Nagų kramtymas (onichofagija) yra dažnas įprotis, su kuriuo susiduria įvairaus amžiaus žmonės, tačiau neretai ši problema prasideda dar vaikystėje. Nors daugeliui nukramtyti nagai atrodo tik estetinė problema, tai gali būti gilesnių emocinių išgyvenimų, streso ar nerimo atspindys.

Nagų kramtymas dažniausiai nėra sąmoningas pasirinkimas. Tai tampa nesąmoningu būdu malšinti įtampą ar susikaupti. Dažniausiai nagų kramtymą sukelia emocinės būsenos: stresas, nerimas, nuobodulys ar dėmesio koncentracijos sutrikimai. Nagų kramtymas įsijungia kaip gynybinis psichikos mechanizmas, žmogui taip pašalinant vidinę įtampą, nes geresnio būdo tuo momentu neranda.
Poreikis kramtyti nagus paaštrėja stresinėse situacijose, pavyzdžiui, per egzaminus, taip pat gyvenime įvykus reikšmingiems pokyčiams. Nagus kramtyti vaikas gali pradėti dėl to, kad nebesugeba įvykdyti jam keliamų ar jo paties sau išsikeltų užduočių. Svarbu suprasti, kad poreikis kramtyti nagus gali būti impulsų kontrolės sutrikimo arba obsesinio kompulsinio sutrikimo simptomas.

Didelė klaida yra barti, bausti ar gėdinti vaiką dėl apgraužtų nagų. Bausmėmis ir gėdinimu galima pasiekti atvirkštinį rezultatą: kai su stresu ar nerimu nebegalintis savarankiškai susitvarkyti vaikas už tai yra papildomai baudžiamas, jo saugumas ir komfortas dar labiau sumažėja, o poreikis kramtyti nagus tik stiprėja. Nagų kramtymas nėra nevalyvumo išraiška, o tik nerimo ar streso pasekmė.
Jei spausite staigiai ir įsakmiai nustoti kramtyti nagus, padidinsite stresą ir sustiprinsite norą elgtis nepriimtinai. Nesibaigiantys priekaištai, moralai, riksmai ir bausmės neskatina nustoti kramtyti nagus, jie erzina vaiką.
Geriausia pagalba - išsiaiškinti priežastis ir jas pašalinti. Su vaiku dirbkite nuosekliai, ramiai ir kantriai, neparodykite, kad įprotis jus itin jaudina. Štai keletas efektyvių būdų:
| Strategija | Nauda |
|---|---|
| Alternatyvi veikla (piešimas, kamuoliukai) | Nukreipia dėmesį, užima rankas |
| Nagų priežiūra ir lakavimas | Didina motyvaciją saugoti nagus |
| Psichologinis palaikymas | Mažina streso lygį ir nerimą |
Jei nagų kramtymas tampa nuolatiniu elgesiu, sukelia fizinę žalą arba susijęs su dideliais emociniais sunkumais, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, psichologu ar psichoterapeutu. Pagalba būtina, jei elgesys tampa nekontroliuojamas (vaikas kramto nagus iki kraujavimo), atsiranda skausmingos infekcijos ar kiti pasikartojantys elgesio modeliai, tokie kaip plaukų rovimas.