Krikšto skraistės reikšmė ir tradicijos

Krikštynos - tai ypatinga šventė, kupina simbolikos ir tradicijų. Viena svarbiausių apeigų dalis yra krikšto skraistė, simbolizuojanti vaiko tyrumą, naują gyvenimą ir Dievo malonę. Balta spalva krikšto skraistėje simbolizuoja skaistumą ir naują pradžią. Ji ženklina, kad vaikas yra apvalytas nuo gimtosios nuodėmės ir priimtas į tikėjimo bendruomenę.

Nors dažnai didesnis dėmesys skiriamas puošniems krikšto drabužėliams, būtent skraistė turi svarbiausią simbolinę reikšmę. Remiantis oficialiu Katalikų Bažnyčios vaikų krikšto apeigynu „Ordo Baptismi Parvulorum“, baltas drabužis simbolizuoja apsivalymą nuo nuodėmės ir naują gyvenimą Kristuje. Šis simbolis yra esminis krikšto dalis, tačiau apeigynas aiškiai nurodo, kad jis gali būti perteikiamas dviem skirtingais būdais - arba baltu drabužiu, arba balta skraiste.

Citata iš apeigyno: „Naujai pakrikštytas apsivelka baltu drabužiu kaip Kristaus simboliu. Šis drabužis gali būti tikras baltas drabužis, kuriuo aprengiamas vaikas, arba ženklas - balta skraistė ar medžiaga, kurią uždeda.“ (Ordo Baptismi Parvulorum, Nr.

Senaisiais laikais, pakrikštytam žmogui būdavo velkami nauji balti marškiniai, kurie simbolizavo naują gyvenimą, skaistumą, šventumą ir tai, jog jau nuplauta gimtoji nuodėmė. Šiandien gi, krikšto marškinius pakeitė simbolika - balta skraistė. Tačiau labai dažnai sureikšminame ir tuos rūbelius, kuriais vaikelis yra puošiamas ir dažniausiai jiems skiriamas didžiausias dėmesys, kai tuo tarpu simbolinę reikšmę turi būtent baltoji skraistė.

Krikšto skraistė būdavo nešama prie altoriaus kartu su vaikeliu. Ji buvo didelis stačiakampis medžiagos, paprastai šilko, gabalas, papuoštas auksiniais nėriniais bei dekoratyviomis juostelėmis. Tokios tradicijos laikėsi net iki XVII amžiaus. Toks krikšo rūbelis, kokius šiandien matome karališkose krikštynose ar kokius laikė rankose ne vienos iš mūsų krikšto mama, atsirado XVIII amžiaus viduryje. Tai ilga suknutė, kuria aprengiamas dar nevaikščiojantis kūdikėlis. Ji nesiskiria berniukui ar mergaitei.

Krikšto skraistės audiniai ir stilius

Krikšto skraistės dažniausiai yra derinamos prie krikštyjamo vaikučio šventinių drabužių. Prekiaujama krikšto skraistėmis iš kelių tipų audinių: lino ir tiulio.

• Tiulinės skraistės: permatoma tiulio skraistė - lengva lyg pienės pūkas, pagaminta iš balto, permatomo tiulio. Tiulio skraistės labiausiai derės prie mergaičių suknelių, kurias puošia papuošimai - jų grožį dar labiau pabrėžia permatoma skraistė.
• Lininės skraistės: balta lininė skraistė krikštynom yra simbolinis atributas, kuris prisideda prie krikštynų ceremonialo ir reprezentuoja dvasinę permainą ir prisirišimą prie tikėjimo.

Berniukams dažniausiai pasirenkamos lininės, lietuviškumą pabrėžiančios krikšto skraistės arba paprastumą simbolizuojančios tiulinės. Mergaitės krikštyjamos su prabangesnėmis šilkinėmis ar spalvotais nėrinukais puoštomis lininėmis krikšto skraistėmis.

Tiulio skraistės kraštelis, raišteliai gali būti Jūsų norimos spalvos. Išskirtinis grožis, elegancija ir švelnumas kiekvienai mergaitei, kuri gražiausios šventės metu privalo atrodyti nepriekaištingai.

Krikšto skraistės pas mus siuvamos pagal standartus ir yra 35 cm arba 45 cm ilgio. Taip pat būna 33 cm ilgio standartinės skraistės. Tokio dydžio skraistės yra universalios ir tinkamos tiek kūdikiams, tiek gerokai ūgtelėjusiems vaikams. Jei jos parenkamos kūdikiui, atrodo ilgesnės, o jau paūgėjusiam vaikui dengia pečius.

Tobulai dera su skraiste, žvakių papuošimu, plaukų lankeliu, nes sukurta naudojant identiškas medžiagas, nėrinius. Rankų darbo krikšto žvakė su balta dėžute - tai išskirtinis grožis, elegancija ir švelnumas.

Krikšto žvakė

Kitas itin svarbus Krikšto Apeigų atributas - Krikšto žvakė, simbolizuojanti Kristaus šviesą. Krikšto žvakė, kaip ir skraistė, yra dovanojama krikštamotės ir būna uždegama Krikšto Apeigų metu nuo bažnyčioje degančios vadinamos Velykinės (Kristaus prisikėlimo dienos) žvakės.

