Gyvūnų šeimininkų atsakomybė ir priežiūra
Tikime, kad dauguma augintinių šeimininkų savo mylimus keturkojus prižiūri tinkamai: skiria jiems pakankamai laiko, energijos, meilės ir kitų išteklių.
Gyvūno įsigijimas yra emocinis sprendimas: įsimylime keturkojį draugą akimis, tada širdimi, o apie šuniuko kainą ir sveikatą susimąstome tik vėliau. Vis dėlto potencialus šeimininkas gali apsisaugoti, jei yra informuotas.
Panašu, kad žmonės, dažnai spręsdami gyvūno auginimo klausimą, vadovaujasi emocijomis ir retai racionaliai apsvarsto visas situacijas, su kuriomis teks susidurti. Matydami šeimininkus su augintiniais, greičiausiai matote tik gražiąją pusę, kuri sužavi, iš tiesų nesuprasdami, kas slypi už puikaus auklėjimo.
Atsakingas šeimininkas: pareigos ir įsipareigojimai
Atsakingas šeimininkas nuo pirmųjų dienų rūpinasi šuniuko socializacija, auklėjimu. Skatina ir moko šunį pritapti žmonių bendruomenėje. Atsakingas šeimininkas laikosi visuomenėje vyraujančių elgesio normų, neleidžia savo šuniui drumsti ramybę, niokoti želdynus, surenka šuns išmatas.
Atsakingas būsimasis šeimininkas neperka šuns prekyvietėje, „šunų fabrikėlyje“ ir neskatina neatsakingo šunų veisimo. Taip pat neperka šuns, norėdamas pasirodyti „kietas“ - įsigyja šunį kaip šeilininkas, ištikimiausią draugą.
Atsakingas šeimininkas, neplanuojantis su augintiniu dalyvauti šunų parodose ir užsiimti veisimu, laiku kastruoja arba sterilizuoja savo augintinį.
Atsakingas šeimininkas visada stebi savo augintinio elgesį šalia vaikų, pamoko vaikus saugiai bendrauti su gyvūnais. Neveda augintinio pasilakstyti į vaikų žaidimo aikšteles, mokyklų stadionus.
Atsakingas šeimininkas neskatina agresyvaus šuns elgesio - stengiasi išsiaiškinti ir pašalinti tokias augintinio elgesio priežastis.
Galiausiai, kiekvienas šeimininkas turi žinoti, kad augintinis yra ne tik moralinis, bet ir teisinis įsipareigojimas, todėl priimdami gyvūną į savo namus jūs prisiimate ir visą teisinę atsakomybę, kylančią laikant gyvūną.
Gyvūnų laikymo taisyklės ir jų laikymasis
Bendrai tariant, taisyklėse nurodoma, kad gyvūnai privalo būti vedžiojami pavadėliu jeigu šalia yra kitų žmonių, o sutrumpintas jis turi būti tiek, kad nekeltų pavojaus kitiems žmonėms.
Kauno miesto ir rajono savivaldybių taisyklėse taip pat atskiriama, kad bendro naudojimo patalpose pavadėlį reikia sutrumpinti iki 1 m ilgio.
Vilniaus miesto ir rajono bei Kauno miesto ir rajono savivaldybių taisyklės numato, kad liftu gyvūnus vežti galima tik jeigu tam neprieštarauja kiti liftu važiuojantys asmenys.
Kauno miesto savivaldybė taip pat numato, kad „klausimą dėl gyvūnų vežimo liftu daugiabučiuose namuose, kuriuose įkurtos bendrijos, sprendžia bendrijų valdybos arba namo gyventojų visuotinis susirinkimas“.
Šunis laiptinėse ir kitose bendrojo naudojimo patalpose privaloma vesti su pavadėliu, sutrumpintu tiek, kad nekeltų grėsmes aplinkiniams.
Antsnukis būtinas pavojingiems ir koviniams šunims.
