Klasių dydis ir ugdymo kokybė Lietuvos mokyklose

Lietuvos savivaldybės mokslo metus pradėjo sustiprinusios mokyklų tinklą ir vaikų galimybes mokytis norimus dalykus, gauti papildomas konsultacijas ir kokybišką neformalų ugdymą. Vyriausybės nutarimu, be kitų reikalavimų mokyklų tinklui, buvo nustatytas nuo šių mokslo metų mažiausias mokinių skaičius 1-10 klasėse - aštuoni. Šį rugsėjį duris atvers pagal atnaujintus kriterijus suformuotos klasės, nebebus jungtinių 5-8 klasių, o mokyklos iki 60 mokinių dirbs kaip didesnių mokyklų skyriai. Savivaldybės jau pavasarį priėmė sprendimus dėl mokyklų stiprinimo pagal praėjusių metų pabaigoje nustatytus Vyriausybės reikalavimus. Tačiau klasių sudarymas trunka ir vasarą.

Mokyklų tinklo stiprinimas ir ugdymo kokybės siekimas

Niekur neliko jungtinių 5-8 klasių, 14 proc. sumažėjo jungtinių pradinių klasių. Bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi mažiau kaip 60 vaikų, tapo didesnių mokyklų skyriais. Net penktadaliu sumažėjo mokyklų, kuriose formuojama tik viena III gimnazijos klasė. Šiemet mokslo metus pradėjo 948 bendrojo ugdymo mokyklos, tik 9 mokyklomis mažiau nei praėjusiais mokslo metais. Tuo tarpu 2016-2020 metais Lietuvoje kasmet vidutiniškai užsidarydavo po 44 mokyklas. Esminis pokytis įvyko ilgųjų gimnazijų lygmenyje, kuomet nesuformavus kokybiškam ugdymui reikalingo klasės dydžio, mokiniai pervesti į kitą, arčiausiai įsikūrusią gimnaziją. Taip vyriausių gimnazijos klasių mokiniams sudarytos galimybės pasirinkti norimus dalykus, gauti reikalingas konsultacijas ir geriau pasirengti valstybiniams egzaminams bei tolesniems karjeros pasirinkimams. Pertvarkytos mokyklos neužsidarė, bet galėjo keistis jų juridinis statusas iš gimnazijos į pagrindinę mokyklą ar progimnaziją.

Reikalavimai klasių dydžiams nustatyti siekiant užtikrinti mokiniams kokybišką ugdymą. Mažose gimnazijų klasėse nesusiformuoja mokinių grupės mokytis fizikos, chemijos ar panašių mažiau norimų dalykų A kursu, mokiniai netenka galimybės gerai pasirengti egzaminams, taip apribojamos jų ateities galimybės. Žemesnėse klasėse, jei vaikų skaičius tesiekia kelis, apribojama mokymo būdų įvairovė - negali vykti darbas grupėse, projektinė veikla, neužtikrinamos papildomos konsultacijos ir neformalios veiklos. Neleidžiama formuoti ir per mažų, ir per didelių klasių. „Pernai iniciavome ir patvirtinome pakeitimus dėl mokyklų stipinimo regionuose, savivaldybės priėmė vaikų ugdymo kokybei svarbius sprendimus. Norime, kad visi vaikai turėtų pačias geriausias sąlygas mokytis, mokyklose vaikai maksimaliai atskleistų savo galimybes.“

Klasių dydžio reglamentavimas ir ugdymo galimybės

Nuo 2018 metų galioja reikalavimai dėl didžiausio mokinių skaičiaus - galima registruoti iki 24 mokinių 1-4 klasėse, iki 30 mokinių - 5-8 (I-IV gimnazijos) klasėse. Per didelės klasės yra didžiųjų miestų problema. Mažiausias mokinių skaičius 1-10 klasėse - aštuoni. Esant tokiam mokinių skaičiui dar galima taikyti mokymo metodų įvairovę, darbą grupėse, projektinę veiklą, diskusijas, užtikrinti mokinių savivaldą ir kitas neformalias veiklas. Kai vaikų klasėse yra labai mažai, kenčia ugdymo kokybė, nes mokymas nėra tik akademinių žinių suteikimas, tai kur kas plačiau - mokinių socialinių, kūrybinių, kitų gyvenime reikalingų kompetencijų ugdymas, mokymasis bendradarbiaujant.

