Beveik kiekviena šeima, planuojanti susilaukti palikuonių, spėlioja, kokia bus jo lytis. Vieni nori berniuko, kiti - mergaitės. Labai dažnai būsimieji tėveliai nekantraudami ir negalėdami sulaukti, kada gi ateis taip laukiama 20-oji nėštumo savaitė, o su ja - ir ultragarso tyrimas, pradeda ieškoti pačių įvairiausių būdų kūdikio lyčiai sužinoti ar atspėti.
Nors vaiko lytis iš esmės priklauso nuo atsitiktinio aplinkybių sutapimo, šiuolaikinės medicinos technologijos ir liaudiški būdai siūlo įvairių galimybių bandyti nuspėti arba net „užprogramuoti“ būsimo kūdikio lytį. Šiame straipsnyje išnagrinėsime tiek moksliškai pagrįstus, tiek liaudiškus kūdikio lyties nustatymo ir planavimo metodus.
Lytis susiformuoja nuo pat pastojimo momento. Mūsų ląstelės turi 23 poras chromosomų (t. y. iš viso po 46 chromosomas). 23-ioji pora yra X ir Y, arba lytinės chromosomos (likusios 22 poros vadinamos autosomomis). Moters kiaušialąstėje yra viena lytinė X chromosoma, o vyro spermatozoide gali būti ir X, ir Y chromosomos.
Pusė chromosomų gaunama iš biologinio tėvo spermos, kita pusė - iš biologinės motinos kiaušinėlio. Moteriškosios lyties individai turi dvi X chromosomas (XX), vyriškosios lyties - po vieną X ir Y chromosomą (XY). Jei kiaušinėlį apvaisinanti sperma turės X chromosomą, gims mergaitė (XX genotipas), o jei atitinkamai - Y chromosomą, tai gims berniukas (XY genotipas).
Atrodytų viskas priklauso nuo vyro, bet ne, ne viskas - moters kiaušialąstės yra labai protingos, jos sugeba atrinkti, kuris spermatozoidas tinkamesnis (genetiškai), ir bet ko neįsileidžia.

Gimsiančio kūdikio lytis dažniausiai nustatoma 12-20 nėštumo savaitę, t. y. antrojo arba trečiojo ultragarsinio tyrimo (echoskopijos) metu, žinoma, tuo atveju, jei mažylis neslapukauja. Šiuo laikotarpiu jau galima pamatyti vaisiaus lytinius organus, kurie išsivysto apie 11 savaičių. Ankstyviausia lytis gali būti nustatyta prenataliniu genetiniu tyrimu.
Nėštumo metu paprastai atliekami bent du ultragarsiniai tyrimai: 18-20 nėštumo savaitės ir 30-32 nėštumo savaitės. Paprastai nėštumo pradžiai įvertinti atliekami papildomi ankstyvieji ultragarsiniai tyrimai. Dažniausiai tai daroma 6-8 nėštumo savaites.
Tiesa, pasitaiko atvejų, kad medikai suklysta spėdami vaiko lytį ir vėliau teisinasi tuo, jog „ultragarsas tėra šešėlių mokslas“.

Vaisiaus DNR nustatymas motinos kraujyje suteikia saugią ir neinvazinę galimybę nustatyti vaisiaus lytį, nesukeliant jokio pavojaus nei nėščiajai, nei vaisiui. Mokslininkai atrado būdą nustatyti būsimo kūdikio lytį septintąją nėštumo savaitę atlikus kraujo tyrimą. Medikai moters kraujyje ieško vyriškosios chromosomos Y. Jei suras, vadinasi, gims berniukas. O jei vyriškosios chromosomos moters kraujyje nėra, gims mergaitė.
Šis tyrimas ypač svarbus nėščiosioms, kurios arba kurių partneris turi padidėjusią riziką su lytimi susijusioms genetinėms ligoms, perduodamoms su lytinėmis chromosomomis. Tokiais atvejais vaisiaus lytis parodo tikimybę sirgti genetinėmis ligomis.
Genetinė medžiaga iš vaisiaus ląstelių yra aptinkama motinos kraujyje nuo 10+0 nėštumo savaitės (tyrimą rekomenduojama atlikti nuo 11 nėštumo savaitės). Tyrimas aptinka SRY geną, jei vaisius yra vyriškos lyties. Dėl etinių priežasčių kai kuriose šalyse (pvz., Šveicarijoje) NIPT lyties testas galimas tik 12 nėštumo savaitę.