Klaipėdos miesto ir rajono taisyklės draudžia šunis palikti ar išleisti vienus į laiptines.
Šunų išmatų surinkimas iki šiol yra karštai aptarinėjamas klausimas, dalijantis visuomenę į atskiras stovyklas. Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas numato baudas savo augintinių ekskrementų nesurenkantiems šeimininkams, taip pat tai aptariama ir savivaldybių taisyklėse.
Keliavimas viešuoju transportu neaptariamas Vilniaus miesto, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių skelbiamose taisyklėse, tačiau šiose savivaldybėse vis tiek galioja Keleivių ir bagažo vežimo keleiviniu automobilių transportu Lietuvos Respublikoje taisyklės. Daugeliu atvejų keturkojus būtina vežti arba jiems tinkamose „tarose“, arba su antsnukiu ir pavadėliu. Nemokamai juos vežti galima tik jeigu jie neužima papildomos keleivio vietos (sėdynės).
Vilniaus rajono savivaldybės taisyklėse skelbiama, kad pasodinus gyvūną ant sėdynės ją reikia tinkamai paruošti, „kad nesusiteptų, uždengti užtiesalu“, o „gyvūnų priterštas vietas gyvūno savininkas nedelsdamas privalo išvalyti“.
Kauno miesto savivaldybės taisyklėse skelbiama, kad „jei vežamas gyvūnas trikdo keleivius ir jie yra nepatenkinti, asmuo su gyvūnu turi išlipti iš viešojo transporto priemonės artimiausioje stotelėje“.
Kauno rajono savivaldybės taisyklės nurodo, kad šeimininkas privalo „užtikrinti, kad gyvūnas nebus žalojamas ir nepatirs streso, bus užtikrintas jo saugumas. Ilgesnio vežimo metu gyvūnas turi būti reguliariai maitinamas ir girdomas“.
Savivaldybių taisyklėse (išskyrus Vilniaus, kur nieko neminima) nurodoma, jog pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami su antsnukiu. Kiti šunys - atsižvelgiant į charakterį bei veislę.
Kauno mieste už šunų ir kačių laikymą daugiabučiuose namuose gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo mokėti Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinę rinkliavą.
Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas taip pat numato, kad gyvūno negalima mušti, žaloti, spardyti, erzinti, gąsdinti ar kitaip sukelti stresą. Draudžiama skatinti agresyvų gyvūno elgesį: pjudyti ar organizuoti peštynes su kitais gyvūnais. Gyvūnui susirgus ar susižeidus būtina suteikti veterinarinę pagalbą.
Laikyti šunį, katę bute, privačiame name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą. Kiekvienas asmuo, ketinantis įsigyti naminį gyvūną, turi žinoti, kad privalės užtikrinti, jog augintinis nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nedarytų žalos turtui, nesužeistų kitų gyvūnų.
Draudžiama vestis šunis į renginius, parduotuves, vaikų žaidimų aikšteles.
Kad šuo neįkąstų žmonėms, viešose vietose jį reikia vestis su pavadėliu ir antsnukiu. Pavadėlis turi būti tokio ilgio, kad šuo negalėtų įkąsti, pasiekti, paliesti kito žmogaus ir jo daiktų ar užšokti ant žmogaus ir jo daiktų, kelti jiems grėsmę.
Neatsiejama atsakingo elgesio dalis - savo augintinio ekskrementų rinkimas.
Gyvūnai gali platinti įvairias infekcines ir parazitines ligas. Jomis galima užsikrėsti paglosčius užsikrėtusį gyvūną. Todėl kiekvienas turi laikytis asmens higienos. Grįžus iš lauko ar pažaidus su savo augintiniu reikia plautis rankas. Negalima leisti šunims laižyti veido, lėkščių, valgyti iš tų pačių indų kaip ir žmonės. Visi šunys ir kiti gyvūnai kasmet turi būti skiepijami, nes gali užsikrėsti labai pavojinga liga - pasiutlige. Šia liga sergantis gyvūnas gali užkrėsti kitus gyvūnus ir žmones.
