Konstitucinės teisės ir ikimokyklinio bei pradinio ugdymo sąsajos Lietuvoje
Lietuvos Respublikos Konstitucija, priimta 1992 metais, skelbia pagrindinius valstybės principus ir žmogaus teises, tarp kurių svarbią vietą užima švietimo ir išsilavinimo teisė. Švietimo įstatymas, profesinio mokymo įstatymas, mokslo ir studijų įstatymas bei kiti norminiai aktai detaliau reglamentuoja švietimo sistemą, įgyvendindami Konstitucijoje įtvirtintus principus.
Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ numato, kad Lietuva 2050-aisiais bus atspari ir klestinti valstybė, kurios žmonės - pilietiški ir jaučiantys gyveną gerą bei prasmingą gyvenimą. Lietuva bus atpažįstama kaip brandžios demokratijos valstybė, gyvenama išsilavinusių, sveikų ir bendruomeniškų žmonių, ji kurs ir eksportuos pasaulinio lygio žinias bei inovacijas, užimdama kertines pozicijas tarptautinėse vertės grandinėse, bus atspari ir įtakinga tarptautinės sistemos veikėja, o šalies teritorija bus darniai ir subalansuotai išvystyta.
Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairės, patvirtintos 2017 m., nustato Lietuvos bendrojo ugdymo sisteminių pokyčių sritis ir strateginius uždavinius. Koncepcija „Geros mokyklos“ (2015 m.) taip pat prisideda prie kokybiško ugdymo siekio. Šie dokumentai sudaro pagrindą ikimokyklinio ir pradinio ugdymo plėtrai.
Ikimokyklinio ugdymo teisinė bazė ir praktika
Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje reglamentuojamas daugybe teisės aktų. Dėl Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo (2011 m.) ir Ikimokyklinio ugdymo vaikų pasiekimų aprašo (2016 m.) nustatomos ugdymo kokybės ir vaikų pasiekimų kryptys. Vaikų nuo gimimo iki privalomojo mokymo pradžios gyvenimo ir ugdymo sąlygų gerinimo modelio aprašas (2009 m.) bei Privalomo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas (2012 m.) užtikrina prieinamumą ir paramą vaikams, ypač tiems, kurie patiria socialinę riziką.
Plačiai visuomenėje nuskambėjo Lietuvos Respublikos Prezidento Švietimo įstatymo pataisų (toliau - ŠĮP) pasiūlymas dėl privalomo ikimokyklinio ugdymo įvedimo bei pradinio ugdymo ankstinimo. Kritikos pateiktam projektui negailėjo nevyriausybinės organizacijos, tėvų bei šeimų bendruomenės bei Lietuvos piliečiai. Buvo rašyti raštai, kreipimasis, vyko diskusijos, ikimokyklinio ugdymo srityje buvo pasiektas visuomenę tenkinantis kompromisas.
Prezidentas siekia sisteminio pokyčio, kuris paliestų visus švietimo lygmenis, o didžiausią poveikį turėtų vaikams, augantiems šalies regionuose ir šeimose, patiriančiose socialinę riziką. Dėl šio viešo pareiškimo kilo nemažai diskusijų bei nepasitenkinimo. Grupė organizacijų, specialistų bei Lietuvos piliečių paskelbė viešą kreipimąsi, kuriuo prašo LR Prezidentą derinti privalomo ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo ankstinimą su visuomene. Keipimąsi pasirašė įvairios organizacijos bei virš 1000 Lietuvos piliečių.
„Kurdami Švietimo tikslus atitinkančią mokyklą, galime sudaryti sąlygas ugdymo ankstinimui ir spec. poreikių vaikų gausesniam integravimui. Tačiau tai neturėtų būti prievolė, o tik galimybė, kaip valstybės pagalba tėvams atsakingai parinkti tinkamiausią kiekvienam vaikui ugdymą. Valstybė, vietoj naujų prievolių įvedinėjimo, turėtų stiprinti ir palaikyti šeimų, o ypač gausių šeimų, kūrimąsi, formuojant joms palankią valstybės politiką.