Tikima, kad žvakę, kaip ir Krikšto skraistę, reikia išsaugoti. Skraistė saugo nuo negandų, o žvakė naują krikščionį lydi visais svarbiais krikščioniškais atvejais: ji būna uždegama per Pirmąją Komuniją, priimant Pirmosios Komunijos sakramentą, taip pat tuokiantis bažnyčioje (bažnytinės santuokos metu) ir išėjus amžinybėn - mirties dieną ar valandą.

Tradicinė Krikšto žvakė yra pagaminta iš natūralaus bičių vaško - gelsvai rusvos spalvos, kuri, bėgant metams, tamsėja. Būtent dėl šios neestetiškos spalvos žmonės ėmė rinktis baltos spalvos žvakes, taip pat įvairių formų bei storių.

Krikšto žvakės, kaip ir sakramento žvakės, puošiamos vadinamuoju sijonėliu (dar vadinamu ir vainikėliu), kuris taip pat atlieka ir apsauginę funkciją nuo varvančio vaško. Šie sijonėliai yra dekoruojami įvairiai, tačiau harmonijai sukurti, reikėtų atsižvelgti į pasirinktus rūbelius: jei pasirenkami tradiciniai lininiai rūbai, žvakės vainikėlį reikėtų taip pat dekoruoti iš lininio audinio pagamintomis gėlėmis, kaspinėliais, burbuliukais ir pan.

Krikšto rūbo tradicijos ir simbolika

Krikšto drabužėlis turėtų būti baltas. Taip jau yra nuo seniausių laikų. Jo baltumas simbolizuoja tyrumą. Tai - Dievo drabužis. Krikšto rūbas - vienas iš svarbiausių pirmojo švento sakramento simbolių, todėl nenuostabu, kad šiandien jam skiriama tiek dėmesio.

Tradicinis krikšto rūbas - baltas - simbolizuojantis atsivertimą į tikėjimą, naujo gyvenimo pradžią. Pirmieji krikšto rūbai arba, teisingiau būtų sakyti, šiandieninę atkurtą jų versiją visos matėme ne viename filme apie Kristų. Tai balti marškiniai. Žinoma, jie būdavo velkami jau vyresniam tikinčiajam. Krikštyjant kūdikius, kuriuos, beja, krikštydavo visai mažyčius, pastarieji būdavo tvirtai suvystomi.

Tik XX amžiuje, kai pradėta krikštyti vyresnius, jau vaikščiojančius vaikučius, krikšto rūbelis sutrumpėjo. Tai susiję su labai praktiška priežastimi - vaikučiui su trumpu apsiaustėliu kur kas patogiau. Šiek tiek keitėsi ir medžiagų mados.

Nors labai dažnai didesnis dėmesys skiriamas puošniems krikšto drabužėliams, būtent skraistė turi svarbiausią simbolinę reikšmę. Krikšto skraistė yra vienas iš tų daiktų, kurių negalima nei parduoti, nei nuomoti ar skolinti. Ji tampa šeimos relikvija ir simboliniu palikimu vaikui.

Krikšto tėvų vaidmuo ir pareigos

Krikšto mama - tai, neabejotinai, vienas svarbiausių žmonių mažylio gyvenime. Na, o per mažylio krikštynas krikštamotei yra paskiriamos ir svarbios krikšto mamos pareigos, kurios ne tik simbolinės, bet ir labai reikšmingos.

1. Akivaizdu - krikšto mama privalo dalyvauti savo krikštijamo vaiko krikštynose. Tačiau dalyvavimas ceremonijoje reiškia aktyvų dalyvavimą joje - būtent krikšto mamai gali būti pasiūlyta skaityti tekstą iš Šventojo rašto, patikėta laikyti kūdikį krikšto metu ar vesti mažylį į bažnyčią.
2. Tai, kad krikšto mama aprengia savo krikštijamą vaiką labai sena tradicija. Būtent krikštamotė ne tik išrinkdavo baltą, tyrumą simbolizuojantį, krikšto drabužį, bet, jei tik mokėdavo, pati jį ir pasiūdavo, išsiuvinėdavo. Be to, įprasta, kad būtent krikšto mama šventės dieną atvyksta pas mažylį, jį nuprausia, aprengia ir paruošia ceremonijai.
3. Krikšto mama savo mažyliui taip pat įteikia krikšto dovaną ir smulkių simbolinių dovanėlių. Paprastai tai būdavo į mažus lininius maišelius sudėtos kruopos - sočiam gyvenimui, pinigėliai - turtingam, cukrus - saldžiam, muilas - švariam, žiedlapiai - gražiam gyvenimui.
4. Krikšto žvakė - ypatingas krikštynų simbolis, kurį reikėtų saugoti visą gyvenimą. Tradiciškai pasirūpinti krikšto žvake taip pat garbė tenka būtent krikštamotei.
5. Dar viena iš senų laikų atėjusi krikšto mamos pareiga - pavaišinti svečius krikštamotės pyragu. Taigi, krikšto mamos vaidmuo yra ypatingai reikšmingas ir reikalaujantis gilaus atsidavimo vaiko dvasinio pasaulio ugdymui.

