Visapusiška mityba paauglystėje: sveiko augimo ir vystymosi pagrindas

Sveika mityba vaikams - tai ne tik tinkamų produktų parinkimas, bet ir subalansuotų mitybos įpročių formavimas, kurie lemia vaikų fizinį vystymąsi, imuninės sistemos stiprumą ir emocinę gerovę. Vaikai yra viena jautriausių grupių, kuriai mityba daro didžiausią įtaką. Nustatyta, kad vaiko harmoningą augimą, fizinį ir protinį brendimą lemia racionali mityba ir sveikos mitybos įpročių susiformavimas. Šiuolaikinėje aplinkoje, pripildytoje greito maisto pagundų ir prieštaringos informacijos, tėvams tampa vis sudėtingiau užtikrinti visavertę mažųjų mitybą. Sveikos vaikų mitybos pagrindas - įvairove, reguliarumu, pusiausvyra ir natūraliais produktais paremtas maitinimasis. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Lietuvos sveikatos ministerijos rekomendacijos pabrėžia šių principų svarbą formuojant teisingus vaikų mitybos įpročius.

Vaiko augimą ir vystymąsi nulemia paveldimumas ir aplinka. Svarbus aplinkos veiksnys yra mityba, kuri aprūpina organizmą energija ir gyvybinei organizmo veiklai reikalingomis maistinėmis medžiagomis, užtikrina normalų vystymąsi, nuolatinį kūno ląstelių atsinaujinimą. Sveika vaikų mityba - tai investicija į jų ateitį, kuri padeda užtikrinti optimalų fizinį ir protinį vystymąsi bei formuoti sveikus įpročius visam gyvenimui.

Pagrindiniai sveikos mitybos principai

Siekiant, kad vaikų mityba būtų sveika ir subalansuota, tėvai turi atkreipti dėmesį į pagrindinius sveikatai palankios mitybos principus. Išskiriami trys svarbiausi sveikos mitybos principai:

• Nuosaikumas. Visos maistinės medžiagos turi būti vartojamos saikingai, nes jei jų vartojama per daug arba per mažai, jos gali pakenkti sveikatai.
• Įvairovė. Su maistu būtina gauti apie 40 maisto medžiagų. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą.
• Subalansavimas. Tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis bei optimalus energijos kiekis maisto produktuose.

Maistinių medžiagų svarba augančiam organizmui

Augančiam organizmui itin svarbu gauti pakankamai mikro ir makro elementų. Mokslininkai pažymi, kad mažiems ir ikimokyklinio amžiaus vaikams šeima yra pirmasis mitybos įpročių formavimosi pavyzdys, ankstyvajame amžiuje įdiegti įgūdžiai išlieka visą gyvenimą. Suaugęs asmuo laikysis tokių mitybos įpročių, kokie jam buvo išugdyti vaikystėje, todėl siekiant geresnės ateities kartų sveikatos, būtina išskirtinį dėmesį skirti tinkamų vaikų mitybos įpročių formavimui.

Esminės maistinės medžiagos ir jų šaltiniai:

• Omega-3 riebalų rūgštys atlieka ypatingą vaidmenį vaikų smegenų vystymesi ir pažintinių funkcijų formavimesi. Moksliniai tyrimai rodo, kad pakankamas Omega-3 kiekis gali pagerinti vaikų mokymosi gebėjimus, atmintį ir koncentraciją. Augaliniai Omega-3 šaltiniai: linų sėmenys, čia sėklos, graikiniai riešutai, rapsų aliejus. Jei vaikas nevalgo pakankamai žuvies ar kitų Omega-3 šaltinių, verta apsvarstyti maisto papildų galimybę.
• Vitaminas D taip pat nepaprastai svarbus vaikams - jis būtinas kalcio įsisavinimui ir stiprių kaulų formavimuisi. Lietuvos klimato sąlygomis, kur saulės šviesos trūksta didžiąją metų dalį, daugeliui vaikų reikalingi vitamino D papildai, ypač žiemos mėnesiais.
• Kalcis yra dar viena itin svarbi maistinė medžiaga augančiam organizmui. Jo šaltiniai: pienas ir pieno produktai, lapinės daržovės, migdolai, sezamo sėklos. Kalcis reikalingas formuotis ir augti vaikų kaulams ir dantims.
• Geležis ypač svarbi vaiko organizmui - ji padeda išvengti anemijos, užtikrina normalų augimą ir pažintinį vystymąsi. Geležies šaltiniai: ankštinės daržovės, tofu, tempė, sėklos, pilno grūdo produktai.
• Baltymai: įvairūs ankštiniai, tofu, tempė, sėklos, riešutai ir jų sviestai, pilno grūdo produktai. Ankštinės daržovės, riešutai, mėsa, paukštiena, kiaušiniai tiekia vaikų organizmui baltymus ir geležį. Vertingi ne tik gyvūniniai, bet ir augaliniai baltymai, gaunami iš ankštinių ir grūdinių produktų.

Mitybos režimas ir porcijų dydžiai

Vaikai turi valgyti reguliariai - kasdien tuo pačiu metu, nes organizmas jau iš anksto pasirengia įsisavinti maistą. Ikimokyklinio amžiaus vaikai privalo laikytis mitybos režimo, valgyti sveikai pagamintą, tinkamai apdorotą, fiziologinius vaiko amžiaus ypatumus, bei sveikos mitybos rekomendacijas atitinkantį maistą. Vaikas (nuo 2 m. amžiaus) turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną (pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai ir vakarienė) ne rečiau kaip kas 3,5 val., kramtyti lėtai, vengti gausios vakarienės, paskutinis valgymas - 2 val. iki miego. Valgyti reguliariai, ne rečiau kaip kas 4 val., valgyti lėtai, neskubant, nevalgyti gausios vakarienės ir prieš miegą (paskutinis valgymas likus 2 val. iki miego).

Pusryčių ir vakarienės maistas turi sudaryti 20-25 proc. visos dienos maisto energinės vertės, pietų - 40-45 proc., o priešpiečių ir pavakarių po 10-15 proc.

Rekomenduojama vaikus maitinti pagal sveikos mitybos piramidę. Piramidės pagrindą sudaro grūdai, duona, bulvės ir jų produktai, kurių per dieną reikėtų valgyti daugiausia. Toliau virš piramidės bazės pateikiamos dar dvi produktų grupės - daržovės ir vaisiai. Rekomenduojamos maisto medžiagų ir energijos normos, bei mitybos piramidė nurodo bendrus augimui reikalingų maisto medžiagų kiekius.

Rekomenduojamos maistinės medžiagos ir kalorijų normos

Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo. Kiekvieno vaiko poreikiai skiriasi priklausomai nuo fizinio aktyvumo, augimo tempo ir individualių ypatumų.

Kalorijų poreikis pagal amžių:

Porcijų dydis, skirtas kiekvienam maitinimui, apskaičiuojamas sveikam, aktyviam, ne mažiau kaip 1 val. per dieną aktyviai žaidžiančiam vaikui nepriklausomai nuo lyties.

• 1 porcija tai pvz.: ½ - 1 riekė smulkintų grūdų duonos ar ½- 1/3 puodelio (puodelis - 220-240ml) paruoštos grūdų košės.
• 1 porcija - 30-60 g liesos mėsos, žuvies ar paukštienos ar ¼ puodelio virtų žirnių ar pupelių, ar 1 virtas kiaušinis.

Makroelementų pasiskirstymas dienos racione:

Subalansuota mityba praktikoje: ką valgyti?

Maitinkime vaikus kuo įvairesniu maistu, kad užtikrintume augančio organizmo visų vertingų maistinių medžiagų poreikį ir kiekvieno valgymo metu pasiūlykite, bent žiupsnelį šviežių daržovių ar vaisių.