Reaguojant į tai Prezidentūroje buvo surengta apvaliojo stalo diskusija, kurioje taip pat dalyvavo ir Laisvos visuomenė institutas (toliau - LVI). Rodos, buvo bent jau bandoma išklausyti ir išgirsti pastebėjimus (LVI pastebėjimai pateikiami čia). Dabar galiojančiame Švietimo įstatyme buvo privalomo ikimokyklinio ugdymo UŽUOMAZGOS. Jame buvo nustatyta, kad vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų galėjo būti skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Taigi, Prezidento siūlomi Švietimo įstatymo pakeitimai atsirado kaip priemonė spręsti įsisenėjusias centrinių ir savivaldos viešojo administravimo institucijų problemas susijusias su privalomo ikimokyklinio ugdymo skyrimu pagal dabar galiojančią SocMino tvarką, kai vaikas auga socialinę riziką patiriančioje šeimoje, savivaldybių negebėjimu užtikrinti vaiko pavėžėjimo iki ugdymo įstaigos, darželių ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų stokos, priešmokyklinio ugdymo programų trūkumais, susijusiais su jų su orientacija į žinias.
Prezidento komandos pasiūlyta formuluotė iš esmės siūlė privalomo ikimokyklinio ugdymo sistemą. („ikimokyklinis ugdymas yra privalomas ir užtikrinamas”). Tarptautinėje praktikoje yra du ikimokyklinio ugdymo organizavimo modeliai: PRIVALOMAS ir VISUOTINIS. Privaloma ikimokyklinio ugdymo sistema nustato ikimokyklinio ugdymo PAREIGĄ tėvams, o visuotinė - garantuoja TEISĘ (angl. Laisvos visuomenės institutas pasiūlė patikslinti pateiktą formuluotę, šį pasiūlymą Prezidentūra PRIĖMĖ. Prezidento užregistruotoje Švietimo įstatymo pakeitimo projekte yra frazė („ikimokyklinis ugdymas turi būti užtikrinamas”).
Rugsėjo 23 d. Užregistruotame Įstatymo projekte buvo išlaikyta Švietimo įstatyme, esanti tėvų diskrecijos teisė pasirinkti, nuo kelių metų - 6 ar 7 leisti vaiką į mokyklą. Po projekto pateikimo Seime, Švietimo ir Mokslo komitetas, be jokių ilgesnių diskusijų ir visuomenės nuomonės išklausymo, taip kaip reikalauja Teisėkūros pagrindų įstatymas, ėmė ir vėl pakoregavo Prezidento pasiūlymus. Šis pasiūlymas kelia daugybę klausimų. Pirmiausia, ar įstatymo leidėjas tikrai supranta, kas yra kas ir koks skirtumas yra tarp „privalomo“ ir „visuotinio“ ikimokyklinio ugdymo modelio.
Nėra būtina į projektą įrašyti žodį „visuotinis”, kad Lietuvoje atsirastų visuotinė ikimokyklinio ugdymo sistema. Sistema atsiranda ne todėl, kad į įstatymą yra įrašomas kodinis žodis, bet todėl, kad įstatymas sudaro prielaidas jai atsirasti. Kyla klausimas, kiek iš ministerijos ir savivaldybių atstovų supranta terminų „privalomo ikimokyklinio ugdymo sistema” ir „visuotinio ikimokyklinio ugdymo sistema” turinį, kiek jų yra pajėgūs juos atskirti. Net ir projektą vertinę Teisės departamento specialistai nematė tarp jų skirtumo.
Kas kompetentingai vertins ir klasifikuos šeimas, kurioms turės būti taikomas privalomas, o kurioms visuotinis ikimokyklinis ugdymas? Socialinių paslaugų įstatyme esanti „socialinę riziką patiriančios šeimos“ sąvoka yra labai plati, panašiai kaip su smurto sąvoka, įstatyme nėra numatyta jokių vertinamųjų kriterijų. Ar nevirs noras tenkinti visų poreikius dar viena eiline „chaltūra”, kur siautės valdininkai, o šeimos nusilauš kojas, kaip kad atsitiko su Vaiko teisių apsaugos reforma?
Dėl minėtų įstatymo neįgyvendinimo priežasčių NEBŪTINA nustatyti tėvų teises ribojančių įstatyminių pareigų, įvesti privalomą ikimokyklinį ugdymą ar ankstinti pradinį ugdymą. Remiantis LR Konstitucijos ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijos nuostatomis, pagrindiniai vaikų ugdytojai yra tėvai. Švietimo sistema šioje srityje atlieka pagalbinę funkciją, bet neturėtų jų pakeisti.
