Nėštumas - ypatingas metas moters gyvenime, reikalaujantis ypatingo dėmesio savo sveikatai ir mitybai. Tam, kad būsimasis kūdikis augtų sveikas, o moteris jaustųsi gerai, svarbu žinoti, kokius maisto produktus reikėtų įtraukti į savo racioną, o kurių - vengti.
Maisto produktų, kurių reikėtų vengti nėštumo metu, sąrašas gali pasirodyti gana ilgas, tačiau daugiausia jis susijęs su tinkamais maisto saugumo įpročiais. Neplautas ar nepakankamai termiškai apdorotas maistas gali turėti bakterijų ir parazitų, sukeliančių apsinuodijimą maistu.
Pagrindiniai rizikos sukėlėjai:

Žalia, rūkyta ar nepakankamai kepta mėsa bei žuvis (pvz., suši, sašimis) gali turėti listerijos, salmonelių, toksoplazmų ir E. coli. Mėsa (taip pat ir paukštiena) turi būti gerai iškepta (vidutiniškai ar mažai keptų kepsnių geriau atsisakyti). Jei nesate alergiškos, riešutai labai naudingi. Prieš vartojant, pasitarkite su savo gydytoju. 6 graikiniai riešutai, suvalgyti kasdien nėštumo metu, padidina šansą, kad vaikas mokysis universitete. Migdolai turi daug kalcio, kasdien patartina suvalgyti 12 vienetų per naktį pamirkytų migdolų. Pistacijos naudingos dėl magnio ir vitamino A, tik reikėtų valgyti nesūdytas. Paprastieji lazdyno riešutai naudingi dėl magnio, kalcio, B grupės vitaminų ir geležies.
Kai kuriose plėšriose jūrinėse žuvyse yra metilo gyvsidabrio, kurio didelė dozė gali sutrikdyti vaisiaus ir mažų vaikų smegenų vystymąsi. Kuo didesnė ir senesnė žuvis, tuo daugiau gyvsidabrio ji gali būti sukaupusi. JAV vaistų ir maisto kontrolės administracija (FDA) ir aplinkosaugos agentūra (EPA) rekomenduoja nėščiosioms vengti kardžuvės, ryklienos, karališkosios skumbrės. Taip pat vengti turėtumėte: ryklio, kardžuvės, didžiaakio tuno, karališkos skumbrės. Sunkieji metalai žuvyse Nustatyta, kad daugiausiai sunkiuosius metalus kaupia prie dugno gyvenančios (giliavandenės) bei riebiosios jūrinės žuvys: kardžuvės, rykliai, tunai (šiose žuvyse nustatoma dažniausiai gyvsidabrio), moliuskuose (sepijose, kalmaruose) nustatoma kadmio. Buriažuvės, ešeržuvės, Europinės lydekos, ežerų upėtakiai kaupia didesnius gyvsidabrio kiekius nei kitos žuvys. Daugiausiai teršalų kaupiasi menkių kepenyse ir senesnėse, didesnėse žuvyse, todėl rekomenduojama nevalgyti tokių žuvų nėščioms moterims, vaikams.

Šaltai rūkyta mėsa, dešros, dešrainiai gali būti užkrėsti listerija. Taip pat venkite nepasterizuoto pieno ir sulčių. Daugybė neriebių sveikos mitybos produktų - liesas pienas, mozzarella, varškė - gali būti vartojami nėštumo metu. Tačiau reikėtų atsisakyti visko, kur yra nepasterizuoto pieno - Brie, feta, pelėsinis sūriai, nebent yra aiškiai pažymėta, kad jie patys yra pasterizuoti arba pagaminti iš pasterizuoto pieno. Taip pat patariama vengti pelėsinio arba fetos sūrio.
