Živilė Mikėnaitė: Pirmoji moteris generolė ir jos kelias kalėjimų sistemoje
Živilė Mikėnaitė yra pirmoji Lietuvoje moteris generolė nuo pat 1918 metų, vadovaujanti Lietuvos statutinei organizacijai. Ji kalba žemoku balsu, aiškiai ir tvirtai. Moteris pareigūnė seniai nieko nestebina, juolab kino filmuose, kur siužetui ji prideda romantikos, o vaizdui ekrane - estetikos. „Niekada nesvajojau tapti generole. Tai dėl to, kad esu nuolat alkana žinių“, - sako p. Živilė.
1970 m. Živilė Mikėnaitė (g. 1970 m. Šiauliuose) - teisininkė, buvusi Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktorė. Pirmoji Lietuvos istorijoje statutinės įstaigos vadovė moteris. 1988 m. baigė Šiaulių 13-ąją vidurinę mokyklą. Po studijų Šiaulių pedagoginiame institute 1993 m. tapo matematikos mokytoja. 2003 m. Ž. Mikėnaitė trumpai dirbo mokytoja, turėjo aukščiausiąją klasę. Karjerą Ž. Mikėnaitė pradėjo Šiaulių policijoje, Gubernijos nuovadoje Nepilnamečių reikalų jaunesniąja inspektore. Vėliau perkelta į Šiaulių vyriausiąjį policijos komisariatą, kur dirbo nuovadų vadovavimo poskyryje. 2000 m. tapo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos komisare inspektore. 2003 m. perėjo į Kalėjimų departamentą, kur 8 metus vadovavo Personalo skyriui. Nuo 2011-ųjų rugsėjo mėn. iki laikino paskyrimo Kalėjimų departamento vadove, dirbo Kauno tardymo izoliatoriaus direktore. 2015-2017 m. Ž. Kalėjimų departamentas ir Lietuvos teisės institutas stiprina bendradarbiavimą.
Pasirinko studijuoti teisę, o kad būtų lengviau įstoti į VU, nusprendė padirbėti nepilnamečių inspektore, - juk buvo pedagogė. 2003 m. 2011 m. laimėjo konkursą tapti Kauno izoliatoriaus vadove, 2015 m. „O kodėl ne?“ - nusistebi pašnekovė, kai aš savo ruožtu nusistebiu, kad ji ryžosi dirbti įkalinimo įstaigų sistemoje, anaiptol neturinčioje gero vardo. - Man visada užteko avantiūrizmo.
Pokyčiai ir vizija Kalėjimų departamente
Vienas iš netradicinių p. Živilės sprendimų - vadovaujant Kauno izoliatoriui pradėtas įgyvendinti projektas „Iš šiukšlynų į gėlynus“. Paklausta, kokios vizijos vedama dalyvavo KD konkursuose, jo vadovė sako pirmiausia siekusi keisti žmogiškuosius santykius. „Visi sakydavo: tai neįmanoma, nesvaik. Tada pasakiau: įmanoma. Reikia pradėti nuo pagarbos, nuo vienas kitam pasakomo „labas rytas“. Kai mokiausi Prancūzijoje, Žmogiškųjų išteklių valdymo mokykloje, man labai patiko, kad žmonės, susitikus žvilgsniams, nusišypso, tarsi dovanotų vieni kitiems gėrį. O kodėl mes turime pykti ant sulaikyto žmogaus ar rodyti jam nepagarbą? Ar jis nuo to taps geresnis? Ar mums nuo to taps lengviau?“ - retoriškai klausia p. Živilė, savo pavyzdžiu rodžiusi, kad įkalinimo įstaigose įmanomi ir kitokie, pagarbūs, santykiai.
„Klausiu, kodėl. Sako, jūsų net raktininkai pagarbiai elgiasi, taip nebūna. Man tai buvo didžiausias įvertinimas. Vadinasi, galima pasiekti pagarbos, švaros, tvarkos. Tose įstaigose kali apie 7.000 žmonių. Dar skaičiuojama apie 8.000 nuteistųjų, kurių bausmės dėl vienų ar kitų priežasčių nesusijusios su laisvės atėmimu.