Gyvūnų laikymas lauke: voljerai ir būdos
Dažniausiai taisyklėse minima voljerų savybė - tai, kad jie turi būti įrengti taip, jog šunys negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti.
Vilniaus rajono ir Kauno miesto savivaldybės nurodo konkrečius aukščius tiems atvejams, kai šuo laikomas atviroje savininko valdoje ar vienkiemyje - 1,8 ir 2 m.
Nors voljerų dydis neaptariamas savivaldybių skelbiamose taisyklėse, jį reguliuoja Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas. Kiekvienam šuniui, priklausomai nuo svorio ir to, kiek kartų per dieną yra paleidžiamas pabėgioti, reikia nuo 4 iki 30 kvadratinių metrų ploto.
Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės nurodo, kaip reikia įrengti šuns būdą. Ji privalo būti tokia, kad šuo į ją galėtų lengvai įlįsti, joje apsisukti ir atsigulti. Taip pat turėtų būti pakelta nuo žemės paviršiaus ar kito pagrindo, kad vieta būtų apsaugota nuo vandens. Būdos angą rekomenduojama uždengti, kad per ją nepatektų krituliai.
Penkiose iš šešių (išskyrus Vilniaus miesto) savivaldybėse nurodoma, kad, jeigu šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų iš žemės valdos, kurioje yra laikomas, ribos.
Penkiose iš šešių (išskyrus Vilniaus miesto) savivaldybese nurodoma, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos, o pastaroji būtų aptverta tvora. Tokiu atveju, matomoje vietose turi būti pakabintas ne mažesnis nei 8 cm skersmens pločio ženklas su įspėjamuoju užrašu.
Kai kuriose savivaldybėse numatomos papildomos laikymo lauke sąlygos.
Gyvūnų veisimas ir įsigijimas: atsakingumas ir informacija
Gyvūnų prieglaudos „SOS gyvūnai“ vadovė Nadezda Makusheva sako: „Gyvūnų veislynai yra brangus ir daug laiko reikalaujantis pomėgis, o tiesiog dauginimas ir prekyba - milžiniškas verslas“.
Paklausa mieliems veisliniams šuniukams ir kačiukams yra didelė, o tai skatina ir pasiūlą. Yra atsakingų veisėjų, kurie perka brangius gyvūnus iš geriausių veislynų, atlieka sveikatos patikras ir, jei nustatoma rimta liga, išbraukia gyvūnus iš tolesnės veisimo programos. Tačiau yra ir daugintojų, kuriems greito pelno troškimas dažnai svarbesnis už gyvūnų gerovę, todėl jie gali nuslėpti svarbią informaciją ir nesilaikyti teisinių reikalavimų.
Veislinis gyvūnas yra tik tas šuo ar katė, kuris turi oficialų kilmės dokumentą - kilmės sertifikatą. Tokius dokumentus gali išduoti tik Lietuvos kinologų draugija. „Jei dokumentų nėra - tai mišrūnas. Taškas.
Tinkama gyvūno dokumentacija garantuoja ne tik tai, kad jis bus veislinis. Registruoti veisėjai laikosi įstatymų ir gyvūnų gerovės reikalavimų. Žinoma, dokumentai nesuteikia 100 proc. garantijos, kad augintinis bus visiškai sveikas ir ilgai gyvens, nes daugelis ligų yra paveldimos.
Neretai pirkėjai ignoruoja įspėjančius ženklus ir yra pasirengę įsigyti „katę maiše“. Tačiau pasekmes supranta tik tada, kai atsiranda problemų. Nepatikrinto gyvūno įsigijimas yra rizika tiek šeimininkui, tiek pačiam šuniui ar katei.
