Žygimanto Maurico biografija ir ekonominės įžvalgos

Žinomas ekonomistas, vyriausiasis „Luminor“ banko ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas yra plačiai atpažįstamas dėl savo aštrių įžvalgų ir aktyvios pozicijos viešojoje erdvėje. Neseniai Ž. Mauricas išgyveno skaudžią netektį - neteko savo tėčio Mykolo Maurico, su kuriuo atsisveikino praėjusį savaitgalį.

Asmeninėje socialinio tinklo paskyroje Ž. Mauricas pasidalijo jautria žinute: „Savaitgalį į kitą pasaulį išlydėjau savo tėvelį Mykolą Mauricą. Mykolas man buvo ne tik mylimas ir mylintis tėtis, bet ir labai brangus bei artimas draugas, su kuriuo patyrėme daugybę įdomių akimirkų. Mano tėvelio kelionė šioje žemėje truko 75 metus. Ir nors Mykolo gyvenimas nebuvo pilnas metų, bet metai, kuriuos jis gyveno, buvo pilni gyvenimo“, - rašė Ž. Mauricas.

Profesoriaus Mykolo Maurico biografija ir indėlis moksle

Mykolas Mauricas, Žygimanto Maurico tėvas, buvo žinomas imunologas, kurio indėlis į Lietuvos mokslą ir biotechnologijų pramonę yra reikšmingas. Kaip rašo Visuotinė lietuvių enciklopedija, M. Mauricas gimė 1948 m. Šilutėje, o mirė rugsėjo 6 d. Vilniuje. 1971 m. jis baigė Lietuvos veterinarijos akademiją. 1983 m. stažavo Leipcigo universitete Vokietijoje.

Mykolas Mauricas per savo profesinę karjerą ėjo įvairias svarbias pareigas, prisidėdamas prie mokslo ir visuomeninės veiklos plėtros.

Štai detalesnė Mykolo Maurico darbo patirties ir visuomeninės veiklos apžvalga:

Mokslinio darbo svarbiausia sritis Mykolo Maurico veikloje buvo imuninio atsako mechanizmų tyrimas in vitro ir in vivo. Jis reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos biotechnologijos pramonės vystymo, kuriant rekombinantinius citokinus ir vertinant jų biologinį aktyvumą. Profesorius paskelbė apie 50 mokslinių straipsnių ir įgijo 5 patentus (su kitais; iki 2014 m.). 2004 m. M. Mauricui buvo skirta Lietuvos mokslo premija (su V. A. Bumeliu, Vytautu Naktiniu, Jonu Henriku Pesliaku), kas patvirtina jo išskirtinį indėlį į Lietuvos mokslą.

Žygimanto Maurico išsilavinimas ir karjera

Dr. Žygimantas Mauricas šiuo metu yra baigęs Stokholmo Ekonomikos institutą Rygoje bei ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą. Kaip vyriausiasis „Luminor“ banko ekonomistas, jis aktyviai analizuoja ir komentuoja Lietuvos bei pasaulio ekonomikos tendencijas.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas prisipažįsta, turėjęs galimybę likti gyventi Šveicarijoje, kur jo atlyginimas turbūt siektų kelias dešimtis tūkstančių eurų. Tačiau jis pasirinko ne pinigus. „Mano ambicijos yra didelės. Ateityje noriu gauti Nobelio premiją už savo atradimus ekonomikos srityje“, - teigia Žygimantas Mauricas, žavintis ne tik profesiniais užmojais.

Žygimanto Maurico požiūris į Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą

Vyriausiasis „Luminor“ banko ekonomistas, dr. Žygimantas Mauricas, įsitikinęs, Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą būtina reformuoti nedelsiant, nes gali atsitikti ir taip, kad netrukus kokybiškų sveikatos paslaugų važiuosime į užsienį.

Kodėl būtina reforma?