5 - 8 mokiniai klasėse gali būti mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba, ir mokyklose lietuvių mokomąja kalba, jei jos yra Vilniaus, Šalčininkų rajonų ir Neringos savivaldybių teritorijose ir neįmanoma suformuoti didesnių klasių dėl mažo vaikų skaičiaus. Klasių, kuriose mokosi mažiau negu 8 mokiniai, yra 54-ose Vilniaus ir Šalčininkų rajonų, Neringos savivaldybių mokyklose. Visos mažesnės nei 8 mokinių klasės tik iš dalies finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis.

Mažiausias galimas mokinių skaičius III-IV gimnazijos klasėse - 12. Šis reikalavimas galioja jau nuo 2018 metų. Patariama sudaryti ne mažiau kaip keturias III gimnazijos klases trumpose gimnazijose, ilgosiose - ne mažiau kaip dvi, kad ugdymas vyktų kokybiškai, mokiniai galėtų pagal savo poreikius rinktis pasirenkamuosius dalykus. Kitose mokyklose gali būti sudaroma viena mažesnė 5-10 klasė - viena iš visų mokyklos 5-10 klasių. Mažiausias mokinių skaičius III - IV gimnazijos klasėse - 12. Gimnazijose sudaromos ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės, išskyrus numatytas išimtis. Numatyta išimčių, kai gali būti sudaroma viena III gimnazijos klasė. Pvz., mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba; Vilniaus ir Šalčininkų rajonų mokyklose, kuriose mokoma lietuvių kalba; gimnazijoje, jeigu iki artimiausios gimnazijos yra daugiau kaip 30 km.; kaimo gyvenamojoje vietovėje esančioje gimnazijoje ir kt. Formuojant tik vieną III gimnazijos klasę rekomenduojamas mažiausias mokinių skaičius - 21. Klasių, kuriose rugsėjo 1 d. bus mažiau mokinių nei nustatytas mažiausias skaičius, nebus galima registruoti Mokinių registre. Nustatytą didžiausią mokinių skaičių viršijančių klasių registracija taip pat bus apribota.

Šalčininkų rajono atvejis: iššūkiai ir pasekmės

Mokyklų tinklo kūrimo taisyklių šiuo metu nesilaiko vienintelė Šalčininkų rajono savivaldybė, kurios taryba nusprendė net trijose gimnazijose sudaryti gimnazijų klases, kuriose nebuvo 12 mokinių. Keturiose mokyklose buvo sudarytos 5 pradinės klasės, kuriose nebuvo 8 mokinių. Jose mokosi nuo 4 iki 6 mokinių, o valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos tik klasės, kuriose yra ne mažiau kaip 8 mokiniai. Dėl to savivaldybei gresia netekti milijoninių investicijų, mokyklos gali prarasti valstybės biudžeto lėšas, vaikai paliekami mažose klasėse be galimybių rinktis norimus mokytis dalykus.

Tarybos sprendimo pasekmė - 58 mokiniai, kurie mokinių registre nepriskirti jokiai naujas mokyklų tinklo taisykles atitinkančiai klasei. Nepriregistravus vaikų jie automatiškai patenka į mokyklos nelankančių mokinių apskaitos sistemą, šiems mokiniams gali būti nutrauktas privalomas sveikatos draudimas Valstybės lėšomis, jų nėra registracijos sistemose ŠVIS, KELTAS, E-MOKYKLA, todėl jau šį rudenį abiturientai neturėtų galimybės pasirinkti egzaminų, mokinių pasiekimai nebūtų fiksuojami mokinių registre. „Svarbiausia - vaikų interesai. Todėl nusprendėme užregistruoti vaikus į klases. Taip pat dar kartą kreipėmės į Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje, prašydami kreiptis į teismą dėl to, kad Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimas dėl mokyklų tinklo neatitinka Vyriausybės nutarimo nuostatų ir yra ribojamos vaikų galimybės gauti kokybišką ugdymą. Tikimės, kad teismas įpareigos savivaldybę laikytis Vyriausybės nutarimo“, - sakė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos posėdis vyks spalio 13 dieną, ministerija tikisi, kad šiame posėdyje gali būti nutarta pakeisti savivaldybės tarybos sprendimą ir teismo įsikišimo neprireiktų. Savivaldybė, nutarusi nesilaikyti naujų mokyklų tinklo kūrimo taisyklių nuostatų, netenka ir galimybės dalyvauti švietimo pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“, iš kurios galėtų gauti 2,5 mln. eurų. Ministrė pažymi, kad 59 šalies savivaldybės, nepriklausomai nuo jų tarybų politinės sudėties, skirtingo mokyklų tinklo išsidėstymo, sustiprino mokyklas pagal naujas taisykles, kuriomis siekiama visiems vaikams sudaryti geras ugdymo sąlygas. „Vienintelė Šalčininkų rajono savivaldybė, nepaisydama teisinių argumentų, pokalbių su meru, Vyriausybės atstovų perspėjimų, pasuko kitu keliu. Savivaldybė stato į keblią padėtį savo švietimo bendruomenę, gali netekti lėšų iš valstybės biudžeto, gali susidurti su sunkumais mokant adekvačius atlyginimus mokytojams, o svarbiausia - rizikuoja vaikų ateitimi“, - sako J. Šiugždinienė.