Pusryčiai

Pusryčiams tinka skirtingų grūdinių kultūrų košės, vaisiai, uogos ar iš skirtingų daržovių paruošti garnyrai. Kiekvieną dieną vaikams pasiūlykite suvalgyti augalinės kilmės patiekalą, pavyzdžiui, pusrytinę košę. Ją pagardinkite šviežiomis, šaldytomis, džiovintomis uogomis be pridėtinio cukraus, įtarkuokite obuolių, morkų, cukinijų. Apibarstymui galite naudoti maltas sėklas, riešutus, sėlenas. Ruošdami košę prisiminkite, kad sveikatai palankiais riebalais (sviestas, nerafinuotas aliejus) praturtiname išvirus košei. Šia koše pakeiskite įprastus sausus pusryčius, kuriuose dažnai gausu pridėtinio cukraus. Pusryčiams galima valgyti ne tik košę, bet ir kiaušinius, omletą su daržovėmis, viso grūdo sumuštinius, varškės patiekalus. Vaikams taip pat patiks kukurūzų, sorų, grikių varškės apkepai su nesaldintais jogurtais. Be jų dar pasigardžiuokite viso grūdo sumuštiniais su varškės sūriu, avokadu, salotomis, daržovių užtepėlėmis. Desertui lai vaikai smaguriauja jogurtą, varškę su vaisiais ir uogomis.

Pietūs

Karštą pietų patiekalą turėtų sudaryti daug baltymų ir angliavandenių turintys produktai (mėsa, žuvis, kiaušiniai, pilnavertės grūdinės kultūros, daržovės ir pan.). Kokie patiekalai patartini pietaujant? Tai gali būti šviežiai ruošta mėsa, žuvis ir kiti sveikatai palankūs patiekalai, kurie ne tik nepersūdomi, bet pagaminami tausojančiu būdu. Šis būdas padeda išsaugoti maistinę vertę ir neužteršiama kancerogeninėmis medžiagomis. Patiekalų gamybos metu maistas turi būti neperverdamas, neperkepamas, neprideginamas. Siūlykite vaikams valgyti ne vien bulves ir miltinius patiekalus, bet jei renkatės bulves, tai lai būna virtos garuose, keptos orkaitėje garų rėžimu. Ant vaikų stalo neturi būti riebaluose gruzdintų bulvyčių fri, džiūvėsėliuose voliotų ar džiūvėsėliais pabarstytų keptų mėsos, paukštienos ir žuvies gaminių, o dar blogiau gruzdintų riebaluose. Kuo mažiau įdedame darbo gamindami, tuo mažiau perdirbame maistą, tuo sveikatai palankiau.

Pietums siūlytume valgyti daugiau baltymų turinčių patiekalų su daržovių garnyru, pilnavertėmis grūdinėmis kultūromis ir/ arba sriubą/ troškinį. Rinkitės įvairų garnyrą: bulves (ne daugiau tris kartus per savaitę), visaverčius ryžius, grikius, soras, lęšius, pupeles, viso grūdo makaronus, konvekcinėje keptas ar virtas įvairias daržoves. Taip pat šviežias, raugintas daržoves ar jų salotas. Pietų daržovių garnyras turi sudaryti 1/3 lėkštės. Tirštas sriubas/ troškinius tiekite kaip pagrindinį patiekalą, jei reikia, gardinkite nesaldintu jogurtu. Jei pietums troškinys, rekomenduojama valgyti be sriubos, nes tai ta pati sriuba tik mažiau vandens.