Ž. Mauricas pabrėžia, kad „žmonių charakterius formuoja ne genai, o paskatų sistema. Juk kuo griežtesnis teisėjas žaidimo aikštelėje, tuo labiau žaidėjai paiso taisyklių. Kai kova reglamentuojama prastai, atsiranda ir paskatų, ir galimybių žaisti pro pirštus. Prasideda kova be taisyklių“. Šiuo metu veikianti sveikatos apsaugos sistema jaunesnei kartai ir net vidutinio amžiaus žmonėms darosi vis labiau svetima ir erzinanti.

Ekonomistas kelia klausimą, kodėl pacientai už vizitus pas gydytojus turėtų kažkiek susimokėti. Anot jo, žengiant pirmąjį žingsnį to link, reikėtų nurodyti, kiek, kokia paslauga iš tikrųjų kainuoja. „Mano galva, keistai atrodo, kai žmogus ateina, pavyzdžiui, pas šeimos gydytoją, šis jam išrašo krūvą vaistų, už kuriuos pacientas sumoka brangiau, nei kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, ir išeina iš poliklinikos, manydamas, kad buvo aptarnautas nemokamai.“ Ž. Mauricas teigia, kad mes gyvename iliuzijomis.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į vaistų kainas Lietuvoje: „Vaistų kainas išpučia daugybė biurokratinių apribojimų. Man keista, kad tiek metų valdžia leidžia sveikatos apsaugai veikti savieiga. Tai, nepabijočiau to žodžio, ją veda į susinaikinimą.“

Skaidrumo ir mokestinės sistemos tobulinimas

Ž. Mauricas siūlo sprendimus. Iš pradžių reikėtų bent jau susitarti, kad kai kurios paslaugos yra kompensuojamos. Tokia tvarka užkirstų kelią gudručiams, kurie sugeba iš viso nuslėpti savo pajamas. Panašus projektas pasiteisino Vokietijoje. Nemenkos priemokos yra įvestos Skandinavijos šalyse, o Norvegijoje kai kuriais atvejais priemokos - net labai ženklios.

„Būtų dar geriau, jei žmonėms išaiškintume, kad jie sumoka už sveikatos draudimą, o ne - šiaip sau kažkokius mokesčius.“ Anot jo, jei tik to būtų imtasi, pakankamai greitai, nes Lietuvos gyventojai savo paklusnumu ir šiaurietiška ramybe - vieni geriausių pasaulyje. Jie greitai priima naujas gyvenimo taisykles ir prie jų prisitaiko, net jei jos varžo jų laisvę.

Ekonomistas mano, kad skaidrinti reikėtų net tik sveikatos apsaugą, bet ir švietimo sistemą. Tokie dalykai didintų žmonių sąmoningumą, nes jie žinotų, kaip ir kam panaudojami jų mokesčiai. Tarkim, šeima, auginanti du vaikus, matytų, kiek per metus sumokėjo mokesčių ir kiek gavo viešųjų paslaugų. „Tai nebūtų brangu padaryti, bet būtų didžiulis žingsnis į priekį.“

Ši problema yra lyg lazda su dviem galais. Medicinos studijos Lietuvoje santykinai nebrangios, o gerai besimokantiems iš viso nereikia mokėti. Medikų vis dar paruošiama per daug, nei reikia šaliai. Todėl medikai iš atlyginimų nepragyvena ir dalį laiko priversti skirti darbui privačiose įstaigose arba neatsisakyti vokelių.

Ekonominės tendencijos ir prognozės

Žygimantas Mauricas aktyviai analizuoja ir prognozuoja įvairias ekonomikos tendencijas tiek Lietuvoje, tiek globaliu mastu.

Lietuvos apdirbamosios pramonės atsigavimas

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyr. ekonomistas, teigia: „Lietuvos apdirbamoji pramonė šiemet atsigavo sparčiau, nei tikėtasi, nors ir svarbiausio šalies pramonės produkcijos eksporto partnerio - Vokietijos - ekonomika ir toliau stagnuoja“.

Mokesčių pokyčiai Baltijos šalyse

Baltijos šalyse stebimi mokesčių didinimo planai, skirti biudžeto pajamų ir išlaidų atotrūkiui užpildyti bei gynybos išlaidoms finansuoti.