NIPT tyrimai, tokie kaip VeriSeqTM NIPT Solution v2, VERACITY ir VERAgene, yra in vitro diagnostikos tyrimai, naudojami kaip patikros tyrimas siekiant aptikti vaisiaus viso genomo genetines anomalijas tiriant motinos periferinio visos sudėties kraujo mėginius, paimtus iš nėščiųjų, kai vaisiaus gestacinis amžius siekia ne mažiau nei 10 savaičių. VERAGENE - vienintelis neinvazinis prenatalinis testas (NIPT), kuris vienu metu gali aptikti 21, 18, 13 chromosomos trisomijas, X ir Y chromosomų aneuploidijas, mikrodelecijas ir vieno atskiro geno pakitimo ligas. Tyrimas padeda nustatyti net 100 sunkių paveldimų genetinių ligų.
NIPT tyrimas pagrįstas laisvosios vaisiaus DNR analize, atliekant viso genomo sekoskaitą (WGS, angl. whole genome sequencing). Laisvojoje DNR (cfDNA), kuri cirkuliuoja nėščiosios kraujyje, aptinkama ir vaisiaus(-ių) placentos(-ų) DNR frakcija (cffDNA). Nustatoma, kokia yra tikimybė, kad vaisius gali turėti tiriamų chromosominių ir genetinių anomalijų.
Invazinius genetinius tyrimus galima atlikti nuo 11 nėštumo savaitės. Ankstyvas lyties nustatymas genetiniais tyrimais nėra dažna praktika ne tik dėl etinių priežasčių, tačiau ir dėl rizikų bei tokių tyrimų kainos: saugiausias, motinai ir vaisiui nekenkiantis neinvazinis prenatalinis genetinis tyrimas (NIPT) yra brangus, o atliekant kitus, invazinius genetinius tyrimus yra 1-2% persileidimo rizika.
Genetiniai tyrimai lyties nustatymui įprastai yra atliekami, jeigu egzistuoja su lytimi susijusių genetinių ligų (hemofilija, Diušeno raumenų distrofija, ichtiozė ir kt.) rizika.
Tyrimą su hormonais atliko Tel Avivo Medicinos centro gydytojas Yuvalis Yaronas ir aprašė jį žurnale „Human Reproduction“. Jo vadovaujama komanda nustatė, jog serumo hCG kiekis moters, kuri vėliau pagimdė mergaitę, organizme yra 18,5 procento didesnis jau po 16 dienų nuo apvaisinimo. Tyrimo metu buvo stebimos 347 gimdyvės, kurios pagimdė 184 mergaites ir 163 berniukus.
„Ankstesniais tyrimais nustatyta, jog hormono perteklius yra pas moteris, kurios pagimdys mergaitę. Tačiau, prieš tai nustatoma būdavo tik antroje nėštumo pusėje, o mums tai pavyko padaryti jau po 16 dienų nuo apvaisinimo“, - teigia Y.Yaronas.
Išties yra veiksmingų lyties atrankos metodų, taigi, nebe viską sureguliuoja gamta. Statistikos duomenimis, berniukų gimsta maždaug 5 proc. daugiau (100 mergaičių tenka iki 105 berniukų, kai kuriose šalyse šie skaičiai gali nežymiai kisti). Teigiama, kad intensyviai naudojant vieną iš lyties planavimo metodikų - genetinį ištyrimą prieš implantaciją (angl. preimplantation genetic testing, PGT) - lyčių santykis keičiasi iki 110 berniukų 100-ui mergaičių.
Priešimplantacinis genetinis tyrimas (angl. preimplantation genetic testing, PGT) užtikrina beveik 100 proc. tikslumą. Tiesa, įprastai ši procedūra atliekama ir pageidaujama kūdikio lytis parenkama tik dėl medicininių priežasčių, pavyzdžiui, siekiant išvengti su tik viena ar kita lytimi siejamų genetinių ligų. Kūdikio lyties pasirinkimas „pagal pageidavimą“, be medicininių priežasčių yra nelegalus daugelyje pasaulio valstybių.
Poros, kurioms gydomas nevaisingumas ir atliekamas pagalbinis apvaisinimas, gali bandyti pasirinkti kūdikio lytį. Taip pat, tai gali būti:

Ši lyties planavimo technika pavadinta jos kūrėjo Ronaldo Eriksono vardu. Jos esmė - atskirti greičiau judančius („berniukiškus“) spermatozoidus nuo plaukiančių lėčiau („mergaitiškų“). Mechaninės procedūros metu spermatozoidai suskirstomi į vyriškus ir moteriškus.