„Ir dar kokio, sakau, mes ir gydom, skalbiam, kerpam, maitinam, rengiam, mokom, atkuriam socialinius ryšius. Mes darome viską: tai valstybė valstybėje, - vardija p. Živilė. - Aš tą „tinklą“ noriu pakelti į aukštesnį lygį: po 5 metų KD turi būti geriausia statutinė organizacija Lietuvoje. Šiuo atveju vien norų nepakanka.
„Kai kur - pinigai, bet kai kur galima padaryti iš vidinių resursų - taip, kaip mes, moterys, namuose mokame susidėlioti, kad pataupytume. Prisiminkite, kaip anksčiau būdavo: išverdame sriubą iš kauliukų, nugramdome nuo jų mėsą, ją sumalame ir iškepame lietinių su mėsos įdaru. Su p. Živile į bausmių vykdymo sistemą atėjo pokyčių. Paklausta, ką rado pradėjusi vadovauti KD ir nuo ko atsispyrė, pagaliau - ar sulaukė pasipriešinimo, juk, kad ir kaip žiūrėtum, įsibrovė į tradiciškai vyriškų profesijų sritį, ji sako, jog pirmasis - įsivertinimo etapas - jai priminė apleistą sodą, kuriam sutvarkyti reikia komandos.
Viena iš jos įdiegtų naujovių - ataskaitiniai įstaigų vadovų susirinkimai darbuotojams ir visuomenei, nes vadovai turi išmokti atsiskaityti už tai, ką padarė ir kur eina. Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje p. „Žinoma, kai kas pradėta daryti anksčiau, kai kur reikėjo stipraus postūmio. Vienu metu supratau, kad ir man sunku, ir kai kuriems žmonėms nelengva prie naujovių prisitaikyti“, - kalba p. Živilė. Anot jos, tai, kad žmogus departamente išdirbo 20 ar daugiau metų, savaime nėra jo darbo kokybės rodiklis. „Deja, kai kurie mano, kad rodiklis, ir tai yra sovietinis mąstymas. Sau įvardiju tai kaip žmogiškųjų išteklių krizę. Suprantu, kad viena to pakeisti nepajėgsiu. Kad manimi patikėtų, reikia uždegti vienas akis, tada - kitas, trečias“, - kalba p. Živilė.
Antai projektu „Iš šiukšlynų į gėlynus“ irgi ne visi iškart patikėjo. Dabar projektas plečiasi: įkalinimo įstaigose žydi gėlynai, kitąmet planuojama atidaryti nuteistųjų medžio skulptūrų parką, Pravieniškėse nuteistieji augina bonsų medelius ir t. Tai, ką girdžiu, visai neatitinka mano įsivaizdavimo apie Lietuvos įkalinimo įstaigas. „Taip, - linkteli pašnekovė, - todėl mums sunku bet ką daryti, nes visuomenė žino, kad čia viskas baisu ir blogai.
„Štai mes dabar šnekamės, ir jūs stebitės, kad mes ir tą, ir aną darome. O ar žinote, kad Vilniaus pataisos namų nuteistieji hospise slaugo onkologinius ligonius, moterys mezga kojinaites vaikams ir kariams, kad nuteistieji prieš lapkričio 1-ąją tvarko kapus. Antai Kaune tvarkėme apleistus kunigų kapus, bet žmonėms tai neįdomu, žiniasklaida tų dalykų nemato. Pavyko ir kita akcija - Sereikiškių parke iškelti inkilėlių. Taip nuteistieji bando tiesti ranką visuomenei, tačiau šioji sako „ne“. Bet mes bandėme, bandome ir bandysime. Juk nuteistajam irgi skauda, jis irgi turi širdį. Taip, jis nusikalto. Tebūnie aštuonis kartus. Bet nesmerkime jo, padėkime atsistoti, juk jis - irgi žmogus. O jeigu į jį žiūri kaip į žvėrį... Kitas dalykas, - toks visuomenės požiūris nustumia ne tik nuteistuosius, bet ir sistemos darbuotojus.“
Ponia Živilė sutinka - taip, problemų yra daugybė: „Tai ir narkotikai. Ir tai, kad kadaise tų nusikaltusiųjų niekas nemylėjo, netikėjo jais. Tačiau būna, kad žmogus atsitiesia ir po labai didelių nuopuolių. Pamačiusi klausiamą mano žvilgsnį, ji stabteli. „Tai didžiausia mūsų sistemos problema. Kai vienoje erdvėje stovi 30 lovų, užkardyti įvairiausius teisės pažeidimus - narkotikus, telefonų skambučius, smurtą - žiauriai sunku. Subkultūra klesti, ir prie kiekvienos lovos pareigūno nepastatysi. Esu be galo dėkinga įstaigų direktoriams, kurie geriau ar blogiau suvaldo tą sistemą“, - kalba p. Paklausta, ar išties ji gali sakyti, kad „suvaldo“, pašnekovė linkteli: „Turimomis mūsų sąlygomis ji tikrai suvaldyta.