Mokinių priėmimas ir ugdymo proceso organizavimas

Vaikas pradedamas ugdyti privalomai pagal pradinio ugdymo programą, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai. Tėvai gali vaiką leisti ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą nuo 5 metų. Tokiu atveju vaikas gali pradėti mokytis pagal pradinio ugdymo programą ir vienais metais anksčiau. Institucijos privalomai nevertina vaiko brandumo mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Švietimo įstatyme nurodoma, kad tėvai ir mokinys turi teisę rinktis mokyklą − valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę. Taip pat ją keisti. Mokinys priimamas mokytis pagal pradinio ugdymo programą vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendraisiais priėmimo kriterijais. Konkrečią priėmimo tvarką nustato institucija, turinti savininko statusą. Rekomenduojama mokinių priėmimą į mokyklą organizuoti centralizuotai vieno langelio principu.

Į valstybės ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal pradinio ugdymo programą pirmumo teise privalo būti priimami mokiniai, gyvenantys mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Priskirtą teritoriją nustato institucija, turinti savininko statusą. Jei lieka laisvų vietų, į jas gali būti priimti ir mokyklai priskirtoje teritorijoje negyvenantys mokiniai. Priimant į mokyklą negali būti vykdomi egzaminai, testai ar taikomi kiti žinių ir gebėjimų patikrinimo būdai, išskyrus kelis atvejus. Jei bendrojo ugdymo mokykla įgyvendina atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus, pavyzdžiui, Valdorfo pedagogikos ugdymo, Katalikiško ugdymo, Klasikinio ugdymo ir pan., mokiniai priimami iš visos savivaldybės teritorijos laisvu jų ir jų tėvų apsisprendimu. Pradinė mokykla skirta 7(6)-10 metų mokiniams. Vienoje klasėje mokosi to paties amžiaus mokiniai. Pradinio ugdymo programa yra 4 metų (1-4 klasės). Ji susideda iš dviejų koncentrų, kurių kiekvieno trukmė - 2 metai. Bendrojo ugdymo mokyklos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams gali pasiūlyti parengiamuosius mokymosi metus. Pradinėse klasėse mokiniai turi vieną mokytoją, kuris moko visų dalykų. Jei mokytojas neturi reikiamos kvalifikacijos, pavyzdžiui, mokyti užsienio kalbos, šokio metodikos ir pan., tų dalykų moko dalyko mokytojai. Švietimo pagalbą pradinio ugdymo programoje teikia specialistai (psichologas, logopedas, specialusis pedagogas ir kt.), mokytojai padėjėjai. Vienas didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintis mokinys, besimokantis bendrojo ugdymo klasėje, prilyginamas dviem tos klasės mokiniams. Atitinkamai gali būti mažinamas didžiausias nustatytas mokinių skaičius klasėje.