Tradicija išrinkti vaikeliui krikšto tėvus taip pat atėjo jau iš ankstyvosios bažnyčios laikų. Dabar jais gali būti tiesiog šeimos draugai. Krikšto tėvai - tai lyg vaiko dvasiniai globėjai. Tikima, jog baltas krikšto mamos dovanotas rūbelis yra ne tik dvasinio ryšio simbolis, tačiau taip pat teikia ir apsaugą nuo negandų.

Krikšto skraistės spalvos ir puošyba

Nors tradiciškai krikšto skraistė yra balta, simbolizuojanti tyrumą, kai kurios tradicijos leidžia naudoti ir kitas spalvas kaip akcentus. Pavyzdžiui, melsva spalva simbolizuoja Mergelės Marijos apsiaustą, o rožinė - Jėzaus Kristaus spalvą. Mergaitėms dažnai dovanojamos rožinės spalvos detalėmis puoštos skraistės, o berniukams - melsvos.

Tiulio skraistės kraštelis, raišteliai gali būti Jūsų norimos spalvos. Išskirtinis grožis, elegancija ir švelnumas kiekvienai mergaitei, kuri gražiausios šventės metu privalo atrodyti nepriekaištingai.

Krikšto rūbo pasirinkimas ir priežiūra

Krikšto rūbo pasirinkimas labai individualus. Šiai pareigai reiktų skirti deramą dėmesį, nes krikšto rūbas ir žvakė - būtini šio šventojo sakramento atributai. Jis gali tapti puikia ir labai tinkama dovana šią svarbią dieną. Išrinkite tokį rūbą, kuris būtų vertas saugoti ir perduoti jį iš kartos į kartą. Atsižvelkite į jo audinį, dekorą, personalizuokite išsiuvinėdamos vaikučio vardo inicialus. Derinkite krikšto rūbą bei kitus vaikučio drabužėlius tiek prie šventės temos, tiek prie metų laiko, vaikučio amžiaus, aktyvumo, odelės jautrumo.

Vasarą rinkitės lengvesnius audinius, atviresnius modelius. Žiemai šiltesnius, uždaresnius. Jei Jūsų ruošiama šventė remsis lietuviško kaimo tradicijomis, rinkitės lininius, medvilninius, natūralių spalvų rūbelius. Jei šventę planuojate viduramžiško stiliaus aplinkoje - papuoškite vaikutį lyg mažą princą ar princesę.

Atsižvelkite į krikštuko amžių: dar nevaikščiojantiems kūdikėliams gražu ilgi tradiciniai krikšto rūbai, jau lakstantiems - trumpesnės skraistės. Vėsesniu oru parinkite tinkamą megztuką ar paltuką. Tai ypač aktualu mergaitėms, nes jų krikštynų drabužėliai atviresni. Berniukus galite papuošti lyg mažus vyrukus. Tam puikiai tiks tokie aksesuarai, kaip kaklaraištis ar varlytė.

Ko gero svarbiausias patarimas - neperkrauti. Visi aprangos elementai turi derėti tarpusavyje tačiau ryškių, akį patraukiančių akcentų, papuošimų neturi būti daug. Rinkitės subtilų, klasikinį stilių, ypač jei norite krikšto rūbelį palikti vaikučiui atminimui. Atkreipkite dėmesį į audinių kokybę. Nuo jos taip pat priklauso, kaip „gulės“ rūbelis, ar gerai su juo jausis vaikutis.

Jei yra galimybė, rinkitės to paties dizainerio kurtus visus aprangos elementus bei aksesuarus. Gražu, kai suderinami vaikučio ir tėvelių bei krikšto tėvelių rūbai. Galite derinti akcentus, pavyzdžiui, vyrams ir mažajam džentelmenui parinkite vienodus kaklaraiščius, varlytes; merginoms -vienodas dekoratyvias medžiagines gėles.

Brangiausias krikšto rūbas - jo kaina 1 320 JAV dolerių. Ko gero seniausias vis dar naudojamas krikšto rūbas - britų karališkosios šeimos. Jie krikštyja savo atžalas turėdami tą pačią krikšto skraistę, kurią 1841m pasiuvo karalienės Viktorijos vyriausiai dukrai.

Škotijoje laikomasi tradicijos ceremonijos metu prie krikštynų skraistės pritvirtinti kepinukų iš trapios tešlos. Yra įvairių burtų, susijusių su krikštyjamo vaikelio laime bei turtingu gyvenimu ir krikšto rūbais. Štai anglai naktį prieš krikštą migdo vaikelį su krikšto rūbu tikėdami, kad tai atneš jam didelę sėkmę gyvenime ir gerą sveikatą.

tags: #krikstynu #tradicijos #skraiste

• Vaikų raidos etapai
• Dokumentų tvarkymas gimus kūdikiui
• kaip savanorystė Caritas veikia vaikų ugdymą
• Vaiko pinigai
• pramogos vaikams