Anot KD vadovės, išties sistemai reikia lėšų, naujų pastatų, bet ne mažiau - kvalifikuotų darbuotojų. Kai kurių dabartinių tenka atsisakyti, kiti mokosi, ateina naujų. Ji pasakoja gal prieš kelerius metus suvokusi, kad nereikia skubėti darbuotojų atleisti, jeigu kas nors blogai. Daug vilčių p. Živilei teikia nauji darbuotojai. KD mokymo centras šių metų pradžioje išleido pirmuosius devynis, dabar jų mokosi apie 30. „Žinokite, nuostabūs žmonės, jie mane sužavėjo užsidegimu ir tikėjimu. Manau, jeigu bus daugiau tokių, sistema tikrai pasikeis“, - kalba KD vadovė.
Gal, svarsto ji, pasieksime tokį lygį, kaip Lenkijoje, kur labai stipri pagarba uniformai ir statutiniams tarnautojams, dėl to lenkai neturi imuniteto tarnybos, kaip mes, kuri gaudytų, ar pareigūnai nepiktnaudžiauja tarnyba. Paklausta, koks yra jos įsivaizduojamas bausmių atlikimo sistemos darbuotojo ir apskritai viso KD idealus paveikslas, p. Živilė vardija: „Profesionalus, orų atlyginimą gaunantis darbuotojas, atitinkamai oriai bendraujantis su nuteistuoju. 80% dirbančių nuteistųjų (šiuo metu dirba tik 30%). Kuo trumpesnės bausmės, ypač jei nusižengta pirmą kartą.
Anot pašnekovės, teigiamų poslinkių matyti. Mažėja nuteistųjų: per kelerius metus nuo 8.500 iki maždaug 7.000 dabar. „Juda“ nauji pastatai - Marijampolėje, kitais metais bus Alytuje. „Einame į priekį. Ne taip sparčiai, kaip lenkai, kurie turi daug naujų kalėjimų, arba estai, beveik visus naujus turėsiantys po 2 metų, bet einame‘, - šypteli p. Živilė. Ji priduria, kad numatyta iš Vilniaus centro iškelti Lukiškes, bet tam reikia pinigų. Planuojamas naujas Šiaulių tardymo izoliatorius, Skuodo savivaldybė neseniai sutiko regione pastatyti nedidelį kalėjimą, nes, sako p.
Visuomenės nuomonę (bet kuriuo klausimu) lemia mūsų tradicijos ir mentalitetas. Antai neseniai paskelbtas tarptautinis tyrimas rodo, kad esame mažiausiai atjaučianti tauta, tad visai nenuostabu, kiek nepasitenkinimo ne taip seniai būta dėl vadinamųjų pakelės namų. Steigti juos iš Norvegijos finansavimo mechanizmo lėšų sumanyta p. Živilei vadovaujant Kauno izoliatoriui. Bandė atidaryti juos Šiauliuose, bendruomenė atsisakė, Kaune buvo tas pats. „Nepatikėsite, dabar ten tylu ramu. Pusiaukelės namų gyventojai kaimynams žolę nupjauna. Lygiai taip pat buvo su motinos ir vaiko namais Panevėžyje, jiems prieštaravo net savivaldybė. Tuomet pasakiau, ne, čia neatsitrauksime, negalime leisti, kad vaikai irgi sėdėtų kalėjime. Už Norvegijos pinigus buvo nupirktas namas, apmokyti socialiniai darbuotojai. Manau, aplinkiniai gyventojai dabar nemato jokių problemų“, - sako p. Po pauzės priduria: „Pakeisti ką nors įsisenėjusio būna labai sunku. Reikia labai tikėti. Aš tikiu gėriu“, - šypteli p. Živilė.