Štai Estijos mokesčių pakeitimai:

„Luminor“ ekonomistas pabrėžia, kad mokesčių didinimo tikslas - užpildyti didėjantį atotrūkį tarp biudžeto pajamų ir išlaidų, taip pat skirti daugiau lėšų gynybos išlaidoms.

Infliacija ir palūkanų normos

„Luminor“ skelbia, kad infliacija Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, 2022 m. Tiesa, Estijoje ji siekia 3,4% ir laikosi kiek aukščiau ES vidurkio, o 2025 m. infliacijos augimas Estijoje gali paspartėti iki 5% - daugiausia dėl įgyvendintų ir planuojamų mokesčių kėlimų.

„Lietuvoje infliacija galėjo būti dar mažesnė nei fiksuota 0,7%, jei ne užsispyrusiai nenorinčios kristi maisto kainos, kurios praktiškai nekinta. Visgi, vilties teikia pastarosiomis savaitėmis pakritusios dyzelino ir benzino kainos, kurios turėtų dar labiau sumažinti infliaciją ir šių metų pabaigoje Lietuvoje, tikėtina, priartės prie nulio ribos“, - komentuoja Ž. Mauricas. Prognozuojama, kad ECB ir toliau jas nuosekliai mažins ir iki 2025 m.

Darbo rinka ir NT perspektyvos

„Luminor“ pažymi, kad Lietuvos darbo rinkoje temperatūra tebėra didelė: darbo užmokestis auga, nedarbo lygis išlieka žemas, o laisvų darbo vietų tebėra daug. Vis dėlto prognozuojama, kad 2025-2026 m. situacija gali keistis.

Pasaulinės ekonomikos iššūkiai ir perspektyvos

Anot Ž. Maurico galime teigti, kad pasaulis įžengė į naują erą. „Temperatūra kaista, nes auga dviejų galybių - stiprėjančios Kinijos ir JAV - konkurencija. Tai tikėtina, sulėtins pasaulinį ekonomikos augimą. „Taip gali nutikti tiek dėl mažėjančios prekybos tarp šalių, tiek dėl technologinių lenktynių ir ribojimų viena kitai. Neatmeskime ir jau esančių bei galinčių kilti karinių konfliktų grėsmės. Tai turės įtakos ir gyventojų savijautai, lūkesčiams ir laimės indeksui“, - prognozuoja Ž. Mauricas. O kokia Europos situacija šioje dviejų galybių kovoje? Anot ekonomisto, Europa yra atsidūrusi kryžminėje ugnyje ir nuolat arba trypčioja vietoje arba blaškosi, „bėgiodama nuo vienos pusės, prie kitos“. Tačiau toks elgesys gali lemti, kad būtent Europa sąlyginai daugiau ir nukentės.

Demografinės problemos ir sprendimo būdai

Dar vienas svarbus iššūkis, kurį išskiria Ž. Mauricas, žvelgdamas į pasaulio ekonomikos raidą, tai sparčiai mažėjantis gimstamumas. „Galbūt daug kas nustebs, bet su didžiausiomis gimstamumo problemomis šiuo metu susiduria ne Vakarų pasaulis, o Rytų Azija ir ypač Kinija. Šiuo atveju svarbiausia yra ne tiek bendras gyventojų skaičius (juo Azijos šalys lyg ir neturėtų skųstis), o demografinė piramidė, t.y. jei dirbančiųjų yra mažiau nei vyresnio amžiaus žmonių, tai didėja krūvis sveikatos ir socialinės apsaugos sistemoms“, - paaiškina Ž. Mauricas.