Gyvūnų prieglaudos „SOS gyvūnai“ vadovė pasakoja apie atvejus, kai žmonės veislinius šunis įsigyja neatsižvelgdami į jų priežiūros ypatumus. Pavyzdžiui, Lietuvoje buvo bumas pirkti Sibiro haskius dėl jų išvaizdos, tačiau daugelis šeimininkų nesuvokė, kad šiai veislei reikia daug aktyvumo ir dresūros. Dėl to haskiai pabėgdavo arba susirgdavo, atsidurdavo prieglaudose arba jų šeimininkai jų paprasčiausiai atsisakydavo.
Kitą kartą į prieglaudą buvo atvežtas taksas, kuris užaugo didesnis nei tikėtasi - su ilgomis kojomis, visai nepanašus į taksą. Ankstesni šeimininkai aiškino, kad norėjo mažo šuniuko, kurį būtų galima nešioti ant rankų.
Remiantis draudimo bendrovės „If“ duomenimis, aktyvių veislių, tokių kaip Sibiro haskiai, šunys, kurie negauna pakankamai fizinės veiklos, dažniau susiduria su elgesio sutrikimais, sąnarių problemomis. „Nepakankamas aktyvumas gali lemti ne tik destruktyvų elgesį, bet ir didesnę traumų riziką, dėl kurių veterinarinės išlaidos gali išaugti kelis kartus“, - antrina „If“ vyr. specialistė.
Jei veisėjas nesugebėjo atlikti visų privalomų sveikatos patikrų, tai turėtų padaryti naujas šeimininkas. Šuniukai pirmąsias vakcinacijas gauna 6-8 savaičių amžiaus, o pas naujus šeimininkus turėtų keliauti bent po savaitės nuo paskiepijimo. Tokiu metu gyvūnas jau pakankamai paaugęs, kad būtų galima įvertinti jo išvaizdą ir sveikatos būklę.
„Jeigu norite konkrečios veislės gyvūno, tai ir pirkti reikėtų konkrečios veislės gyvūną, su jam būdingomis savybėmis bei temperamentu - iš patikimo veisėjo, - teigia I. Pileckienė. - Jeigu norite padaryti gerą darbą ir gyvūną priglausti, kas yra labai gražu ir kilnu, taip ir padarykite“.
Augintinio priežiūra: sveikata, mityba ir higiena
Sveikatos priežiūra
Augintinį reikės mažiausiai kartą metuose nuvesti pas veterinarą patikrinti sveikatos, atlikti būtinų skiepų, gauti vaistų, vitaminų. Gali tekti apsilankyti ir nutikus nelaimei ar augintiniui netikėtai sunegalavus. Tokiu atveju, siekiant išsiaiškinti diagnozę, reikės atlikti reikalingus tyrimus, gal net ne vienus, gali prireikti ir operacijos, kas atitinkamai lems dar didesnes išlaidas. Jei nenorite prisidėti prie gyvūnų dauginimo, tuomet reikėtų pasiruošti ir sterilizacijos/kastracijos išlaidoms.
Maistas
Aukštos kokybės maistas bus pagrindinės, minimaliai kintančios, mėnesinės išlaidos. Aukštos kokybės maistas užtikrins pilnavertišką vystymąsi ir aprūpins augintinį visomis reikalingomis medžiagomis. Toks maistas brangesnis nei įprastas, parduodamas maisto prekių parduotuvėse, tad jo išlaidos gali būti didesnės nei tikitės. Taip pat galite rinktis ir kitą maitinimo būdą - kuomet maistą gaminate patys. Tačiau šitas būdas reikalauja ne tik išlaidų, bet ir laiko, kurį turėsite skirti domėjimuisi tokia mityba bei gaminimui kasdien. Kartais gali atsitikti ir taip, kad augintiniui trūks vitaminų ir reikės jo mitybos racioną papildyti maisto papildais.