Visų pirma spermatozoidai nudažomi fluorescenciniais dažais, po to peršviečiami lazeriu: X chromosomos yra stambesnės, todėl žiūrint per lazerį yra geriau matomos. Po to reikiamas spermos mėginys naudojamas IVF ciklo metu. Teigiama, kad šio metodo tikslumas - 75 proc. siekiančioms susilaukti berniuko ir 90 proc. siekiančioms susilaukti mergaitės.
„MicroSort“ metodas kurį laiką JAV buvo taikomas genetiškai paveldimoms ligoms tirti.
Yra ir dar viena teorija: kūdikio lytį galima nulemti prieš nėštumą valgant tam tikrą maistą. Mitybos reikšmės teorija pagrįsta idėja, kad X ir Y spermatozoidai iš esmės klesti skirtingose aplinkose. Norėdama susilaukti mergaitės, moteris turėtų vartoti mažiau druskos, valgyti produktus, kuriuose daug kalcio ir magnio (pavyzdžiui, pieno produktai, špinatai).
Norėdama susilaukti berniuko, moteris turėtų valgyti daug kalio turinčio maisto - bananų, baltųjų pupelių, lašišos, avokadų, migdolų, obuolių, grybų ir kt. Užsienyje galima įsigyti ir specialių kūdikio lyčiai suplanuoti skirtų rinkinių. Jie taip pat yra pagrįsti Šetlso teorija. Į atskirus rinkinius planuojant mergaites ir berniukus įeina termometras, ovuliacijos testai, vitaminai, žolelių ekstraktai ir priemonės apsiplovimui (jos gali keisti makšties pH).
Ten, kur bejėgė technika, padeda… patirtis ir patarimai. Yra liaudiškų būsimojo kūdikio lyties „programavimo“ būdų. Tačiau medikai atvirai teigia, kad visi liaudiški metodai lemia 50/50 sėkmę, nes vaiko lytį nulemia chromosomų X ir Y junginys. Tad lytis nulemiama apvaisinimo metu ir išoriniai veiksniai to nepakeis.
Akušerė Marija Mizgaitė pabrėžia: „Ar įmanoma suplanuoti vaiko lytį? Žinoma, įmanoma, jei esate burtininkė, o vyras - magas. Realybė yra tokia: tikimybė, kad gims berniukas - 50 proc. Tikimybė, kad gims mergaitė - 50 proc.“.
Remiantis Ramzio teorija, kūdikio lytį galima nustatyti labai anksti nuo placentos susidarymo 6-8 nėštumo savaitę. Ramzio ankstyvojo lyties nustatymo metodas paremtas choriono gaurelių, iš kurių formuojasi placenta, buvimo vieta. Anot Ramzio, jeigu placenta pradeda formuotis kairėje gimdos pusėje, gims mergaitė, o jeigu dešinėje - berniukas.
Savo teoriją daktaras patvirtino įvertinęs 5376 vienavaisių nėštumų. Teigiama, kad Ramzio teorijos tikslumas yra labai didelis. Besiformuojančios placentos buvimo vietą galima nustatyti žvelgiant į vaizdą echoskopo ekrane arba į padarytą nuotrauką. Placenta joje atrodo kaip šviesesnė lenkta juosta, gaubianti tamsesnę ertmę su nedideliu iškilimu (gimdą su besivystančiu kūdikiu).
Reikėtų žinoti, kad echoskopijos metu matomas vaizdas įprastai yra veidrodinis, t.y. kairėje nuotraukos pusėje bus dešinė gimdos pusė ir atvirkščiai. Neįgudusiam, anatomijos neišmanančiam žmogui sunku pačiam nustatyti besiformuojančios placentos vietą ir nesupainioti pusių, todėl reikėtų paklausti echoskopiją atliekančio gydytojo, kur pradėjo formuotis placenta. Tačiau svarbu paminėti, kad nėra mokslinių straipsnių, patvirtinančių šios teorijos patikimumą, ir sunku rasti patikimos informacijos apie teorijos kūrėją ar jos tyrimus.

Europos šalyse gydytojai mėgino prognozuoti vaiko lytį remdamiesi „kraujo atsinaujinimo“ teorija. Pagal šią teoriją, vyro organizme kraujas pasikeičia, atsinaujina kas 4 metai, o moters organizme - kas 3 metai. Vaiko lytis bus tokia pati, kaip ir to, kurio kraujas buvo „jaunesnis“ apvaisinimo metu. Kad pasinaudotų šiuo metodu, pora turėtų padalinti savo amžių: vyro amžių (apvaisinimo metu) dalinti po keturis metus, o moters amžių - po tris, po to sulyginti likučius. Kieno likutis bus mažesnis - to kraujas jaunesnis.