Vienos šalys, ieškodamos, kaip sušvelninti šių demografinių pokyčių poveikį, pasikliauja imigracija, kitos - dirbtiniu intelektu ir robotais-humanoidais. „Pavyzdžiui, Kinija turbūt imigracija pasikliauti negalės, juk ir taip čia gyvena 1,4 mlrd. žmonių. Bus labai įdomu stebėti, kokią strategiją ir taktiką pasirinks įvairios šalys ir kaip joms pavyks rasti tą aukso viduriuką.“

Kalbėdamas apie technologijų įtaką globaliai ekonomikai, Ž. Mauricas sako, kad jų poveikis bus dvejopas. Viena vertus, robotizacija, dirbtinis intelektas, technologijų raida lems augantį produktyvumą ir didėjančią gerovę. Tačiau šie procesai vyks tose šalyse, kuriose yra tam tinkama infrastruktūra ir patikimos mokesčių, teisinės sistemos, nuosavybės apsauga ir pan. Todėl pajamų ir turto nelygybė tarp skirtingų šalių arba net kai kurių šalių viduje gali išaugti.

Klimato kaita ir jos poveikis

Tai, kad pasaulio gyventojų skaičius neauga taip sparčiai, kaip buvo tikėtasi, o iki šio šimtmečio pabaigos netgi pradės mažėti, nėra bloga naujiena, vertinant iš klimato kaitos perspektyvos. „Nepaisant to, anglies dvideginio emisijos ir toliau didės, ypatingai besivystančiose šalyse. Net jei ES ir kitos išsivysčiusios šalys, kaip planuoja, gerokai sumažins savo emisijas, vis tiek pasaulinės emisijos liks didelės. Pavyzdžiui, vien Rusijos emisijos netrukus pranoks ES emisijas“, - prognozėmis dalijasi Ž. Mauricas. Todėl planeta ir toliau šils, ir čia kyla klausimas, kaip šalys ar regionai prie to prisitaikys, kokį tai turės poveikį migracijai, ekonomikai ir gyvenimo kokybei.

„Panašu, kad daliai labiau pasiturinčių šalių gyventojų kol kas dėl klimato kaitos nei šilta, nei šalta. Priešingai nei galima tikėtis, šių šalių gyventojai ir toliau migruoja į šiltesnio klimato regionus. Nors žmonija geba prisitaikyti prie įvairių gyvenimo sąlygų, tačiau turtingesnėms šalims ir tų šalių gyventojams tai pavyksta žymiai paprasčiau. „Žvilgtelkime į Jungtinius Arabų Emyratus. Nepaisant vasaromis tvyrančio karščio ir žmogui sunkiai pakeliamų gyvenimo sąlygų, ši šalis dėl savo turtų sugeba statyti ištisus miestus, augti ir patenkinti pagrindinius savo gyventojų poreikius“, - pavyzdį pateikia Ž. Mauricas.

Skirtingos galimybės prisitaikyti prie klimato kaitos, kaip ir anksčiau minėti skirtumai „įdarbinant“ technologijas, toliau stiprins pasaulinę pajamų ir turto nelygybę. „Prie šio kokteilio pridėkime globalią Kinijos ir JAV konkurenciją, Europos blaškymąsi ir matysime, kad laukia pokyčių laikai. Pasaulis turės atsakyti į klausimus, kaip sprendžiame demografines problemas, kaip prisitaikome prie klimato iššūkių, kaip pasinaudojame technologine pažanga. Apie tai kviečiu diskutuoti rugsėjį vyksiančioje „Atea Action“ konferencijoje“, - ragina Ž. Mauricas.

„Atea Action“ - didžiausia IT tendencijų ir inovacijų konferencija verslo bendruomenei. Tai renginys, kuriame žinomiausi IT gamintojai, ekspertai, verslo, ekonomikos, politikos ir kitų sferų lyderiai susitinka aptarti karščiausių IT naujovių ir jų įtakos mūsų gyvenimui.

tags: #zygimanto #maurico #gimimo #vieta #ar #jis

• Almodóvaro temos
• Kaip tapti darželio auklėtoja: reikalavimai ir karjeros perspektyvos
• Pagrindinės socialinių paslaugų sąvokos
• Kaip gauti gimimo liudijimą
• Dainavos progimnazijos mokinių veiklos