„Nesiskundžiu, bet pas mus daug kartų mažiau etatų nei policijos departamente. O sričių - begalė, juk mes valstybė valstybėje. Šiuo atveju turi galvoti, ką iš turimų sąlygų padaryti geriausia, kad eitum į priekį“, - dėsto p. Kalbėdama ji ne sykį mini žodžius „dėmesys“, „orumas“, „pagarba“. „Pirmiausia sąžiningumas. Nuo mažens tėvai mokė: nemeluok, kad ir kas būtų. Tai labai svarbu, - ateiti ir pasakyti: suklydau. Bendraudama su vadovais aš nebandau išsisukti, apsimesti geresnė. Jei padarėme klaidą, gerai, padarėme, bet dabar sėskime ir spręskime, kad ji nesikartotų. Jeigu ją dengsime, ji vis tiek išlįs, ir visiems paskiau bus nuo to nepatogu. Juk kuo daugiau turi informacijos, tuo geresnį gali priimti sprendimą - ir kaip vadovė, ir kaip mama, ir kaip žmona. Tai man labai svarbu gyvenime - nemeluoti nei sau, nei kitiems“, - kalba p.
Moterys verslininkės dažnai prasitaria, kad dirbti tradiciškai vyrų vadovaujamame pasaulyje joms nėra lengva. KD direktorė sako, kad jai nėra sunku, o tai, kad yra moteris, ji išnaudoja kaip pranašumą: „Vyrai vienas kitą gali nesunkiai atspėti, nes žino, kaip galvoja kiti vyrai. „Juk vyras nebūtinai elgsis vyriškai, jų yra visokių, kaip ir moterų. Ir man jau yra tekę pasakyti: „Vyrai, būkit vyrai. Nežaiskit užnugario žaidimų, nederkit vienas kito, ateikit ir pasakykit, kokia yra problema, spręskime ją ir eikime į priekį“, - kalba p.
Paklausta, ką generolė, KD direktorė veikia laisvalaikiu, ji gūžteli: „Tą patį, ką ir visi. Skaito, žiūri filmus, miega, daug vaikšto. Kasdien - po 10.000 žingsnių, per atostogas - ir 20.000. Bendrauja su giminėmis, mokosi. „Būna, kad galėjau švelniau... Nors mūsų sistemoje norint ką nors pasiekti, reikia griežtumo. „Gal perfekcionistė. Noriu padaryti gerai. Kam apskritai daryti, jeigu darai negerai. Esu darbšti, gal tai paveldėta. Kiek yra žmonių, kurie guli prie televizoriaus ir keikia valdžią. O ką jie padarė, kad būtų geriau? Kartais žmonėms sakau: jūs norite, kad jūsų vaikus mokykloje mokytų geriausi mokytojai. Ligoninėje norite gauti geriausią paslaugą. Pagaliau - kad keliai būtų geri. Tai ir patys privalote daryti viską aukščiausiu lygmeniu ir geriausiai, ne tik ateiti ir išeiti iš darbo. Tai, kas nuo jūsų priklauso, turite padaryti geriausiai. Jeigu visi darysime geriausiai, gerai ir bus“, - šypteli p.