Daiktai ir žaislai
Būtų naivu manyti, kad užteks kelių daiktų visam gyvenimui. Šuniui yra būtini įvairiausi daiktai, skirtingai pagal funkcijas, amžių ir poreikius. Reikės pasirūpinti dubenėliais (maistui, vandeniui), guoliu, surenkamu narvu ir/arba pervežimo dėže, įvairiais žaislais (virvėmis, kamuoliukais, kramtukais). Priežiūros priemonėmis: antkakliais, petnešomis, pavadėliais, šukomis, šampūnais. Kai kuriems šunims šaltesniu metų laikotarpiu reikalingi drabužėliai ir kitos priežiūros prekės. Reikia nepamiršti, kad laikui bėgant daiktai nusidėvi, drabužiai išaugami, o žaislai sugraužiami, tad dažnai senus daiktus teks keisti naujais.
Dresūra ir auklėjimas
Norint paklusnaus augintinio reikės užsiimti dresūra. Augintinio dresūra - ne tik papildomų išlaidų bei laiko reikalaujanti užduotis. Dažnai teks apsišarvuoti geležine kantrybe, nes šuo mokosi ilgai, ir tik nuoseklus darbas gali atnešti džiuginančius rezultatus. Išmokinus tam tikrų komandų ir paklusnumo taisyklių, jų nebus galima apleisti, nes jos greitai ir pasimiršta.
Šuo ar kitas augintinis namuose jus džiugins tik tada, kai tikrai žinosite, kad esate pajėgus pasirūpinti ir skirti savo laiko bei kantrybės jo auklėjimui. Tiesa ta, kad geras šeimininko ir augintinio ryšys neatsiranda be ilgo ir nuoseklaus darbo bei disciplinos, kuris reikalauja daug laiko ir kantrybės. Augintiniui neužteks skirti 5 minučių jūsų dėmesio per dieną. Jam reikalingas laikas su šeimininku, kuris padės vystyti gerą tarpusavio ryšį. Taip pat būtina fizinė veikla, nes šuniui reikia išsikrauti. Užrakintas tarp keturių sienų augintinis bus pilnas energijos ir nežinodamas, kur ją padėti, gali kelti daugiau bėdų nei džiaugsmo.
Odų ir kailio priežiūra
Gyvūnų prekių parduotuvių tinklo „KIKA“ kirpėja Jelizaveta Trošina aiškina, kad augintinių odos ir kailio priežiūra gali būti atsakinga ne tik už estetinį augintinio vaizdą, bet ir už jo sveikatą, mat 80 proc. gyvūno būklės priklauso nuo tinkamos mitybos, o likusieji 20 proc. - nuo tinkamos kailio ir odos priežiūros.
Gyvūnų kirpėja aiškina, kad jei augintinių šeimininkai savo keturkojus šers premium klasės maistu, tačiau visiškai nesirūpins kailio ir odos būkle - augintinis nebus visiškai sveikas. „Ankstesniais laikais tokių dalykų nebuvo, bet dabar laikai šiek tiek kiti ir katės bei šunys gyvena namuose - ne lauke, ne sau, be šeimininko, jie gyvena kartu su šeimininku namuose. O naminiai gyvūnai yra tarsi vaikai - būtinai reikia juos prižiūrėti, būtinai maudyti ir atrinkti tinkamą procedūrą, jei reikia, tinkamą kirpimą. Visa tai priklauso ir nuo augintinio veislės, todėl svarbu parinkti, ką galima atlikti, ko negalima, pagal tai, koks yra augintinio kailis ir odos būklė“, - pasakoja J. Trošina.
Mokslinių šaltinių duomenimis, daugelį šunų reikėtų maudyti ne daugiau kaip kartą per mėnesį. Jei augintinis maudomas per dažnai - atsiranda rizika odai prarasti natūralius aliejus, kurie gali sukelti odos išsausėjimą ir pleiskanojimą. Katės, kaip jau minėta anksčiau, savo kailiu rūpinasi pačios, todėl maudynės, įvairių mokslinių šaltinių duomenimis, sveikoms katėms gali būti retesnės - pakanka vos kelių kartų per metus. Kaip ir beplaukiai šunys, taip ir katės, - reikalauja intensyvesnės priežiūros. Tačiau beplaukes kates rekomenduojama maudyti bent kartą per mėnesį, rečiau nei beplaukius šunis.