Deja, šiuolaikiniai tyrimų rezultatai parodė, kad europiečiams nepavyko pasiekti senovės rytiečių išminčių rezultatų tikslumo. „Atsinaujinančio kraujo“ metodo prognozės buvo teisingos 51-52 proc. Tai yra, jo efektyvumas tėra 1-2 proc. Ir tai nenuostabu, mat įrodyta, kad kraujo ląstelės tegyvena ilgiausiai 3-4 mėnesius.
Be jau minėtų metodų, liaudyje sklando daug prietarų, kaip pagal įvairius požymius atspėti vaiko lytį jam dar negimus:
Besinaudojant „liaudiškomis“, t. y. nereikalaujančiomis specialių medicininių procedūrų, priemonėmis sėkmės tikimybė neviršija 10-15 procentų.
Tyrimų priešininkai įspėja, kad ankstyvoje nėštumo stadijoje kūdikio lytį sužinojusi moteris, jeigu jai ta lytis nepatiks, gali nuspręsti atsikratyti dar negimusio vaikelio. Kai kuriose kultūrose moterys jaučia spaudimą pagimdyti berniuką ir taip tęsti giminę.
Žinoti būsimo vaikučio lytį ar nežinoti, sprendžia būsimi tėvai. Vieni iš karto prašo gydytojo echoskopijos metu atskleisti, kas pilvelyje gyvena, kiti nori, kad tai būtų paslaptis ir lyties žinoti nenori.
Ir, kad ir kaip norėčiau palaikyti šeimų norą susilaukti tam tikros lyties vaikelio, negaliu. Nes tai neetiška ir nehumaniška.
Vyro lytinėse liaukose sėklidėse gaminasi vyriški lytiniai hormonai androgenai ir bręsta lytinės ląstelės - spermatozoidai. Moters lytinėse liaukose kiaušidėse gaminasi moteriški lytiniai hormonai: estrogenai bei progesteronas, ir bręsta lytinės ląstelės - kiaušialąstės. Tačiau bendrąją vaisingumą užtikrinančią sistemą sudaro ne vien lyties organai - jie negali funkcionuoti atskirai nuo kitų organų sistemų.
Vaisingumą reguliuoja centrinė nervų sistema - visų pirma pagumburis ir posmegeninė liauka (hipofizė), kurie taip pat yra susiję su smegenų žieve bei kitomis smegenų dalimis. Galvos smegenų dalis pagumburis išskiria gonadotropinus atpalaiduojančius hormonus (angl. gonadotropin releasing hormone - GnRH), kurie savo ruožtu skatina posmegeninę liauką hipofizę gaminti gonadotropinius hormonus: folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH) ir liuteinizuojantį hormoną (LH).
FSH skatina folikulų brendimą kiaušidėse, estrogenų sekreciją folikulo ląstelėse, o vyro organizme - spermatozoidų vystymąsi. LH inicijuoja kiaušidėse ovuliaciją, geltonkūnio brendimą bei progesterono gamybą, vyro organizme - skatina androgenų (testosterono) sekreciją sėklidėse.
Kiaušidėse ne tik formuojasi ir bręsta kiaušialąstės, bet ir sintetinami moteriškieji lytiniai hormonai - estrogenai bei progesteronas. Kiaušintakis yra porinis vamzdelio pavidalo organas. Apvaisinimas įvyksta būtent kiaušintakyje (labiausiai nuo gimdos nutolusiame jo trečdalyje). Kiaušialąstę švelniai pagauna kiaušintakio galuose esantys gaureliai (fimbrijos/spurgos) ir įtraukia į kiaušintakį, kur ir gali įvykti apvaisinimas.
Mėnesinių ciklas prasideda pirmąją tikrųjų mėnesinių dieną ir trunka iki paskutinės dienos prieš kitas tikrąsias mėnesines. Tikrosios mėnesinės - tai mėnesinės, prieš kurias buvusiame cikle įvyko ovuliacija. Ovuliaciją patvirtina vienintelis NŠP požymis - bazinės kūno temperatūros (BKT) pakilimas.
Estrogenų poveikis:
Progesterono poveikis:
Sveikos moters mėnesinių ciklai gali būti itin reguliarūs, tačiau jų trukmė gali ir svyruoti gan plačiose ribose - nuo 21 iki 45 dienų. Dažniausiai pasitaiko 25-35 dienų ciklai ir jie laikomi reguliariais (įprastais). Ciklo trukmę gali veikti įvairūs veiksniai: ligos, vaistai, kelionės, netinkama mityba, netinkamas kūno svoris, sportas, stresas, žindymas, aplinka. Su amžiumi moters vaisingumas palaipsniui mažėja.
tags: #zmogaus #lytis #nulemiama #po #apvaisinimo