Mokslo metai prasideda einamųjų metų rugsėjo 1 d., baigiasi rugpjūčio 31 d. Mokykla paskirsto metams ugdymo ir atostogų dienas. Įprastai mokiniams vasaros atostogos prasideda birželio mėnesį ir trunka iki rugsėjo 1 d. Mokiniams mokslo metų eigoje yra skiriamos rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos ir pavasario (Velykų) atostogos. Šių atostogų metu mokyklos personalas dirba. Bendra atostogų trukmė - ne daugiau nei 17 ugdymo dienų. Į atostogų trukmę neįskaičiuojamos švenčių dienos. Rekomenduojama atostogas skirti mokiniams ne rečiau kaip kas 7-8 ugdymo savaites. Atostogų datą nustato mokyklos vadovas. Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui. Ugdymo procesas, įgyvendinant pradinio ugdymo programą, gali būti skirstomas trimestrais, pusmečiais arba kitokios trukmės laikotarpiais. Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma - pamoka. 1 klasėje ugdymo valandos arba pamokos trukmė yra 35 minutės, 2-4 klasėse - 45 minutės. Ugdymo valandų paskirstymas pagal dalykus nurodytas skyriaus „5.2. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę turi būti optimalus ir paskirstytas proporcingai. Ši nuostata netaikoma mokykloms, įgyvendinančioms pradinio ugdymo programą kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu, taip pat mokykloms tautinės mažumos kalba. Ugdomoji veikla (derinant formaliojo ir neformaliojo švietimo programų turinį) per dieną 1 klasėje gali trukti ilgiau nei 5 ugdymo valandas, 2-4 klasėse - 6 valandas, atsižvelgiant į tai, kiek mokykla gali skirti laiko neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti. Pirmoje klasėje pamoka trunka 35 min., o 2-4 klasėse - 45 min. Pamokos pradedamos ne anksčiau kaip 8 val. ryto ir ne vėliau kaip 9 val. ryto. Pertraukų laiką nustato mokykla. Pertraukos tarp pamokų paprastai trunka 5-15 min. (dažniausiai 10 min., trumpiausiai pertrauka gali trukti 5 min.). Būtina viena ilgoji 30 minučių pertrauka arba dvi pertraukos po 20 minučių, skirtos pietums. Pertraukoms per dieną 1-4 klasėse turi būti skiriama ne mažiau kaip 1 val. Pradinių klasių mokiniams mokyklose gali būti organizuojamos pailgintos dienos grupės, kurių darbo laiką nustato mokykla. Laikas, praleistas pailgintoje dienos grupėje, nėra skaičiuojamas kaip privaloma ugdymo proceso dalis.

Mokinių pavėžėjimas ir apgyvendinimas

Mokyklų tinklo formavimas ir pavėžėjimas yra dvi pagrindinės priemonės, padedančios mokiniams mokytis pradinio ugdymo kuo arčiau namų esančiose mokyklose. Siekiant sudaryti miesto ir kaimo vaikams lygias galimybes įgyti tinkamą išsilavinimą, organizuojamas nemokamas mokinių pavėžėjimas. Vadovaujantis įstatymais, į mokyklą ir atgal privalo būti vežami kaimuose bei miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai. Jie vežami į artimiausią atitinkamą ugdymo programą vykdančią mokyklą. Dalis mokinių vežiojami visuomeniniu, mokyklos ar privačiu transportu. Mokinys, turintis mokinio pažymėjimą, važiuoja mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu nemokamai. Nuo 2008 m. vykdoma mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais programa. Jos tikslas - pagerinti atokiose vietovėse gyvenančių mokinių vežiojimą į artimiausias mokyklas. Šie autobusiukai taip pat yra pritaikyti vežioti specialiųjų ugdymosi poreikių mokinius. Bendrojo ugdymo mokykla gali turėti bendrabutį. Dažnai bendrabučius turi mokyklos, kurios priima vaikus iš didesnės teritorijos ar net visos šalies. Jei mokinys gyvena mokyklai nepriskirtoje aptarnavimo teritorijoje, jo / jos tėvų (globėjų) pageidavimu gali apsigyventi mokyklos bendrabutyje. Priėmimo į mokyklos bendrabutį tvarką nustato mokyklos direktorius. Gyvenimas bendrabutyje yra nemokamas. Šios išlaidos apmokamos iš mokyklos ūkio lėšų.