Rekomenduojamas 5 dienų pietų meniu pavyzdys:

1. Mėsa (jautiena/ kiauliena)
2. Žuvis (riebi/ liesa)
3. Mėsa (vištiena/ kalakutiena)
4. Ankštinės daržovės (vegetarinė diena)
5. Pieno produktai/ žuvis/ ankštinės daržovės/ mėsa (pasirinktinai)

Vakarienė

Vakarienei valgykite pieno produktų patiekalus, ankštines daržoves, grūdinių kultūrų patiekalus, bulves. Nepamirškite ir šviežių ar tausojančiu būdu pagamintų daržovių, vaisių, uogų ir iš jų pagamintų patiekalų. Vakarienei taip pat tinka patiekalai iš pilnaverčių grūdinių kultūrų: viso grūdo miltų, viso grūdo kruopų, viso grūdo makaronų, viso grūdo duona ir pan. Vakarienei parenkami tie patiekalai, kurių nebuvo pietų metu. Paskutinis valgymas - 2 val. iki miego.

Užkandžiai

Užkandžiai yra puiki galimybė papildyti vaiko mitybą vertingomis maistinėmis medžiagomis. Užkandžiai vaikams rekomenduojami du - priešpiečiai ir pavakariai, dar gali būti ir trečias - naktipiečiai, bet nuolatinis užkandžiavimas nėra palankus jų sveikatai. Priešpiečiams ir pavakariams patariama valgyti riešutų, sėklų, grūdinių kultūrų gaminių, daržovių ir vaisių. Užkandžiams duokite grūdinių kultūrų ir iš jų pagamintų sveikuoliškų užkandžių. Žinoma, vaikai gali užkandžiauti valgydami šviežius ar džiovintus vaisius, uogas, daržoves ir iš jų pagamintus patiekalus. Jų vaikų maisto dėžutėse turi būti visada. Taip pat reiktų nepamiršti valgyti pilnaverčių kruopų, miltų, dribsnių gaminių ir iš jų pagamintų patiekalų, pavyzdžiui, viso grūdo duonos. Užkrimsti ir energijai pakelti galima pasiimti sveikatai palankių produktų: riešutų, sėklų ir iš jų pagamintų patiekalų. Prekybos centruose dar galima rasti įvairiausių vaisių, jogurto ir grūdų tyrelių be pridėtinio cukraus, tai puikiai gelbėja, kai nėra laiko gaminti. Ypač vaikams duokite daug daržovių, vaisių, uogų (15 dienų vidurkis - ne mažiau 300-400 g/ per tris valgymus). Šie sveiki produktai gali būti ne tik švieži, bet ir rauginti, virti, troškinti, kepti orkaitėje. Tad kad jas rinktis būtų paprasčiau, nepamirškite atsižvelgti į jų sezoniškumą.

Vandens vartojimo svarba

Nors mitybos piramidėje nėra minimas geriamasis vanduo, jo kiekis vaikui nėra ribojamas, gali gerti tiek kiek norisi. Rekomenduojam išgerti pakankamai skysčių, geriausiai tinka vanduo, vengti sulčių ir kitų daug energijos turinčių gėrimų. Labai svarbu, kad vaikai per parą gautų pakankamą kiekį skysčių. Dalį skysčių gauname su maistu, tačiau prarastam vandeniui kompensuoti skysčių būtina per parą išgerti apie 1,2-2 litrus, atsižvelgiant į vaiko amžių. Kuo vaikas mažesnis, tuo fiziologinis vandens poreikis kilogramui kūno masės per dieną yra didesnis. Sveikiausia vaikui - geriamasis (kambario temperatūros) vanduo. Vanduo gali būti paskanintas vaisiais, daržovėmis, žolelėmis ar jų gaminiais be pridėtinio cukraus, maisto priedų. Pagal PSO, 20 kg sveriančiam vaikui per dieną reikėtų išgerti 3 stiklines vandens. Natūralus mineralinis turi būti negazuotas.

