Priešmokyklinis ugdymas yra svarbus etapas vaiko raidoje, nustatantis pagrindą sėkmingam mokymuisi ateityje. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimo 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne anksčiau nei vaikui (tais kalendoriniais metais) sueina 5 metai. Siekiant padėti tėvams (globėjams) priimti pagrįstus sprendimus dėl ankstyvesnio vaiko ugdymo pagal priešmokyklinio ugdymo programą, LR Švietimo įstatymo pakeitimo 47 straipsnio 1 dalis papildyta nauju 7 punktu, kuriame nustatyta, kad tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę ar švietimo pagalbos tarnybą (toliau - Tarnyba), kurios aptarnavimo teritorijoje yra švietimo teikėjas (ikimokyklinė ugdymo įstaiga/mokykla), dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo. Atkreipiame dėmesį ir paaiškiname, kad vadovaujantis LR Švietimo įstatymo pakeitimo 9 straipsnio 3 dalimi, pradinis ugdymas pradedamas vaikui teikti vienais metais anksčiau.
Šiame kontekste ypač didelis dėmesys skiriamas kalbos, ypač žodyno, turtinimui, nes tai turi didelę įtaką vaiko mąstymui, elgsenai ir bendravimui. Deja, nemažai priešmokyklinio amžiaus vaikų patiria kalbos raidos sunkumų. Dar daug vaikų nemoka rišliai pasakoti, kiti turi nepakankamai turtingą žodyną. Ne visi vaikai taisyklingai taria garsus.

Ugdant kalbą turi vyrauti žaismės principas (Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa, 2002). Mokymasis ikimokyklinio amžiaus vaikui turi būti patraukli ir žaisminga veikla. Tačiau, koreguojant vaikų kalbos sutrikimus, dažnai reikia kartoti kai kuriuos lingvistinius elementus daug kartų, kas vaikams sukelia nuobodulį ir jie praranda susidomėjimą, kartais tampa negatyvūs. Būtent todėl didaktiniai žaidimai yra vienas iš efektyviausių metodų kalbos, tame tarpe ir rišliosios, ugdymui, kaip patvirtina ilgametė darbo patirtis, pavyzdžiui, Kauno „Ryto“ pradinės mokyklos specialiosios pedagogės, logopedės ekspertės Liudos Jarošienės ir Raimondos Žemaitaitienės.
Žaisdami mes galime daryti įtaką vaiko kalbinių gebėjimų ugdymui. Svarbiausia mokant vaiką žaidimų pagalba, nepaversti to kankinančiais pratimais ar kartojimais!
Štai keletas didaktinių žaidimų pavyzdžių, kurie padeda turtinti vaikų žodyną ir ugdyti rišliąją kalbą:
Straipsnyje pateikiama mokslinės literatūros apžvalga, nagrinėjanti ankstyvojo amžiaus vaikų žodyno turtinimo svarbą, pasitelkiant žaidimus. Straipsnyje nurodoma, kad ankstyvojo amžiaus vaikų kalbos žodyno turtinimas svarbus sėkmingos tolimesnės vaiko raidos kontekste, nes tai turi įtakos vaiko mąstymui, elgsenai, bendravimui. Sėkmingas vaikų žodinės raiškos puoselėjimas per žaidybinę veiklą skatina kuo įvairesnę patirtį bei tarpusavio komunikavimą ir bendradarbiavimą.

Tyrimo duomenys rodo, kad ankstyvojo amžiaus vaikų komunikaciniai gebėjimai dar yra silpni, ugdytiniai geba susikoncentruoti trumpai, jų žaidimų turinys kinta. Šio amžiaus vaikai noriai žaidžia su įvairiais ugdomaisiais žaislais, domisi edukaciniais žaidimais, tačiau ne visi turi tinkamų ugdomųjų priemonių kalbos lavinimui ir žodyno turtinimui namuose. Dalis tėvų skiria nepakankamai laiko savo vaikų kalbos žodyno turtinimui namuose. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad grupėse trūksta priemonių kalbos žodyno turtinimui per žaidybinę veiklą. Taigi, siekiant efektyvaus vaikų kalbos žodyno turtinimo šiame amžiuje, svarbu kurti palankias edukacines aplinkas, ieškoti bei pritaikyti šio amžiaus vaikams reikalingas ugdymosi priemones. Darželio ir šeimos bendradarbiavimas suteikia prielaidas palankios edukacinės aplinkos kūrimui.
Šaltiniai, iš kurių semiamasi žinių ir metodinių patarimų, apima L. Barzdonytės-Morkevičienės (2009) veikalą „Kalbos ugdymas“, R. Bernotienės ir I. Juraitienės „Ikimokyklinio amžiaus vaikų lietuvių valstybinės kalbos ugdymas. Metodiniai patarimai“, Ugdymo plėtotės centro leidinį bei V. S. Glebuvienės ir A. Mazolevskienės (2010) sudarytus „Jums maži ir dideli: Skaitinius vaikams“.
tags: #zodyno #turtinimas #bendrojoje #priesmokyklinio #amziaus #programoje