Vis dėlto, kaip pastebi gyvūnų kirpėja, šioms procedūroms būtina parinkti tinkamas priemones. „Kosmetika būtinai turi būti natūrali, nes ji per kelias sekundes įsigeria į kraują, tai aišku, kad ji turi būti natūrali - be silikonų, parabenų, dirbtinių putoklių, kas veikia augintinio sveikatą: labai agresyvūs ingredientai iš karto veikia gyvūno organizmą“, - sako J. Trošina.
Kiekvienam gyvūnui individualiai reikia pratinti prie maudynių ir džiovinimo procedūrų, tai gali užtrukti nuo kelių dienų iki mėnesio. Kirpyklose suaugę gyvūnai taip pat pratinti prie procedūrų - pirmiausia susipažindinami su aplinka, kvapais ir specialistais.
Džiovinti gyvūną po maudynių yra būtina, nes šlapias kailis gali sukelti peršalimą žiemą arba perkaitimą vasarą. Džiovinimas uždaro plauko svogūnėlį, todėl kailis ilgiau išlieka tvarkingas ir švarus.
Šukavimo intensyvumas priklauso nuo veislės. Trumpo kailio šunis reikia šukuoti rečiau, o ilgo ar tankaus plauko šunis - dažniau, siekiant išvengti vėlimosi ir sąvėlų. Kasdienis šukavimas padeda išlaikyti gražų kailį, o prižiūrėtam kailiui pakanka šukuoti kartą per savaitę.
Gyvūnų priežiūros paslaugos
Ar žinojote, kad išvykdami atostogauti, o galbūt turėdami darbo reikalų, augintinio priežiūrą galite patikėti savo darbą išmanančiam profesionaliam gyvūnų priežiūros specialistui? Jums nereikia varginti šeimos narių ar kaimynų, prašant jų pašerti ar pavedžioti vienus paliktus gyvūnus: Pet House viešbutis siūlo atlikti gyvūno priežiūrą, atvykstant į Jūsų namus.
Mūsų specialistai skirs pakankamai laiko gyvūnų šėrimui, girdymui, narvelių ar dėžučių valymui, taip pat išvedžios Jūsų mažuosius keturkojus draugus, parodys deramą dėmesį žaisdami, kalbindami ir lepindami glostymais. Priklausomai nuo metų laiko, pasirūpinsime, kad Jūsų augintiniui būtų sudarytos palankiausios aplinkos temperatūros sąlygos, įleisime natūralios dienos šviesos ir išvėdinsime patalpas.
Atsižvelgiant į gyvūno veislę, amžių bei kitus individualius gyvūno veislės poreikius bei siekdami, kad jis būtų sveikas ir laimingas, tačiau prieš užsakant gyvūno priežiūrą namuose, prašome informuoti mūsų personalą, jeigu Jūsų augintinis turi sveikatos problemų.
Gyvūnų priežiūra namuose - tai paslauga, kuri gali paskatinti gyvūną pasitikėti savimi, taip pat paįvairinti jų kasdienybę ir suteikti galimybę pasimėgauti įdomiomis veiklomis. Mūsų gyvūnų priežiūros specialistai gali atsivežti į Jūsų namus įvairių išmanių žaislų, kurie ne tik sudomins nuobodžiaujantį keturkojį, bet ir taps nepakeičiamais dresūros elementais. Niekas kitas geriau nepažįsta savo keturkojo draugo, nei šeimininkas, todėl gali būti daugybė individualių priežasčių, kodėl gyvūnui geriau suteikti priežiūrą namuose. Viena iš jų - gyvūno polinkis į privatumą. Ne visiems šunims ar katėms lengva adaptuotis naujoje aplinkoje, ypatingai jeigu joje tuo metu gyvena ar pramogauja kiti gyvūnai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