Kai vaikas ištrokšta, vietoj saldintų gėrimų, sulčių ar jų gėrimų pasiūlykite žolelių arbatos be cukraus. Nerekomenduojama taip pat dideliais kiekiais gerti sulčių. Sultys, pridėtinio cukraus neturi, bet savyje turi laisvąjį cukrų. Kadangi nėra skaidulinių medžiagų, išgėrus sulčių atsiranda cukraus šuoliai organizme. Cukrus vaiko organizmui reikalingas, bet geriausias - iš vaisių ir uogų, o ne perdirbtas rafinuotas, kuris neturi nei vitaminų, nei antioksidantų, tik atima juos iš organizmo. Pirmenybę teikite kokteiliams iš vaisių, žalumynų, daržovių. Taip gaunama visų vertingų maistinių medžiagų paletė. Galite pasiūlyti gerti ir vaisių bei uogų kokteilių. Jų konsistencija labai patinka vaikams. Be to, tai irgi maistas, ne vanduo, todėl juos galima duoti priešpiečiams.

Vengtini produktai ir mitybos klaidos

Tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkų atlikti tyrimai rodo, jog vis dėlto vaikų mitybos įpročiai nėra tinkami - vartojama per daug saldumynų, bulvių ir kitų traškučių, per mažai vartojama daržovių ir vaisių. Šį alkio ir saikingumo pojūtį slopina sveikatai nepalankus maistas, kuriame gausu rafinuoto cukraus, druskos, rafinuotų riebalų.

• Cukrus: Rekomenduojami maisto produktai, turintys mažai cukraus; reikėtų saldžius gėrimus, saldumynus, saldainius vartoti tik retai ir mažai. Maisto produktai, kuriuose yra daug paprastųjų angliavandenių (cukraus, gliukozės, fruktozės, maltozės, kukurūzų sirupo ir kt.) paprastai turi labai mažai kitų vertingų maisto medžiagų, todėl jie gali būti tik energijos šaltiniu. Cukraus vartojimas laikomas dantų ėduonies rizikos veiksniu, jei burnos ertmės higiena yra bloga. Per didelis saldumynų kiekis gali pakenkti endokrininei sistemai, padidinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis, imuninė sistema išbalansuojama, visumoje skatinama lėtinio uždegimo vystymąsis. Vaikams skirtuose patiekaluose pridėtinio cukraus turėtų būti ne daugiau nei 3-5 g/100 g ir pridėtinis cukrus maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau 5 proc. nuo visos energinės vertės. Siekite, kad pridėtinio cukraus vaikai per dieną gautų ne daugiau nei PSO vaikams rekomenduoja - 12 g/ per dieną. Būtina riboti saldžius vaisius, uogienes, medų, cukrų. Atsisakyti labai saldaus maisto.
• Druska: Valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su maistu, turi neviršyti 4-5 gramų per dieną. Druską patartina vartoti tik joduotą. Leistiną druskos kiekį viršyti labai paprasta. Pavyzdžiui, suvalgius 100 g rūkytos dešros gaunama apie 4-5 g druskos - 10-mečiui tai riba. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamas maistinių medžiagų normomis bendras druskos kiekis vaikų iki 2 metų maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau kaip 2 g/1 000 kcal. Vaikai iki 10 metų per parą turėtų gauti 3-4 g druskos. Natūraliai maisto produktuose yra druskos. Į patiekalus dėkime nedidelį kiekį druskos - 1 g/100 g druskos.
• Riebalai: Pagal PSO rekomendacijas, vaikų maiste turi būti mažiau sočiųjų riebalų (pvz., riebios mėsos, riebių pieno produktų). Vaikų mityboje neturi būti produktų su „iš dalies hidrintais“, „visiškai hidrintais“ riebalais, taip pat vengti rafinuotų riebalų. Įrodyta, kad per didelis sveikatai nepalankių riebalų vartojimas susijęs su širdies kraujagyslių ligoms. Reikia vengti skrudinto, spraginto, gruzdinto, kepto tešloje maisto. Kuo mažiau vartoti įvairių riebių padažų (sviesto, majonezo, salotų užpilo), vengti riebių užkandžių (bulvių traškučių, aliejuje keptų kukurūzų ir t.t.), mažinti kepimui vartojamų riebalų kiekį (svieste ar taukuose apkepti patiekalai) ir atsisakyti iš viso riebaluose bet kokio ruošto maisto. Naudokite sveikatai palankesnius riebalus - ypač tyrą alyvuogių aliejų, sviestą, venkite rafinuotų aliejų. Gamindami naudokite liesesnę mėsą ar liesesnes jos dalis (pavyzdžiui, vištieną be odelių, kiaulienos išpjovą, nugarinę). Riebius padažus keiskite į mažiau riebius, pavyzdžiui, grietinę ar grietinės padažą - į jogurtą ar jo padažus, naudokite žolelių ar daržovių padažus.
• Kiti vengtini produktai: Išbraukti iš raciono dešros gaminius, paštetus, konservuotus gaminius, padažus, kepinius. Reikėtų vengti rafinuotų miltinių gaminių. Būtina riboti bulves, miltinius produktus, ryžius, manų kruopas.