Didžiausią pavojų kelia alkoholio vartojimas nėštumo metu. Per kraujotakos sistemą jis greitai pasiekia vaisių ir net vieno gėrimo per dieną pasekmės gali būti skaudžios. Alkoholis yra gerai ištirtas teratogenas (sutrikdo normalią vaisiaus raidą, išprovokuoja anomalijas) ir mutagenas (padidina apsigimimų tikimybę). Svarbu: Venkite alkoholio nėštumo metu.
Taip pat venkite gėrimų, į kurių sudėtį įeina kiaušiniai. Yra nedidelė tikimybė, kad šiuose gėrimuose bus žarninių lazdelių (lot. Escherichia coli). Jeigu jie gerai termiškai apdoroti, nieko blogo, tačiau jeigu žali, kurie naudojami naminiam majonezui ruošti, tiramisu ir kitiems desertams, įvairiausiems plakiniams, tarkime, sveikatingumo kokteiliams, dėl salmoneliozės (salmonelės bakterijos sukelia plonosios žarnos uždegimą, todėl liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais) grėsmės nėščiajai itin pavojingi. Griežtai nerekomenduojama dėl listeriozės, salmoneliozės ir toksoplazmozės (sukelia nervų sistemos pažeidimų, kepenų ir blužnies padidėjimą ir t. t.). Kruopščiai plaukite vaisius ir daržoves, patariama išvis nevartoti daigų.
Žuvis ir jūros gėrybės nėštumo metu Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad kiekvienas žmogus žuvį turėtų valgyti bent 2 kartus per savaitę. O nėščiosios turėtų užtikrinti, kad jos kiekvieną savaitę suvartoja apie 300 gramų žuvies, o ypač riebios. Būtent riebioje žuvyje yra nesočiųjų riebalų rūgščių omega-3. Amerikos dietologų asociacija kartu su Kanados dietologais rekomenduoja visiems sveikiems suaugusiems, įskaitant nėščias ir žindančias motinas, suvartoti mažiausiai 500 miligramų omega-3 per parą. Omega-3 riebalų rūgštys yra ne mažiau svarbios vaisiaus vystymosi metu, mat šios riebalų rūgštys kaupiasi tam tikruos audiniuose, kurių labai reikia vaikui gimus. Tai yra smegenyse, akyse, kepenyse, raumenyse. Omega-3 yra labai svarbios vaiko regėjimui, mąstymui ir imuninei sistemai. Riebioje žuvyje yra ne tik omega-3, bet ir vitamino D. Štai 100 gramų lašišos yra 66 proc. kasdienės rekomenduojamos vitamino D normos. Taip pat puikus šio vitamino šaltinis - silkė. 100 gramų silkės turi 27 proc. rekomenduojamos kasdienės vitamino D normos. Panašiai turi ir sardinės - 22 proc. Žuvis ir jūros produktai savo maistinėmis savybėmis yra vieni iš labiausiai vertintinų ir rekomenduojamų maisto produktų žmogui. Tai daug baltymų ir mažai kalorijų turintis maistas. Žuvis (šviežią, šaldytą ar konservuotą) rekomenduojama valgyti bent 2 ar 3 kartus per savaitę, nes su žuvimis gaunama vertingų polinesočiųjų riebalų rūgščių, vitamino D bei mineralinių medžiagų.
Tad kokią žuvį valgyti - saugu? Jums nereikės jaudintis, jei pasirinksite vieną iš šių žuvų ir jūrų gėrybių: lašiša, ančiuviai, silkė, sardinės, menkė, skumbrė, krevetės, tuna ir panašiai. Dar geriau, jei rinksitės riebias žuvis - lašišą, silkę, skumbrę ar kitas, mat jos turi daugiausia nesočiųjų riebalų rūgščių omega-3. Geriausias pasirinkimas: ungurys, ančiuviai, Atlanto skumbrė, lydeka, silkė, sardinės, stintos, gėlo vandens upėtakis, konservuotas tunas, lašiša.