Lietuvos švietimo sistemos istorinė raida

Pirmosios mokyklos pradėtos steigti prie bažnyčių 14 a. pabaigoje. Pirmoji žinoma mokykla veikė prie Vilniaus katedros (Vilniaus katedros mokykla; manoma, įkurta apie 1387). 15 a. ir 16 a. pradžioje sukurta trijų pakopų švietimo sistema: pradinė, aukštesnioji mokykla ir aukštoji mokykla. 16 a. pirmoje pusėje Lietuvos teritorijoje žinomos 11 katalikų ir 6 protestantų pradinės mokyklos. 1570 įkurta Vilniaus jėzuitų kolegija, 1579 ji tapo pirmąja aukštąja mokykla Lietuvoje (Vilniaus universitetas). 17 a. valdžios remiami jėzuitai buvo įsteigę apie 20 kolegijų, panašias į kolegijas mokyklas steigė ir kitų religijų vienuolynai. Edukacinė komisija 1773-1775 reformavo švietimo sistemą: mokyklas supasaulietino, įvedė visų luomų vaikų mokymąsi. Po 1802-1804 Rusijos švietimo reformos Vilniaus švietimo apygardai priskirtos 8 gubernijos. Lietuvoje veikė parapinės, apskričių mokyklos, gimnazijos ir aukštoji mokykla (nuo 1803 Vilniaus imperatoriškasis universitetas). 1804 buvo 154 pradinės mokyklos, daugiausia jų Žemaitijoje.

Pradinė mokykla buvo vienklasė (mokslas trukdavo dvejus trejus metus) ir dviklasė (mokslas trukdavo ketverius penkerius metus). Po 1830-1831 sukilimo panaikinta Vilniaus švietimo apygarda, parapinės mokyklos uždarytos, vietoj jų steigtos valdinės su dėstomąja rusų kalba. Nuo 1841 kultūros veikėjų (S. Daukanto, M. Valančiaus ir kitų) iniciatyva vėl leista steigti lietuvių pradines mokyklėles. 1853 Kauno gubernijoje buvo 197 lietuvių pradinės mokyklos (jose nemokamai mokėsi apie 6000 mokinių), 1859 Vilniaus gubernijoje - 36 pradinės mokyklos. 19 a. viduryje kūrėsi žemės ūkio, piešimo ir muzikos, muzikos, medicinos ir amatų mokyklos. Nuo 1864 Užnemunėje lietuviams leista steigti lietuviškas pradines mokyklas ir mokyti gimtąja kalba iš graždanka spausdintų vadovėlių. Lietuvių valstiečiai priešindamiesi rusifikacijai organizavo slaptąsias mokyklas, kuriose jų samdomi daraktoriai mokė gimtąja kalba. 1914 dabartinės Lietuvos teritorijoje veikė (su žydų mokyklomis) 1620 pradinių, 45 nepilnosios vidurinės, 37 vidurinės mokyklos, kelios specialiosios vidurinės mokyklos. 1915 Lietuvoje pradėjo veikti apie 1000 lietuvių pradinių mokyklų, įsteigtos pirmosios lietuvių vidurinės mokyklos ir progimnazijos.

Nepriklausomoje Lietuvoje 1920 buvo 16 gimnazijų, 22 progimnazijos, 16 vidurinių mokyklų. Pradžios mokyklų įstatymu (1922) nustatytas privalomas nemokamas keturmetis pradinis mokslas visiems 7-11 m. vaikams. 1926 buvo 2360 pradinių mokyklų (131 700 mokinių), 65 progimnazijos (7400 mokinių), 46 gimnazijos (15 400 mokinių). Po 1936 Švietimo reformos pradinės mokyklos pertvarkytos į 6 klasių, gimnazijose mokslas sutrumpėjo iki 7, progimnazijose - iki 3 metų. 1940 SSRS okupavus Lietuvą švietimas buvo pertvarkytas pagal SSRS švietimo sistemos modelį: privačios mokyklos ir ikimokyklinės įstaigos nacionalizuotos, mokykla atskirta nuo Bažnyčios, tautinių mažumų mokyklos (išskyrus rusų) uždarytos. Nuo 1949 mokyklos buvo stambinamos, daugelis pradinių prijungta prie vidurinių, įsteigta naujų vidurinių mokyklų, prie jų veikė bendrabučiai. 1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pertvarkyta švietimo valdymo struktūra, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų sistema. 2004 priėmus Mokyklų tinklo pertvarkos metodines rekomendacijas pradėta (iš esmės baigta 2015) bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka. 2021/2022 buvo 957 bendrojo ugdymo mokyklos, jose mokėsi 330 262 mokiniai, dirbo 27 406 mokytojai. 2023/2024 buvo 909 bendrojo ugdymo mokyklos, jose mokėsi 346 479 mokiniai, dirbo 27 297 mokytojai.

tags: #dideles #klases #vaiku

• Intymus gyvenimas nėštumo pradžioje
• Kunigas Antanas Valatka: gyvenimo kelias
• Vaikų pažanga ikimokykliniame ugdyme
• Pavasarinių kepuryčių pasirinkimas
• Gimimo datos suderinamumas