Skaidulinės medžiagos ir maisto ruošimas

Vos metų sulaukę vaikai jau turėtų gauti skaidulinių medžiagų - 8-12,5 g/ 1 000 kcal. Su kiekvienais metais šis skaičius turi didėti ir paauglystėje pasiekti suaugusiesiems rekomenduojamą paros normą - 25-35 g arba apie 12,5 g/1 000 kcal. Ruoškime vaikams maistą iš pilnaverčių grūdinių kultūrų. Jose esančios skaidulinės medžiagos pagerins virškinimą, suteiks papildomų vitaminų, mineralinių medžiagų. Šviežių daržovių ir vaisių vaikams reikėtų valgyti 5 kartus per dieną. Kelis kartus per dieną valgyti viso grūdo duonos, kruopų, makaronų. Juose yra mažai riebalų ir daug kitų vertingų maisto medžiagų. Be energijos, šie produktai aprūpina vaiko organizmą baltymais, skaidulinėmis medžiagomis, mineralinėmis medžiagomis (pvz., K, Ca, Mg) ir vitaminais (C, B6, folio rūgšties, karotenoidais).

Vaikams gaminamas maistas turi būti itin kokybiškas. Reikia stengtis išsaugoti maistinę jo vertę, valgio neužteršti kancerogeninėmis medžiagomis. Pirmenybę svarbu teikti tausojančiam gamybos būdui - valgį virti vandenyje, troškinti, virti garuose ar kepti orkaitėje folijoje ar kepimo popieriuje.

Mitybos įpročių formavimas ir iššūkiai

Daugelis tėvų susiduria su įvairiais iššūkiais - išrankiu valgymu, netinkama maisto aplinka ar mikro bei makro elementų trūkumu augančiame organizme. Vaikų mitybos įpročiai formuojasi ne tik dėl to, ką jie valgo, bet ir kaip valgymas vyksta. Šeimos aplinka ir tėvų elgesys turi didelę įtaką vaiko požiūriui į maistą. Tėvams rekomenduojama atkreipti dėmesį ne tik į tai, ką vaikas valgo, bet ir kaip formuojamas jo požiūris į maistą. Malonūs bendri šeimos valgymai, vaiko įtraukimas į maisto gaminimo procesą ir teigiamas tėvų pavyzdys yra ne mažiau svarbūs nei pats maisto turinys.

Kaip spręsti mitybos problemas?

