Jonas Girskis: Gydytojo požiūris į svertinę judėjimo ir atramos sistemą bei sveikatą

Jonas Girskis - neurologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, manualinės terapijos specialistas, sukaupęs daugiau nei keturių dešimtmečių medicininę praktiką. Jis pažįstamas ne vienam stuburo, sąnarių ar raumenų skausmus patyrusiam žmogui. Gydytojas, kurio požiūris į žmogaus kūną yra holistinis, pabrėžia svertinės judėjimo ir atramos sistemos, kaip svarbiausios organizmo sistemos, esminę reikšmę. Per 30 metų įkūręs pirmąjį Lietuvoje tokio pobūdžio medicinos centrą, J. Girskis siekia ne tik gydyti, bet ir šviesti visuomenę, mokyti pacientus būti savo paties terapeutais.

Svertinė judėjimo ir atramos sistema - organizmo pamatas

Prieš pradedant gydyti svertinę judėjimo ir atramos sistemą, būtina žinoti, kas ją sudaro ir kaip ji funkcionuoja. Gydytojas Jonas Girskis ir jo komanda siūlo pažvelgti į stuburą, kaulus ir raumenis kaip į svarbiausią organizmo sistemą. Ji leidžia mums vaikščioti, dirbti kasdienius darbus, atlikti sudėtingus judesius. Kiti organai tik palaiko jos veiklą.

Šią labai sudėtingą svertinę sistemą sudaro daugybė komponentų, kurių harmoningas darbas leidžia nevaržomai judėti:

Sistemos komponentas Apytikslis kiekis
Raumenys Apie 650 skirtingų
Kaulai Per 200
Sąnariai Apie 280 įvairaus dydžio
Svertinės judėjimo ir atramos sistemos anatomija

Dėl unikalios raumenų ypatybės susitraukti ir atsipalaiduoti, mes laisvai keičiame kūno padėtį, judiname atskiras kūno dalis. Kol ši sistema veikia sklandžiai, jaučiamės gerai, o kai jos veikla išsiderina, - organizmas siunčia skausmo signalus.

Sistemos sutrikimai ir jų pasekmės

Svarbu suvokti, kad visi kūno raumenys dirba poromis, atliekančiomis priešingų krypčių judesį. Vieni jų vadinami agonistais, o kiti - antagonistais. Kai vienas iš raumenų poros gauna mažesnį krūvį, o kitas dėl to pertempiamas, sutrinka šios raumenų poros tonuso pusiausvyra, pakinta sausgyslių ir raiščių įtempimas. Dėl to stuburo slanksteliai pasvyra, pasisuka apie savo ašį ir užsifiksuoja netaisyklingoje padėtyje. Taip pat keičiasi ir dubens kaulų padėtis.

Raumenų agonistų ir antagonistų veikimas

Šios sistemos veikla sutrinka, kai ilgai nekeičiame kūno padėties: darbo metu ilgai sėdime priverstinėje padėtyje, atliekame vienodus, monotoniškus judesius, daug ir netaisyklingai sportuojame, nekoreguojame antsvorio. Neretai dėl stiprių psichinių-emocinių išgyvenimų sutrumpėja kaklo ir nugaros tiesiamieji raumenys.

Iš pradžių, kad ir mažiausio judesio metu, juntamas maudimas, vėliau - aštrus skausmas. Ilgai nekoregavus stuburo ir raumenų pažeidimo, tarp stuburo slankstelių diskų ir nervinių šaknelių vyksta „konfliktas” - formuojasi disko išvarža. Dėl to spartėja senėjimo procesai sąnariuose (artrozė) ir stuburo diskuose (osteochondrozė). Raumeninis audinys virsta nevisaverčiu jungiamuoju audiniu. Turime atsiminti, kad sveikas raumuo yra stiprus ir elastingas. Todėl raumenis reikia ne tik stiprinti, bet ir gerinti jų elastines ypatybes, tai yra daryti tempimo pratimus.

Gydytojo Jono Girskio filosofija: Sportas, amžius ir kūno "remontas"

Gydytojas Jonas Girskis meta iššūkį įprastam požiūriui į sportą ir amžių. Įžengęs į aštuntą dešimtį jis sako besijaučiantis geriau nei būdamas 30-ies. Jis pabrėžia, kad jo biologinis amžius niekaip nesusijęs su kasdiene savijauta. „Galiu pasakyti, kad įžengęs į aštuntą dešimtį jaučiuosi žymiai geriau nei jaučiausi būdamas 30-ies. Man dabar neskauda nugaros, galiu sportuoti, turiu žinių, patirties, susitvarkiau savo raumenų sistemą“, - dalijasi J. Girskis. Anot specialisto, aklas sportavimas nepadeda - pirmiausia būtina įvertinti ir „suremontuoti“ kūną.