Nėščia moteris turi valgyti ne dvigubai daugiau, o dvigubai sveikiau, tuomet net nebūtina vartoti maisto papildų. Svarbu maitintis reguliariai, nebadauti, subalansuoti maisto produktų sudėtį ir skysčius, su maistu ar/ir maisto papildais gauti būtiną mineralinių medžiagų ir vitaminų kiekį, kasdien vartoti folio rūgštį. Pirmuosius du-tris nėštumo mėnesius siūloma vadovautis įprastos maisto pasirinkimo piramidės rekomendacijomis. Antroje nėštumo pusėje ima sparčiai augti vaisius, intensyvėja moters organizmo funkcijos, todėl maisto kaloringumas turi būti didesnis. Jei nėštumo antra pusė bus žiemą ar pavasarį, arba jaučiate, kad Jūsų mityba nepilnavertė, rekomenduojama vartoti vitaminų ir mineralų kompleksus nėščiosioms (atkreipkite dėmesį, kad produktas turėtų vaistinio preparato, o ne maisto papildo statusą). Folio rūgšties trūksta beveik visoms nėščiosioms, tai gali būti viena iš ilgo nepastojimo priežasčių, todėl idealiu atveju rekomenduojama ją pradėti vartoti dar tik planuojant nėštumą. Yra duomenų, kad folio rūgštis gali padėti išvengti ne tik vystymosi sutrikimų (nervinio vamzdelio sindromo), bet ir kai kurių vėžio formų ankstyvoje vaikystėje. Magnis apsaugo nuo gimdos raumenų dirglumo, persileidimo, priešlaikinio gimdymo. Iš maisto vitaminus ir mikroelementus organizmas pasisavina optimaliu santykiu. Vaisiui reikalingi dideli kalcio kiekiai, o pirminis jo šaltinis - motinos dantys ir kaulai. Trūkstant kalcio didėja nėštumo hipertenzinių komplikacijų (preeklampsija, eklampsija) tikimybė. Kalcio tabletės beveik visada išrašomos nėštumo metu. Kad kalcis būtų pasisavintas, reikia tinkamos fosforo, silicio ir magnio pusiausvyros organizme. Geras kalcio šaltinis - morkų sultys, daug kalcio turi lapinės daržovės. Kuo lapai yra tamsesnės žalios spalvos, tuo juose daugiau kalcio. Ropių lapuose ir lapiniuose (kale) kopūstuose kalcio yra keletą kartų daugiau nei piene. Arbūzai - valgyti šviežius.
Nors gali būti sunku atsisakyti tam tikrų įpročių, verta prisiminti, kad viskas daroma dėl būsimo kūdikio ir savo sveikatos. Galbūt girdėjote, kad kavos nėštumo metu gerti negalima. Kofeinas yra diuretikas - skatina skysčių praradimą iš organizmo. Kava taip pat sutrikdo poilsio režimą, slopina geležies įsisavinimą, skatina šlapinimąsi. Su šlapimu pasišalina didesnis skysčių ir kalcio kiekis, o tai nepageidaujama nėštumo metu. Kava ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali sukelti persileidimą. Leistinas kofeino kiekis nėščiajai - 150 µg per dieną. Tai atitinka 1 puodelį nestiprios kavos. Kiti gėrimai, pavyzdžiui gazuoti, grėsmės nėštumui nekelia, ypač jei juos vartojate saikingai. Reikėtų paklausti savęs, kodėl norisi kavos: ar nepakanka poilsio, ar nėra energijos, ar patinka saldžios pieno putos skonis? Jeigu nepakanka poilsio, reikia peržiūrėti dienotvarkę, o kava, kuri padeda paslėpti problemą, yra tikrai pavojinga. Nerekomenduojama gerti 3-4 puodelių kavos per dieną, nes toks kiekis gali būti žalingas. Moterys, kurioms prieš pastojant diagnozuota mažakraujystė, turėtų kavos gerti mažiau, nes didelis kofeino kiekis neleidžia organizmui tinkamai pasisavinti geležies.