• Jei vaikas nuolat atsisako valgyti įvairų maistą ar demonstruoja kitokį nerimą keliantį elgesį, susijusį su mityba, verta pasikonsultuoti su vaikų psichologu ar mitybos specialistu.
• Tėvams vengti konfliktų ir neversti vaiko jėga valgyti, nes maitinimas turi būti malonus ir įdomus (indai su paveikslėliais, patiekalai patiekiami gražiai).
• Būtinai pagirti vaiką už gerą valgymą.
• Leisti vaikui pačiam imti maistą rankomis.
• Valgyti visiems (kiek įmanoma) vienu metu, kartu.
• Neduokite vaikui gerti (išskyrus vandenį) sulčių (nes tai irgi maistas) ar valgyti likus 1 val. iki pagrindinio valgymo.
• Laikykitės valgymo rėžimo, skirtu laiku valgomi pagrindiniai valgiai ir užkandžiai.
• Neduokite saldumynų prieš pagrindinį valgį ir tuomet, kai vaikas nevalgo pagaminto patiekalo.
• Nereikėtų valgant skaityti ar žiūrėti televizoriaus.
• Įveskite naujus maisto produktus, tik duokite ragauti nedideliais kiekiais. Reikia laiko, kad būtų pamėgti nauji maisto produktai. Vaikai nemėgsta pirmą kartą ragauti daug patiekalų. Padrąsinkime tik paragauti, neverskime valgyti.
• Vaikai, valgantys gausiai pasaldintą maistą, gali nemėgti natūralaus skonio maisto produktų. Tačiau nuo per saldaus kaip ir nuo per sūraus, maisto galima atprasti. Po truputį mažindami cukraus kiekį, atpratinsime smaližių nuo saldumynų.
• Įtraukite vaiką į nesudėtingų patiekalų ruošimą, tokiu atveju, vaikas mielai valgo pačio pagamintą maistą.
• Tėvams rekomenduojama taip maitinti, kad tas pats patiekalas per savaitę kartotųsi galimai rečiau.

Antsvoris, nutukimas ir nepakankama mityba

Vaiko svorį reikėtų stebėti nuo pat gimimo. Vaiko fizinė raida nustatoma taikant procentilinį metodą - svorio ir ūgio procentilinės diagramos. Vaikams antsvoris diagnozuojamas, jei svorio ir ūgio rodiklis yra ≥ 90‰ ir ≤ 97 ‰ atsižvelgiant į amžių ir lytį, o nutukimas, jei svorio/ūgio rodiklis yra ≥ 97 ‰ atsižvelgiant į amžių ir lytį. Nutukusiam ikimokyklinio amžiaus vaikui (>3 m.) tikimybė būti nutukusiam suaugus - 30 %, o mokyklinio amžiaus vaikui > 50 %. Vaikų antsvoris būna įvairių lygių. Šiuos lygius gali nustatyti specialistas.

Dažniausia antsvorio ir nutukimo priežastis - tai per didelis su maistu gaunamas kalorijų kiekis, kuris nėra išeikvojamas, todėl šis maistinių medžiagų perteklius virsta riebalais. Žinoma, kad apie 35 % nutukimo atvejų lemia ir paveldimumas, na o kitos priežastys tai - aplinkos sąlygos (mažas fizinis aktyvumas, mityba, psichiniai ir socialiniai veiksniai), endokrininės, genetinės ligos ir sutrikimai. Būtina išsiaiškinti visos šeimos mitybą ir fizinį aktyvumą, nes tėvų gyvenimo įpročiai labai įtakoja vaiką. Skatinti fizinį aktyvumą - arba valandą sportuoti, arba per dieną nueiti ne mažiau kaip 10 tūkst. žingsnių.

Priešinga nutukimui būklė yra mitybos nepakankamumas. Jei vaiko svoris per mažas ne dėl organinių priežasčių ar psichosocialinių veiksnių, greičiausiai tai paveldimas iš šeimos nevalgumas ar tiesiog daugiau domėjimasis aplinka, žaidimais nei maistu.