LR Konstitucijos 38 str. 6 d. numato, kad tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, o to paties str. 2 d. sako, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 1 papildomo protokolas (iš dalies pakeisto 11 protokolu) nustato dvi teises: pirma, vaikų teisę į mokslą (ir atitinkamai, valstybės pareigą tai garantuoti) bei tėvų teisę parinkti savo vaikams švietimą ir mokymą pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus (ir valstybės pareigą šią tėvų teisę gerbti).
Atitinkamai yra suformuluotos ir dabar galiojančios LR Švietimo įstatymo nuostatos: įstatymo 7 str . 2 d. numato, kad Ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, o tėvų (globėjų) pageidavimu - pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir atvejais vaikui ikimokyklinis ugdymas gali būti privalomas. Remiantis mūsų konstitucija ši nuostata interpretuotina kaip kalbanti apie tuos atvejus, kai šeimai yra reikalinga pagalba, t. y. kai šeima negali pati tinkamai atlikti jai priklausančios vaikų ugdymo pareigos.
Pagal 9 str. 3. Pagal pradinio ugdymo programą vaikas pradedamas ugdyti, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai. Pradinis ugdymas pradedamas vaikui teikti vienais metais anksčiau, kai vaikas tėvų (globėjų) sprendimu buvo ugdomas pagal priešmokyklinio ugdymo programą metais anksčiau. Norime priminti, kad LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 str. 2 d. nustato lygiaverčio valstybės ir savivaldybių institucijų ir tėvų bendradarbiavimo pareigą.
Pradinio ugdymo samprata ir reglamentavimas
Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo (2022 m.) ir Dėl 2023-2024 ir 2024-2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo (2023 m.) nustato pradinio ugdymo turinio ir organizavimo kryptis. Pradinis ugdymas pradedamas vaikui sulaukus 7 metų, tačiau tėvų sprendimu, jei vaikas lankė priešmokyklinę grupę, jis gali būti pradedamas metais anksčiau.
Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo (2018 m.) ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas (2017 m.) reglamentuoja švietimo finansavimo ir personalo klausimus. Mokyklų tinklo kūrimo taisyklės (2016 m.) užtikrina optimalų ugdymo įstaigų išsidėstymą.
Priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas kriterijai (2018 m.) ir nuosekliojo mokymosi tvarka (2012 m.) užtikrina sklandų vaikų ugdymo procesą. Dienyno (mokinio ugdymosi apskaitos) forma (2012 m.) yra svarbi ugdymo proceso dokumentavimo priemonė.
Iššūkiai ir perspektyvos
Nors teisinė bazė ikimokyklinio ir pradinio ugdymo srityje yra pakankamai išplėtota, išlieka iššūkių. Pavyzdžiui, savivaldybių gebėjimas užtikrinti vaikų pavėžėjimą, darželių ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų stoka, bei priešmokyklinio ugdymo programų orientacija į žinias, o ne į vaiko ugdymosi poreikius, yra aktualios problemos.
Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ pabrėžia išsilavinusių, sveikų ir bendruomeniškų žmonių svarbą. Siekiant šio tikslo, būtina tęsti ikimokyklinio ir pradinio ugdymo sistemos tobulinimą, atsižvelgiant į vaikų individualius poreikius ir šeimų lūkesčius, bei stiprinant valstybės ir tėvų bendradarbiavimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, o to paties straipsnio 2 dalis sako, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Tai reiškia, kad pagrindiniai vaikų ugdytojai yra tėvai, o švietimo sistema atlieka pagalbinę funkciją.
Tačiau, remiantis LR Švietimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, vaikams, patiriantiems socialinę riziką, skiriamas privalomas ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Tai rodo, kad valstybė taip pat prisiima atsakomybę už ugdymo užtikrinimą specifiniais atvejais, kai šeimai reikalinga pagalba.
Pagal 9 straipsnio 3 dalį, vaikas pradedamas ugdyti pagal pradinio ugdymo programą, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai. Pradinis ugdymas vaikui gali būti teikiamas vienais metais anksčiau, jei tėvų (globėjų) sprendimu jis buvo ugdomas pagal priešmokyklinio ugdymo programą.
LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalis nustato lygiavertės valstybės ir savivaldybių institucijų bei tėvų bendradarbiavimo pareigą. Tai pabrėžia svarbą bendradarbiauti siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus.
tags: #konstitucija #apie #ikimokyklini #ir #pradini #ugdyma
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