Gydytojas Jonas Girskis konsultuoja pacientą

Mitas apie plaukimo naudą ir atsakingą sportą

Gydytojas sklaido mitą apie plaukimo naudą gydant nugarą. Kadangi plaukiojimas laikomas visapusiškai naudinga veikla, tikėdamiesi sau padėti stuburo problemų kamuojami žmonės skuba pasinerti į vandenį. Deja, išlipę į krantą kai kurie pasijunta dar blogiau nei prieš tai - nugaros skausmas suintensyvėja, kartais tenka griebtis ir vaistų. Jonas Girskis akcentuoja, kad sportas yra sveikata, tačiau tik esant tam tikroms sąlygoms. Prieš pradedant sportuoti, svarbu įsivertinti fiziologinę būklę, atstatyti tuos raumenis, kurie sukelia problemų judant.

„Paprašau žmonių parodyti, kaip jie mankštinasi. Jie nustemba išgirdę, kad pilatesas, kalanetika yra ne gydymo būdai, tai neturi nieko bendro su medicina. Aš, kaip gydytojas, privalau pasakyti, kad norint sportuoti, pirma reikia susitvarkyti „kūno techninį pasą“. Jei raumenų ir kaulų sistema funkcionuoja netvarkingai - sportas nepadės.“

3 pratimai, padedantys išvengti nugaros skausmo

Anot gydytojo, prastas fizinis pasiruošimas sportuoti pradėjusiam žmogui gali sukelti daugiau žalos nei teikti naudos. „Man kelia nuostabą, kai į kabinetą ateina vaikinas iš sporto klubo, turintis didžiausią stuburo disko išvaržą ir dar sako: „Į sporto klubą man liepė eiti šeimos gydytoja.“ Man kyla klausimas, ar gydytoja žino, kuo sporto klubas skiriasi nuo gydymo įstaigos. Sportuoti ir sveikatintis yra labai gerai, tačiau sportuoti galima tik tada, kai su kūnu viskas yra tvarkoje.“

Smegenų vaidmuo motyvacijoje

Anot J. Girskio, svarbiausias žmogaus motyvacijos šaltinis yra smegenys. Lavinant smegenis, atsiranda noras kelti sau iššūkius. Todėl gydytojas pataria - norint pradėti gyventi aktyviau, užsiimti fizine veikla, reikia pradėti nuo darbo su savo įpročiais ir nusiteikimu. „Pirmiausia turime susitvarkyti su savo galva. Informacija iš kūno keliauja į smegenis, ji patenka iš mūsų analizatorių: regos, klausos, lytėjimo. Turėtume lavinti savo analizatorius, o ne valgyti tą patį maistą, žiūrėti tą patį televizijos kanalą - pagrindinis smegenų maistas yra informacija.“

Tikslingas judesys - kineziterapija: diagnostika ir gydymas

Pradėdami gydyti raumenis ir sąnarius, turėtume nepamiršti, kad pagrindinė jų funkcija - taisyklingas judėjimas! Stuburą, raumenis ir sąnarius privalome gydyti vienu metu. Gydytojo Jono Girskio praktikoje tai atliekama taikant profesionalų gydymą tikslingu judesiu - kineziterapija.

Kas yra kineziterapija?

Kineziterapija (graikiškai κίνηση ‘judesys’ + θεραπεία “gydymas’) - viena pagrindinių reabilitacijos priemonių, taikomų mūsų gydymo centre.

Gydymo tikslas - atstatyti taisyklingus kūno judesius. Tada sumažės ar visai išnyks ir skausmas. Vieni svarbiausių stuburo ir raumenų sistemos „vaistų“ - tikslingi fiziniai pratimai. Tikslingai paskirti fiziniai pratimai subalansuoja pažeistą kaulų ir raumenų sistemą. Darant šiuos pratimus, centrinėje nervų sistemoje gaminasi biologiškai aktyvios nuotaiką keliančios medžiagos. Gydymas tikslingais fiziniais pratimais (kineziterapija) - ne ką mažiau sudėtingas gydymo būdas nei medikamentinis.

Kineziterapijos pratimai

O gydymas skausmą slopinančiais vaistais yra veikiau kosmetinis atramos-judėjimo aparato „tvarkymas“ ir nepanaikina skausmą sukėlusios priežasties.

Sudarant tikslingų fizinių pratimų programą, būtina atlikti raumenų jėgos ir elastingumo įvertinimą ir išsiaiškinti, kuriuos raumenis reikia stiprinti, o kuriuos - atpalaiduoti. Nebūna taip, kad identiški pratimai tiktų visiems žmonėms, tad ir kineziterapija turėtų būti taikoma tik individualiai!

Diagnostikos svarba

Šiandien gausu kaulų ir raumenų sistemos diagnostikos ir gydymo metodų, o pacientai klaidžioja ieškodami greičiausio būdo pasveikti. Gydytojas Jonas Girskis ragina stabtelėti ir pamąstyti: „juk nei vienas save gerbiantis gydytojas, nediagnozuos, kad gimęs kūdikis pradės vaikščioti po mėnesio. Net ir kvalifikuočiausioje gydymo įstaigoje fizinio naujagimio vystymosi niekas nepagreitins. Vaikas pradės vaikščioti tada, kai susiformuos jo kaulų ir raumenų (biomechaninė) sistema, kas yra užprogramuota genetiškai.“

Kaip jau minėjome, žmogaus biomechanika yra užprogramuota genetiškai. Todėl jei, tarkime, klubo sąnarys susilenkia mažiau nei jam priklauso, sakysim, ne 120º, o tik 40º, turime išsiaiškinti, kas jam trukdo laisvai funkcionuoti: ar pats sąnarys yra nejudrus (dėl artrozės), ar jam judėti neleidžia per daug įtempti ar nusilpę raumenys.

