Profesionalus teatras „Atviras ratas“, įkurtas 2006 m. režisieriaus Aido Giniočio vadovaujamo aktorių kurso, ilgainiui virto unikalia bendraminčių kūrėjų komanda Lietuvos teatro kontekste. Nuo 2017 metų teatrui suteiktas Vilniaus miesto teatro vardas. „Išdrįsti kalbėti, tai tas pat kaip išpažinti. Išpažindamas pažįsti save. Per save - kitus. Atvirai kalbėdami apie save - kalbame apie savo kartą“, - teigia teatro kūrėjai.

„Atviras ratas“ - tai netradicinis teatrinis vyksmas, kurio pagrindas - biografinių improvizacijų principas. Nors šiuos pasakojimus stebi žiūrovai, projekto autoriai įvardija tai ne kaip įprastą spektaklį, o kaip teatro laboratoriją, nes tai nuolat besikeičiantis procesas. Kiekvieną kartą teatrinis vyksmas yra vis kitoks.
Pasakojamos ir čia pat suvaidinamos istorijos sukelia ir juoką, ir graudulį. Jos atpažįstamos kiekvienam, nes vaikystės ir paauglystės džiaugsmus bei nuoskaudas prisimename visi. Spektaklyje „Atviras ratas“, prisimenant save, pasakojama ir apie kitus, bandoma gydytis ir gydyti teatru. Būtent už geriausią metų spektaklį vaikams ir jaunimui „Atviras ratas“ 2005 m. režisieriui Aidui Giniočiui įteiktas Auksinis scenos kryžius.
„Atviro rato“ repertuare gausu kūrinių, kurie pasižymi teatrinio nuoširdumo ir neįmantrios teatrinės raiškos priemonių derme. Jų tikslas - ne nustebinti, ne pritrenkti, o užmegzti dialogą su žiūrovu. Štai keletas ryškių teatro darbų:
| Spektaklio pavadinimas | Paskirtis | Ypatybės |
|---|---|---|
| „Senelės pasaka“ | Vaikams | Apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi |
| „Lietaus žemė“ | Šeimai | Aktoriai vaidina šalia žiūrovų be jokių dekoracijų |
| „PRAeis“ | Suaugusiesiems | Monospektaklis, nagrinėjantis vidutinio amžiaus temas |
Vienas iš pavyzdžių, kaip teatras kreipiasi į mažuosius, yra „Tėčio pasaka“. Spektaklio mintis labai teisinga, reikalinga ir be galo aktuali - apie tėvų ir vaikų bendrystės trūkumą. O į vaikus spektaklis kreipiasi nerealia animacijos kalba, spalvų ir vaizdų festivaliu, kurio vaikiškame spektaklyje daugelis tėvų teigia matę pirmą kartą.

Esu teatro laboratorijos „Atviras ratas“ sena fanė. Jų spektakliai būna be įmantrių scenografijų ir kitų šiuolaikinio teatro atributų - keiksmažodžių, šviesų šou, vaizdo projekcijų ir pan. Tačiau jų spektakliai visada nuoširdūs, šilti, neretai apibarstyti liūdno humoro trupiniais. Toks, sakyčiau, terapinio teatro poveikis, kai išėjęs iš spektaklio išsineši jausmą būti bent šiek tiek geresniu sau ir kitiems.
„Atviras ratas“ - teatras, kurio spektaklius mėgsta jaunimas, sudarantis didelę dalį visų žiūrovų. Tai teatras, kuris kviečia kiekvieną atsigręžti į save ir gerai pagalvoti - koks tu esi šiandien? Mūsų tikslas - atverti tą ratą. Prabilti atvira teatrine kalba. Teatrinėmis taisyklėmis. Apie kitus per save.