Speciali laida: Korupcijos byla ir Skvernelio vaidmuo
Bendradarbiavimas ir ateities perspektyvos
2016 m. rugpjūčio 25 d. Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė ir Lietuvos teisės instituto direktorė doc. dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Pasirašytas dokumentas užtikrins bendradarbiavimo tarp Kalėjimų departamento ir Lietuvos teisės instituto tęstinumą rengiant ir įgyvendinant bendrus projektus, organizuojant renginius ar atliekant įvairius mokslinius tyrimus ir kitas veiklas, kuriomis siekiama bausmių vykdymo sistemos efektyvumo. Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė pabrėžė ilgalaikio ir rezultatyvaus bendravimo su Lietuvos teisės instituto specialistaisnaudą Lietuvos bausmių vykdymo sistemai bei džiaugėsi, kad šis bendradarbiavimas buvo sustiprintas sutartimi. „Norėčiau paminėti, kad Kalėjimų departamento ir Lietuvos teisės instituto specialistai bendradarbiauja jau daugelį metų. Lietuvos teisės instituto mokslininkai svariai prisidėjo prie probacijos sistemos kūrimo, instituto atstovai aktyviai dalyvauja Kalėjimų departamento darbo grupėse, pasitarimuose, kuriuose priimami svarbūs bausmių vykdymo sistemai sprendimai, prisideda prie bausmių vykdymo sistemos plėtojimo moksliniais tyrimais bei konsultacijomis. Įstaigos kartu organizuoja mokslines konferencijas, abiejų institucijų atstovai dalyvauja organizuojamuose renginiuose. Todėl noriu pasidžiaugti, kad dviejų įstaigų bendradarbiavimas sustiprinamas sutartimi, kuri, tikiuosi, dar labiau prisidės prie bendro tikslo - veiksmingos, mokslo žiniomis pagrįstos bausmių vykdymo sistemos plėtojimo“. - teigė Ž. Mikėnaitė. Kalėjimų departamentas pasirašydamas šią sutartį tęsia bendradarbiavimo su akademine bendruomene tradiciją. Šiuo metu yra pasirašytos šešios bendradarbiavimo sutartys su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis. Sutartis su Lietuvos teisės institutu - pirmoji Kalėjimų departamento pasirašyta sutartis su valstybiniu mokslinių tyrimų institutu.
Karas su narkotikais: su kuo mes kovojam? Karą su narkotikais kariaujame labai aktyviai ir labai seniai. Viešumoje nuolat pasigirsta įvairių pasvarstymų šia tema, skatinamos emocijas, kurios nepadeda spręsti problemų. Didelė dalis visuomenės iki šiol galvoja, kad narkotikų problemą galima išspręsti taikant kuo griežtesnes baudžiamąsias priemones. Žibalo į ugnį nuolat papila ir politikai, kurie diskusijas apie narkomanijos problemą bei jos sprendimo būdus ne visada atsakingai ir kvalifikuotai naudoja savo rinkimų kampanijose. Tokioje „įkaitintoje“ atmosferoje ne visada yra girdimi šioje srityje dirbantys ekspertai bei mokslininkai. „Tyrėjų naktį“ Lietuvos teisės instituto mokslininkas Mindaugas Lankauskas pristatys naujausias tendencijos narkotikų kontrolės srityje. Bus aptarta, kokio požiūrio į narkotikų problemą yra laikomasi kitose Europos ir Pasaulio valstybėse ir koks požiūris vyrauja Lietuvoje. Vilniaus universiteto lektorė ir Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Širvinskienė neteisėtų narkotinių medžiagų vartojimo ir priklausomybės narkotinėms medžiagoms situaciją analizuos lygindama du požiūrius - baudžiamąjį ir orientuotą į sveikatą. Prelegentė sieks atsakyti į klausimą, kokie narkotikų kontrolės, orientuotos į sveikatą, o ne baudimą galimi variantai kalbant apie nepriklausomus nuo narkotikų asmenis ir apie tuos, kuriems priklausomybė jau yra išsivysčiusi. Renginio metu bus aptarta, kaip Lietuvoje baudžiama už narkotikų naudojimą, laikymą ir platinimą, kokių nuostatų valstybė laikosi šioje srityje, kokios yra gydymo galimybės nuo narkotikų priklausomiems asmenims, taip pat su kokiomis praktinėmis problemomis susiduria policijos pareigūnai.