Alergijos ir specialios dietos

Užtikrinant sveiką vaikų mitybą, būtina atkreipti dėmesį į maisto saugą ir galimas alergijas. Maisto alergijos ir netoleravimas tampa vis dažnesniu reiškiniu tarp vaikų. Jei jūsų vaikui reikalinga speciali dieta dėl alergijų ar kitų priežasčių, papildyti mitybą gali padėti specialiai pritaikyti maisto papildai. Nepaisant to, kokia speciali dieta reikalinga jūsų vaikui, svarbu užtikrinti, kad jis gautų visas būtinas maistines medžiagas augimui ir vystymuisi. Taip pat sudarant dietą gydytojas dietologas nustato galimas vaiko alergines reakcijas, taip pat įvairius susirgimus. Todėl kiekviena dieta vaikui nustatoma individualiai. Vaistinėse parduodami vitaminai turi daug to, ko reikia sveikatai.

Ekspertų rekomendacijos ir iniciatyvos

Dalis tėvų, dėl žinių trūkumo, nepakankamai dėmesio skiria ikimokyklinio amžiaus vaikų racionaliai mitybai, todėl specialistų teigimu, glaudesnis ikimokyklinės įstaigos ir tėvų bendravimas, teigiamai pakeistų vaikų sveikos mitybos nuostatų formavimąsi.

Iniciatyvos „Sveikatai palankus“ vadovė Raminta Bogušienė pataria, kad vaikai turi būti ne tik sotūs, bet sotūs pilnaverčiu maistu. Tik sveikatai palankus maistas vertingas, nes jame gausu vitaminų, mineralinių medžiagų, riebalų rūgščių, skaidulinių medžiagų, antioksidantų, o ne vien tuščių kalorijų su angliavandeniais, riebalais ir baltymais ir dar dažniausiai su kancerogeninėmis medžiagomis.

Maisto technologų ir mitybos specialistų komanda sukūrė sveikatai palankų valgiaraščių ir technologinių kortelių rinkinį darželiams, mokykloms, kavinėms ir namams, kuris suderintas su LR Sveikatos apsaugos ministerija ir atitinka sveikatai palankaus vaikų maitinimo reikalavimus. Knygoje rasite valgiaraščius nuo 1 iki 18 metų vaikams, net 275 technologines korteles, patarimus, kaip sveikai maitinti vaikus. „Tikiuosi, kad sveikatai palankūs valgiaraščiai jau iki naujųjų metų pasieks ugdymo įstaigas. Viliuosi, kad jie, sudarant valgiaraščius vaikams, bus aktualūs ir kavinių bei restoranų virėjams. Žinoma, turėtų būti naudingi tėveliams, kad palengvintų sveikatai palankaus maisto ruošimą vaikams ir namuose.“ - sako knygos vyr. redaktorė ir maisto technologė R. Bogušienė.

Šia iniciatyva „Sveikatai palankus“ siekiama ne tik pagerinti vaikų mitybą, bet ir didinti visos bendruomenės mitybos raštingumą. Ir ne tik suteikti žinių apie sveikatai palankią mitybą, bet ir siekiama pokyčių valgiaraštyje, kad jis pirmiausia būtų šiuolaikiškas, įvairus ir su kokybiškomis žaliavomis. Pasak vaikų maitinimo pokyčių iniciatorės, maždaug dešimt ugdymo įstaigų tai jau įgyvendino praktikoje - jos įsivedė valgiaraštį, kuriame yra sveikatai palankūs patiekalai, nors teisinis reglamentavimas iš jų dar to ir nereikalauja. R. Bogušienė tiki, kad kitą rugsėjį visi darželiai ir mokyklos savo ugdytiniams pasiūlys tiktai sveikatai palankius patiekalus ir šiuolaikiškus valgiaraščius.

tags: #16 #metu #vaiko #mityba

• Edukacinė patirtis vaikams
• Komfortas nėštumo metu
• kaip išrinkti tinkamas šlepetes vaikui
• Šiaulių lopšelis-darželis "Bitė" Lieporių gatvėje
• Nėštumas ir cukrinis diabetas