios sąlygos yra platesnės.
Atkreipiame dėmesį, kad jeigu Jūsų vaikas Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu, tai jis turės teisę turėti dvigubą (daugybinę) pilietybę visą gyvenimą. Reikalavimas, kad, sulaukęs 21 metų amžiaus, asmuo turėtų apsispręsti, kokios valstybės pilietybę pasilikti, jau nėra taikomas (nuo 2018 10 31 šis reikalavimas nėra taikomas įvaikintiems asmenims, o dabar ir gimimu įgijusiems).
Tačiau svarbu žinoti, jog Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik LR piliečiu.
Pilietybės įgijimo ir registravimo ypatumai pagal gimimo datą
Pilietybės įgijimo ir registravimo tvarka gali skirtis priklausomai nuo vaiko gimimo datos. Šiame skyriuje apžvelgiamos pagrindinės taisyklės ir procedūros, susijusios su skirtingais laikotarpiais.
| Gimimo laikotarpis | Pilietybės įgijimas gimimu | Dvigubos pilietybės statusas | Pastabos ir procedūra |
|---|---|---|---|
| Nuo 2011 m. balandžio 1 d. | Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant vaiko gimimą. | Visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turi teisę į daugybinę pilietybę. | Pilietybė įrašoma tiesiogiai į vaiko gimimo liudijimą registruojant gimimą. |
| Nuo 2008 m. liepos 22 d. iki 2011 m. balandžio 1 d. | Vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis nuo gimimo, jei jo gimimo metu bent vienas iš tėvų buvo Lietuvos Respublikos pilietis. | Gali turėti dvigubą pilietybę, jei gimimu įgijo ir kitos valstybės pilietybę. | Būtina pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Prieš kreipiantis dėl Lietuvos piliečio paso vaikui išdavimo, reikėtų gauti vaiko gimimo liudijimą. |
| Nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d. | Jeigu gimė vaikas, kuris Lietuvos pilietybę bei kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu. | Vaikas gali būti Lietuvos pilietis ir kitos valstybės pilietis, turėti dvigubą pilietybę visą gyvenimą. | Vaiko tėvai turėtų kreiptis į kompetentingas institucijas dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo, pateikdami prašymą laikyti vaiką Lietuvos piliečiu ir kitus būtinus dokumentus iki kol vaikui sukaks 18 metų. |
| Iki 2008 m. liepos 22 d. | Jeigu gimė vaikas, kurio gimimo metu bent vienas iš tėvų buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir jis gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę. | Vaikas gali turėti dvigubą (daugybinę) pilietybę visą gyvenimą. | Tėvai turi iki vaikui sukaks 18 metų raštu pateikti prašymą laikyti vaiką Lietuvos Respublikos piliečiu. Jeigu pasitvirtins, kad vaikas Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu, bus priimtas sprendimas dėl jo Lietuvos Respublikos pilietybės fakto konstatavimo. Tai taikoma ir pilnamečiams asmenims. |
Kiti vaiko pilietybės įgijimo atvejai
- Įvaikinto vaiko pilietybė: Lietuvos piliečių ar piliečio įvaikintas vaikas Lietuvos pilietybę įgyja nuo įvaikinimo momento. Jei vaiką Lietuvos pilietį įvaikina užsieniečiai, vaikas išlieka Lietuvos piliečiu, nepriklausomai nuo to, ar jis tampa užsienio valstybės piliečiu ar ne po įvaikinimo. Įvaikintas vaikas gali būti Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu iki 21 metų, tačiau nuo 2018 m. spalio 31 d. šis reikalavimas apsispręsti nėra taikomas.
- Kai vaiko tėvams atkuriama Lietuvos pilietybė, ar vaiko tėvai Lietuvos pilietybę įgyja kitu būdu: Kai vaiko tėvams atkuriama Lietuvos pilietybė ar jie Lietuvos pilietybę įgyja kitu būdu, vaikas taip pat tampa Lietuvos piliečiu, jei jo amžius iki 14 metų. Jei vaiko amžius nuo 14 - 18 metų, Lietuvos pilietybei įgyti reikalingas vaiko rašytinis sutikimas. Vaikas gali būti tik Lietuvos piliečiu.
Pilietybės procedūros ir dokumentai
Nuo 2021 m. sausio 1 d. asmenys visus prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo (natūralizacijos, supaprastinta ar išimties tvarka), grąžinimo, išsaugojimo paduos per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją, t. y. Migracijos departamentą. Tokius prašymus galima greitai ir patogiai pateikti per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) www.migracija.lt (skiltyje „Užsieniečiams“ pasirinkus savo turimą pilietybę atsidarys prašymo pateikimo vedlys).
Jeigu nesate įregistravę savo vaiko gimimo, tai, visų pirma, turite kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių ir įregistruoti vaiko gimimo faktą.
Prašymą dėl vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės turite pateikti elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Pateikus prašymą, turėsite kartu rezervuoti vizitą į Migracijos departamentą, Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes arba konsulines įstaigas. Atvykus privalote turėti visų, kartu su el. prašymu pateiktų, dokumentų originalus arba jų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas kopijas.
Kreipiantis dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo, būtina pateikti šiuos dokumentus:
- Prašymą laikyti vaiką Lietuvos piliečiu;
- Vaiko gimimo liudijimą;
- Dokumentus, patvirtinančius, kad vaiko gimimo metu jo tėvai arba vienas iš tėvų buvo Lietuvos piliečiai;
- Dokumentą, patvirtinantį, kad vaikas gimimu įgijo kitos valstybės pilietybę.
Prašymas laikyti vaiką Lietuvos piliečiu turi būti surašytas lietuvių kalba, o prie jo pridėti dokumentai išversti į lietuvių kalbą, jei jie surašyti ne lietuvių kalba. Dokumentų kopijos turi būti patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti legalizuoti arba patvirtinti Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Dokumentai pateikiami Lietuvos atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje arba Migracijos departamente Lietuvoje. Valstybės rinkliavos mokėti nereikia.
Apie įgytą kitos valstybės pilietybę per 2 mėnesius reikia pranešti Migracijos departamentui arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Tai kviečiame daryti per Lietuvos Migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).
Pagal įsigaliosiantį įstatymą, Lietuvos Respublikos pilietybę suteikiant natūralizacijos tvarka vaikams, jie bus atleidžiami nuo reikalavimo išlaikyti valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą, turėti teisėtą pragyvenimo šaltinį. Be to, vaikai ir asmenys, teismo pripažinti neveiksniais, bus atleidžiami nuo reikalavimo prisiekti Lietuvos Respublikai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