Antikorupciniuose teisės aktuose yra spragų? Yra prielaidų manyti, kad Lietuva netinkamai įgyvendina daugumą Europos Sąjungos ar tarptautinės teisės aktų, nustatančių reikalavimus korupcijos kriminalizavimui. Tokią išvadą pateikia Lietuvos teisės instituto mokslininkas dr. Petras Ragauskas. Anot teisės aktus analizavusio mokslininko, sisteminė problema susijusi su pasyviosios korupcijos (kyšio priėmimo arba kyšininkavimo) subjekto požymių apibrėžimu. Šie požymiai ydingai įvardinti tiek korupcijos privačiame sektoriuje subjektų, tiek Europos Bendrijų ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnų arba tarnautojų, tiek ir (Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacijos konvencijos dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose kontekste vertinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje atspindimą poziciją) užsienio valstybių pareigūnų bei jiems prilyginamų asmenų, atveju. Tokia mokslinė išvada pateikiama Lietuvos teisės instituto elektroniniame leidinyje „Teisės e-aktualijos“. Dr. P.Ragausko mokslinėje išvadoje pateikiamos rekomendacijos, kaip reikėtų ištaisyti situaciją. Šiame „Teisės e-aktualijų“ leidinio numeryje taip pat galima rasti mokslines išvadas „Dėl nuomonės pateikimo konstitucinėse bylose ir išvadą dėl senaties instituto baudžiamojo teisinio reguliavimo tobulinimo galimybės”.
Kviečiame atlikti praktiką Lietuvos teisės institute Kviečiame atlikti studijų praktiką Lietuvos teisės institute atskirose teisės šakose, jų taikymo kryptyse pagal LTI vykdomus tyrimus (plačiau). Šiuo metu ieškome žmonių norinčių prisidėti prie tyrimo „Suvokiamas teisingumas teismui skiriant kardomąsias priemones asmenims, įtariamiems nusikalstamos veikos padarymu”. Platesnė informacija: Agnė Gaisrė El. Tarptautiniuose teisėjų mokymuose Italijoje - LTI mokslininkė Tęsiant tarptautinio projekto „ES teisėjų mokymai dėl Bruselio IIa reglamento: nuo Pietų iki Rytų“ įgyvendinimą, Lietuvos teisės instituto mokslininkė Agnė Limantė kartu su užsienio kolegomis vedė mokymus teisėjams, valstybės tarnautojams ir advokatams Milane (Italija). Milane vykusių mokymų tema - jurisdikcijos klausimai skyrybų ir tėvų pareigų bylose. Kartu su mokymų dalyviais, per praktinius pavyzdžius ir įvairiose jurisdikcijose spręstas bylas, buvo aptarti tokie klausimai kaip jurisdikcijos pagrindai pagal Reglamentą Briuselis IIa, įprastinės gyvenamosios vietos samprata ir jos nustatymo kriterijai, vaiko nuomonės išklausymas skyrybų ir tėvų pareigų bylose, jurisdikcijos prorogacijos samprata ir taikymo ypatumai ir bylos perdavimo teismui, geriau tinkančiam nagrinėti bylą, galimybės bei sąlygos. Šio projekto metu mokymai vyks ir Lietuvoje. Birželio 21 d. Vilniuje, Nacionalinėje teismų administracijoje, vyks mokymai teisėjams ir jų padėjėjams tema „Vaikų grobimo bylų sprendimas“ (angl. „Dealing with Child Abduction Cases“). 2015 metų pabaigoje Lietuvos teisės institutas kartu su užsienio partneriais (Barselonos universitetu, Ispanija; Milano-Bicocca universitetu, Italija; Rijekos universitetu, Kroatija) pradėjo tarptautinio projekto „ES teisėjų mokymai dėl Bruselio IIa reglamento: nuo Pietų iki Rytų“ įgyvendinimą. Projekto „ES teisėjų mokymai dėl Bruselio IIa reglamento: nuo Pietų iki Rytų“ įgyvendinimo metu bus paruošta teisėjų mokymų medžiaga apie tai, kaip turėtų būti taikomas reglamentas Briuselis IIa sudėtingose bylose, ypatingą dėmesį skiriant skyrybų bei vaikų grobimo klausimams. Pagal parengtą mokymų medžiagą bus pravesti specialūs mokymai keturiose šalyse - Italijoje, Ispanijoje, Kroatijoje ir Lietuvoje. Be Lietuvos teisės instituto kaip asocijuoti partneriai projekte dalyvauja Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba bei Nacionalinė teismų administracija. Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis pagal Justice programą. Projekto pabaiga numatoma 2017 metų antroje pusėje. Ar Lietuvoje bus įteisinta tarėjų institucija?Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto apskritojo stalo diskusijoje 2016 birželį pristatytas Lietuvos teisės instituto mokslininkų atliktas tyrimas, kurio rezultatai sudėti į monografiją „Tarėjų instituto perspektyvos Lietuvoje“. Monografijos autoriai dr. Petras Ragauskas, Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė, Mindaugas Lankauskas, dr. Rūta Latvelė, Vaidas Kalpokas (apklausų duomenų apdorojimas) savo atliktu tyrimu siekė sprendimų priėmėjams padėti apsispręsti dėl tarėjų instituto koncepcijos Lietuvoje. Seime vykusiame monografijos pristatyme Lietuvos teisės instituto direktorė Jurgita Paužaitė -Kulvinskienė atkreipė dėmesį į tai, kad ši monografija yra ypatingai svarbi Lietuvos teisinės sistemos ateičiai, nes atsako į svarbiausius klausimus dėl tarėjų institucijos. „Dabartinės Vyriausybės programoje nustatytas aiškus uždavinys - „atkurti žmonių pasitikėjimą teisine sistema, parengti koncepciją ir įstatymų pakeitimo projektus dėl visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose.“ Tvirtindamas Vyriausybės programą Seimas šį pažadą pavertė teisiniu įpareigojimu,“ - atkreipė dėmesį instituto direktorė. Lietuvoje pasitikėjimas teismais vienas žemiausių Europos Sąjungoje: remiantis „Eurobarometro“ 2013 m. atliktu tyrimu, tik 31 proc. Lietuvos gyventojų buvo linkę pasitikėti teisingumo sistema (ES vidurkis - 53 proc.). ES pagal šį rodiklį Lietuva lenkia tik Slovėniją, Čekiją ir Slovakiją. Ši padėtis glaudžiai susijusi su nepasitikėjimu valstybe, nusivylimu demokratine sistema, pesimistišku požiūriu į valstybės ateitį, piliečių pasyvumu, nepagarba teisei. Analizuojant tarėjų instituto įdiegimo į Lietuvos teisinę sistemą galimybes, mokslininkai įvertino politinę valią, visuomenės (kartu ir profesionalių teisininkų bendruomenės) nuomonių tendencijos ir mokslo darbai šia tema. Atliekant tyrimą buvo įvertinti „už“ ir „prieš“. Tarėjų institucijos šalininkai vardija tokius privalumus: sustiprėtų visuomenės teisinis švietimas, būtų įgyvendinta požiūrių įvairovė, suartėtų „gyvoji“ ir formalioji teisė, teisinė sistema taptų demokratiškesnė, atsirastų papildoma apsauga nuo teismo piktnaudžiavimų, tarėjai būtų kaip papildomas teisėjų nepriklausomumo garantas. Tarėjų institucijos priešininkus labiausiai neramina tai, kad nėra tarėjų institucijos tradicijos, tokia institucija gali tapti beprasmišku balastu teismo procesui, sprendimai gali būti neprognozuojami, išauga laiko ir pinigų sąnaudos, sprendimai bus priimami neišmanant teisės ir remiantis subjektyviu teisingumo jausmu, tai gali paskatinti baudžiamosios politikos griežtėjimą, atsirastų favoritizmo ir korupcijos grėsmė, būtų vadovaujamasi emocijomis, prietarais ir stereotipais. Tyrimo duomenys liudija, kad prieš bet kokį visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus teismuose pasisakė 37 proc. iš beveik 550 apklaustų teisėjų, prokurorų ir advokatų. Labai svarbu tai, kad su tarėjais anksčiau susidūrę respondentai turėjo daug palankesnę nuomonę tiek dėl jų dalyvavimo teismo procese, tiek ir dėl visuomenės dalyvavimo apskritai. Tyrimo metu buvo ieškoma atsakymų į įvairius teorinius ir praktinius klausimus, kylančius diegiant tarėjų institutą. Tyrimo tikslais buvo atlikta užsienio valstybių praktikos apžvalga, Lietuvos teisinių profesijų atstovų (advokatų, teisėjų ir prokurorų) apklausa, atlikta viešojo diskurso tarėjų klausimu interneto portaluose analizė, vertinti su tarėjų instituto įdiegimu susiję pranašumai, trūkumai ir galimos grėsmės.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