Diagnostiniai tyrimai (MRT, KT, echoskopija)

Kaulų ir raumenų sistemos diagnostikos metodai yra paremti visuotinai priimtais neurologiniais, ortopediniais ir manualiniais testais, specifiniais (Lasego, Bechterevo, Patriko ir kitais simptomais (vadinamais autorių vardais)). Raumenų jėgai ir judesio amplitudėms naudojami skaitmeniniai dinamometrai ir inklinometrai. Kai šie diagnostikos metodai nesuteikia pakankamai informacijos ir/ar konservatyvus gydymas (kineziterapija ir fizioterapija) neduoda laukiamų rezultatų, verta atlikti echoskopijos, magnetinio rezonanso arba kompiuterinės tomografijos tyrimus. Šiems tyrimams pacientai tikslingai nukreipiami į diagnostinės reabilitacijos centrus ir su tyrimo išvadomis grįžta pas juos konsultavusį mūsų gydymo centro specialistą.

Paciento vaidmuo sėkmingoje reabilitacijoje

Gydytojas Jonas Girskis teigia, kad gydytojo priedermė - ne tik gydyti, bet ir šviesti bei išmokyti pacientą patį sveikti. Todėl ir buvo parašyta praktinė knyga „Viskas apie stuburo gydymą“, lengvai ir suprantamai aiškinanti, kaip veikia kūno „važiuoklė", kokią pagalbą nugaros skausmus kenčiančiam žmogui siūlo šiuolaikiniai gydytojai ir įvairios sveikatinimo doktrinos, kokia jų nauda ir žala.

Mūsų gydymo centre siekiama sukurti bendradarbiaujantį santykį su kiekvienu pacientu, kurio tikslas - abiejų pusių įsitraukimas į paciento sutrikusių judėjimo grandžių funkcijų atkūrimą, skatinantį teigiamus paciento sveikatos būklės pokyčius. Šiame santykyje svarbu ne tik paciento noras ir motyvacija vykdyti specialisto nurodymus, bet ir siekis išmokyti pacientą būti savo paties terapeutu, nes aktyvus paciento vaidmuo sėkmingoje reabilitacijoje yra būtinas.

Gydytojas ir pacientas bendrauja konsultacijos metu

To siekiant, specialistui ir pacientui itin svarbu:

  • Išsiaiškinti lūkesčius: kokio tikslo siekia pacientas ir kaip tai dera su specialisto tikslais.
  • Susitarimas dėl lūkesčių: ką pasiekti galime ir ko negalime.
  • Susitarimas, kokiomis priemonėmis siekiama tikslų.
  • Susitarimas, kokie sunkumai gali kilti siekiant tikslų ir kaip su tais sunkumais bus tvarkomasi.
  • Susitarimas, kokie požymiai parodys, jog užsibrėžti tikslai pasiekti.

Jono Girskio indėlis ir švietėjiška veikla

Gyd. Jonas Girskis - trijų specialybių - neurologijos, fizinės medicinos ir reabilitacijos, manualinės terapijos - gydytojo licencijas turintis specialistas. Sukaupęs daugiau nei keturių dešimtmečių medicininę praktiką, prieš 30 m. jis įkūrė pirmąjį Lietuvoje tokio pobūdžio medicinos centrą. Jo įžvalgos ir požiūris į sveikatą yra nepaprastai vertingi šiuolaikinėje medicinoje.

2022 m. gydytojas Jonas Girskis teigia, kad gydytojo priedermė - ne tik gydyti, bet ir šviesti bei išmokyti pacientą patį sveikti. Todėl ir buvo parašyta ši praktinė knyga „Viskas apie stuburo gydymą“, lengvai ir suprantamai aiškinanti, kaip veikia kūno „važiuoklė", kokią pagalbą nugaros skausmus kenčiančiam žmogui siūlo šiuolaikiniai gydytojai ir įvairios sveikatinimo doktrinos, kokia jų nauda ir žala. Ši knyga išleista LAB įgyvendinant projektą „Sveikatingumo programų pritaikymas regos negalią turintiems vartotojams“.

Gydytojas J. Girskis nuolat konsultuoja pacientus bei edukuodamas visuomenę paskaitose. Jo frazė „Įvertinkime, kaip atrodo jūsų raumeninis kostiumas“ tapo viena iš pagrindinių idėjų, siekiant skatinti žmones rūpintis savo kūnu ir jo biomechanika.

tags: #jonas #girskis #gimimo #data



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems