Kantrybė tėveliams dygstant dantukams: išsamus vadovas

Pirmieji kūdikio dantukai: ką reikėtų žinoti? Tai gali būti išbandymų laikas ir jums, ir jūsų mažyliui. Retam kūdikiui dantys dygsta be jokių papildomų varginančių pojūčių. Dažniausiai, deja, tai nėra malonus procesas. Todėl nenustebkite, kad kūdikis daug verkia ir, rodos, be aiškesnės priežasties būna irzlus kelias dienas ar net savaites iki pasirodant kiekvienam dantukui. Metas, kai dygsta pirmieji (pieniniai) dantukai, gali būti sudėtingas tiek pačiam mažyliui, tiek tėveliams. Kūdikio dantukų dygimo pradžia ir reikšmė. Dantukų dygimas kūdikiams paprastai prasideda apie 6 mėnesį, tačiau kai kurie kūdikiai gali pradėti šį procesą anksčiau arba vėliau - kai kuriems mažyliams pirmieji dantukai išdygsta net ir 4 mėnesių amžiaus. Maždaug per dvejus ateinančius metus jūsų mažylio bedantė šypsena pasikeis į dviem mažučių baltų dantukų eilėmis šviečiančią burnytę. Dantų dygimas yra labai svarbus vystymosi etapas, nes tai padeda kūdikiui pereiti prie tvirtesnės mitybos ir pradėti mokytis kalbos. Šiuo laikotarpiu vaiko smegenys vystosi ir formuojasi pagrindiniai gebėjimai, kuriuos jis toliau stiprins visą gyvenimą.

Dantų struktūra ir tipai

Dantį sudaro šie pagrindiniai sluoksniai:

• Emalis - išorinis danties sluoksnis ir kiečiausia žmogaus kūne esanti medžiaga. Tai lemia struktūrinis kalcio apatito (hidroksiapatito) nanokristalų išsidėstymas.
• Dentinas - šis sluoksnis šiek tiek minkštesnis už emalį ir savo sandara yra panašus į kaulinį audinį. Jis yra gelsvos spalvos.
• Pulpa - gyva danties dalis, sudaryta iš nervų ir kraujo ląstelių.
• Cementas - jungiamojo audinio sluoksnis, laikantis dantų šaknis prie dantenų ir žandikaulio.

Šie sluoksniai glaudžiai susiję tarpusavyje ir užtikrina gerą danties būklę. Todėl bet kurio iš jų pažeidimas gali tapti odontologinių problemų priežastimi.

Tiek pieniniai, tiek nuolatiniai dantys būna skirtingų tipų:

• Kandžiai - priekiniai dantys, skirti maisto kandimui. Jie yra plokščios formos su plonu kraštu. Tiek vaikai, tiek suaugusieji turi po 8 kandžius: 4 viršutiniame ir 4 apatiniame žandikaulyje. Vaikai ir suaugusieji jų turi vienodai: po 2 dantis viršutinėje ir apatinėje eilėje.
• Iltiniai - yra aštresni už kandžius ir skirti maistui plėšyti.
• Kapliai - jie jau gerokai didesni už priekinius, su daug keterų, padedančių smulkinti maistą. Suaugusieji turi 8 kaplius: po 4 viršuje ir apačioje. Šie dantys išsidėstę iškart už iltinių. Maži vaikai kaplių neturi.
• Krūminiai - tai didžiausi dantys iš visų. Jie turi didelį plokščią paviršių su keteromis, skirtomis galutiniam maisto susmulkinimui prieš jį nuryjant. Įprastai krūminiai dantys turi nuo 2 iki 4 šaknų. Suaugusiųjų burnoje yra 12 tokių dantų: po 6 viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje. Vaikai turi 8 pieninius krūminius dantis. Paskutinieji suaugusiųjų krūminiai dantys dar vadinami protiniais, kurių iš viso yra 4.

Pirmųjų (pieninių) dantukų dygimas

Dažniausiai dantukai pradeda dygti 4-7 mėnesį. Pirmieji pasirodo du apatiniai priekiniai dantukai, tačiau tiek amžius, tiek dantukų dygimo tvarka gali skirtis. Kūdikio dantukų dygimo laiką lemia genetiniai faktoriai. Todėl jį galima įvertinti atsižvelgiant į tai, kada pirmieji dantys išdygo tėvams. Pastebima, kad berniukams pieniniai dantys dygsta šiek tiek anksčiau nei mergaitėms. Gali pasitaikyti atvejų, kai kūdikiai jau gimsta su prasikalusiais dantimis (dažniausiai - apatiniais centriniais kandžiais) arba jie išdygsta praėjus vos kelioms dienoms po gimimo. Ankstyvą arba pavėluotą pieninių dantų dygimą gali lemti įvairios ligos. Pavyzdžiui, sergant tymais, dantukai pradeda dygti ankščiau laiko. Vėlesniam jų prasikalimui įtakos gali turėti: rachitas, medžiagų apykaitos sutrikimai ar dažnai pasireikšiančios ūminės infekcinės ligos. Visi dantukai išdygsta maždaug per dvejus metus. Visi jie įprastai išdygsta iki 2,5-3 metų. Tuomet susiformuoja pieninis sąkandis, kurį vaikai dažniausiai turi iki 6 metų. Pieninių dantukų dygimo eiliškumas parodytas schemoje.

Pieninių dantų dygimo ir iškritimo laikas

Skirtingų tipų pieninių dantų dygimas ir iškritimas:

1. Viršutinis žandikaulis:
   • Centrinis kandis: dygsta apie 8-12 mėnesį, iškrenta 6-7 metų.
   • Šoninis kandis: dygsta apie 9-13 mėnesį, iškrenta 7-8 metų.
   • Iltinis: dygsta apie 16-22 mėnesį, iškrenta 10-12 metų.
   • Pirmasis krūminis: dygsta apie 13-19 mėnesį, iškrenta 9-11 metų.
   • Antrasis krūminis: dygsta apie 25-33 mėnesį, iškrenta 10-12 metų.
2. Apatinis žandikaulis:
   • Centrinis kandis: dygsta apie 6-10 mėnesį, iškrenta 6-7 metų.
   • Šoninis kandis: dygsta apie 9-13 mėnesį, iškrenta 7-8 metų.
   • Iltinis: dygsta apie 16-23 mėnesį, iškrenta 9-12 metų.
   • Pirmasis krūminis: dygsta apie 14-19 mėnesį, iškrenta 9-11 metų.
   • Antrasis krūminis: dygsta apie 23-32 mėnesį, iškrenta 10-12 metų.

Žinoma, tai nėra taisyklė be išimčių. Dantukai kiekvienam vaikui gali išdygti skirtingu metu. Tai priklauso ir nuo vaiko kaulų struktūros, ir nuo genetikos. Kartais dygimą stabdo persirgtos ligos ar paveldimumas. Pieniniai dantukai nebūtinai laikosi dygimo grafiko, pavyzdžiui, pirmiausia gali išdygti pieniniai viršutiniai kandžiai, bet tai nėra blogai.

Dantukų dygimo simptomai: kaip atpažinti diskomfortą?

Pirmieji dantukų dygimo požymiai gali pasireikšti kelias dienas ar net savaites iki dantuko prasikalimo. Pagrindiniai mažylių dantų dygimo požymiai: paraudusios ir paburkusios dantenos, didelis kūdikio noras kandžiotis ir pirštų čiulpimas, gausesnis seilėtekis, nedideli veido bėrimai aplink lūpas, didesnis vaikučio irzlumas, dažnesni prabudimai naktį ar kiti miego sutrikimai, sumažėjęs apetitas, nežymus karščiavimas. Pagaliau, po kelių savaičių suintensyvėjusio pirštukų čiulpimo ir neaiškaus irzlumo, kūdikio burnytėje pamatėte pro dantenas prasikalusią mažytę balzganą pirmojo dantuko viršūnėlę! Jei esate pirmą kartą tėvai, apie galimą dantukų dygimą jums gali pasufleruoti - paraudusios, patinusios, jautrios ar skausmingos dantenos. Dažnai, dygstant dantims, vaikai būna irzlūs, visus daiktus kiša į burną, nes niežti dantenas, kandžiojasi, pasitaiko, kad pakyla ir temperatūra.

Kiti pastebimi simptomai:

• Patinusios ir paraudusios dantenos - Vienas iš pirmųjų požymių, kad dantukai pradeda dygti, yra dantenų patinimas ir paraudimas. Dantenos tampa jautresnės ir gali būti skausmingos, kai dantys pradeda prasiveržti pro jas.
• Dirglumas ir neramumas - Kūdikiams dažnai būna sunku susikaupti, jie tampa irzlūs, nes skausmas gali būti gana stiprus. Dažnai jie yra nepatenkinti ir nori būti laikomi, o kartais gali atsirasti net ir verksmas.
• Padidėjęs seilėjimasis - Vienas iš labiausiai pastebimų simptomų yra seilių padidėjimas. Kūdikiams dygstant dantukams, seilės pradeda išsiskirti gausiau, nes organizmas bando apsaugoti dantenas ir sušvelninti skausmą.
• Noras kramtyti daiktus - Kūdikiai dažnai pradeda kramtyti įvairius daiktus, nes tai padeda mažinti dantenų skausmą ir niežėjimą. Kramtymas taip pat padeda kūdikiui išlaikyti savo dėmesį ir nuraminti diskomfortą.
• Miego sutrikimai - Dantų dygimas gali sutrikdyti kūdikio miegą. Dėl skausmo ir diskomforto kūdikis gali keltis viduryje nakties, būti neramus ir prastai miegoti.
• Šiek tiek padidėjusi temperatūra - Nors karščiavimas nėra dažnas simptomas, kai kuriems kūdikiams gali šiek tiek pakilti temperatūra, kai prasideda dantų dygimas.

Svarbu pažymėti, kad šie simptomai yra normalūs ir neturėtų kelti susirūpinimo. Tačiau, dygstant dantukams kilsteli temperatūra - maždaug iki 37 - 37,3 laipsnių. Bet jeigu temperatūra pakyla iki 38 ir daugiau laipsnių, vaikas vemia ar viduriuoja, kalti ne dantukai. Lengviausia apkaltinti dantukus, bet tai nebūtinai yra tiesa, reikia mažylį parodyti gydytojui ir įsitikinti, kad nėra jokių kitų priežasčių, dėl kurių jis verkia ar yra neramus. Dygimas vieniems vaikams nesukelia jokio diskomforto, o kitiems tampa ir ypač sunkiu gyvenimo laikotarpiu. Kada kūdikiui išdygsta pirmieji dantukai, yra labai individualu. Vienam pirmas dantukas pasirodo penkių mėnesių, o kitam - tik sulaukus pirmojo gimtadienio. Būna, kad išdygsta ne vienas, o iš karto keli pieniniai dantys. Kai kuriems kūdikiams dantukai išdygsta palyginti lengvai, o kiti būna neramūs ištisas dienas ar net savaites.

Kaip palengvinti dantukų dygimo skausmą?

Dantukų dygimo metu tėvai gali pasitelkti įvairias priemones, kurios padės sumažinti kūdikio skausmą ir diskomfortą. Pirmiausiai - svarbiausia nepakenkti. Nors tėveliai iš meilės siekia kuo greičiau padėti kūdikiui, tačiau dantų dygimas ne liga ir jo nereikėtų skubėti gydyti temperatūra mažinančiais, skausmą malšinančiais vaistais. Jei tai tikrai dantų dygimas, pirmoji pagalba - kramtukai.

Veiksmingos priemonės diskomfortui mažinti:

• Specialūs žiedai-kramtukai. Leiskite kūdikiui čiulpti švarų, vėsų guminį žiedą - kramtuką arba tiesiog drėgną rankšluostuko kraštą. Niekuomet neduokite tokių priemonių, kurios yra mažos ir jomis mažylis gali užspringti. Specialūs guminiai kramtukai, ypatingai šiek tiek atvėsinti šaldytuve (jokių būdų ne šaldyti kameroje), padės nuraminti suirzusias dantenas. Kramtukai, ypač šaldyti, yra viena iš geriausių priemonių palengvinti dantų dygimo skausmą. Šaltis padeda sumažinti dantenų patinimą ir nuraminti diskomfortą. Svarbu rinktis kramtukus, pagamintus iš natūralių, saugių medžiagų, kad kūdikis galėtų juos kramtyti be jokių rizikų.
• Dantenų trynimas / masažas. Švelnus dantenų masažas su švariu pirštu arba specialiu masažo įrankiu taip pat gali padėti palengvinti skausmą. Pamasažuoti dantenas galima silikoniniu antpirščiu, skirtu valyti pirmiesiems dantukams.
• Šaltas maistas ir gėrimai. Šalto maisto gabalėliai irgi gali padėti sumažinti skausmą, tačiau šis būdas tinka tik jei vaikas jau ragauja papildomo maisto ir neužsprings. Kūdikiams gali būti naudingas šaltas vanduo arba pienas. Šaltas skystis padeda nuraminti dantenų skausmą ir atgaivina kūdikį. Atšaldytu šaukšteliu galima palengvinti dantenų skausmą.
• Skausmo palengvinimas vaistais. Vaistinėse galima įsigyti nereceptinių priemonių, kurios malšina dygstančių dantukų skausmą. Yra įvairių vaistų, kurie palengvina dantų dygimo skausmą. Jais reikia tepti pačias dantenas. Vaistais nuo skausmo. Prieš duodant mažyliui kokių nors vaistų pasitarkite su gydytoju. Burnos skausmą malšinantys vaistai gali suteikti mažyliui laikiną palengvėjimą, tačiau gali sutrikdyti žiaukčiojimo refleksą arba sukelti alerginę reakciją. Tinkamiausi mažyliams tepalai, kurie pagaminti iš natūralių komponentų, be cukraus. Tepaliukai nuo dantenų skausmo veikia vietiškai ir nereikia vaikui duoti geriamųjų vaistų. Jeigu skausmas didesnis, vyresniam nei 6 mėn. amžiaus vaikui galima skirti ibuprofeną. Šis vaistas ne tik mažina karščiavimą, bet tinkamas ir vidutiniam bei silpnam skausmui malšinti. Žinoma, visada dėl vartojimo reikia pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jei vaikutis nejaučia didelio diskomforto, dantų dygimui palengvinti puikiai tinka „Anaftin Baby“ gelis. Tai biologinis gelis, kuris suformuoja nematomą apsauginę plėvelę ant dantenų ir sumažina nemalonius pojūčius dygstant dantims: skausmą, diskomfortą, patinimą ir paraudimą. Geriausia šią priemonę naudoti vaikui pavalgius ar prieš miegą, nes taip gelio poveikis išlieka ilgiau. Gelis labai gerai toleruojamas (sudėtyje nėra cukrų ar vietinio poveikio anestetikų), todėl galima pakartotinai naudoti, kada tik prireikia. Šis preparatas turi švelnų masažuojantį aplikatorių, kuriuo be skausmo vaikučiui užtepamas reikiamas kiekis gelio. Žinoma, visada rekomenduojama dėl preparato vartojimo pasitarti su gydytoju ar vaistininku, atkreipti dėmesį į padidintą jautrumą sudėtinėms medžiagoms.
• Patogumas ir ramybė. Dantų dygimo laikotarpiu kūdikiai gali tapti jautrūs ir neramūs, todėl svarbu suteikti jiems saugią ir ramią aplinką. Kantrybė ir fizinio artumo suteikimas padeda kūdikiui jaustis saugiai ir patogiai.

Pieninių dantų svarba ir priežiūra nuo pat pirmųjų dienų

Pieniniai dantys yra maži, bet labai svarbūs. Jų paskirtis - ruošti vietą nuolatiniams dantims. Visi reikiamoje vietoje išdygę ir sveiki dantys užtikrina taisyklingą sąkandį, leidžia patogiai kramtyti, aiškiai tarti garsus, o vėliau ir žodžius. Taigi, pakankamai daug priežasčių skirti šiai sričiai dėmesio, ar ne? Klaidinga manyti, kad pieniniais dantimis nebūtina rūpintis, nes išaugs kiti (tikimai geresni). Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad nuolatinių dantų mazgeliai formuojasi po pieniniais, todėl neprižiūrėtų pieninių dantų ligos gali “nusileisti” ir iki nuolatinių. Todėl paprastai kalbant - kiek pastangų įdėsite į pieninius, tokių galite tikėtis ir nuolatinių dantų. Pirmieji mažylio dantukai itin svarbūs pieninio sąkandžio formavimui ir taisyklingam žandikaulio padėties palaikymui. Taip jie leidžia užtikrinti normalią kramtymo funkciją. Laiku iškritę pieniniai dantys padeda laiku išdygti nuolatiniams dantims ir formuotis taisyklingam sąkandžiui. Po kiekvienu pieniniu dantimi yra nuolatinio danties užuomazga. Todėl esant pažeidimui, būtinas jo gydymas. Priešingu atveju infekcija gali sutrikdyti nuolatinio danties vystymąsi ir dygimą.

Burnos higienos įpročiai

Tinkama kūdikių dantukų priežiūra reikalinga jau nuo pirmųjų dienų. Pačioje pradžioje šiai priežiūrai neprireiks nei dantų šepetėlio, nei dantų pastos. Pradėti galite tiesiog dabar. Ypač svarbu nuvalyti dantenas po maitinimo ir ruošiantis miegoti. Tam rekomenduojama naudoti drėgną marlę arba specialų silikoninį antpirštį. Juo galima švelniai nubraukti apnašas ir pamasažuoti dantenas. Taip palengvinamas naujų dantų prasikalimas, sumažinamas skausmas. Net ir tik motinos pienu maitinamų kūdikių burnytėse gali pradėti kauptis bakterijos. Vos išdygus pirmajam dantukui, reikia pradėti jį valyti. Pasirodžius pirmajam baltam kauburėliui - įsigykite specialų kūdikiams skirtą dantų šepetėlį. Jis turi būti itin minkštas, švelnus, maža galvute ir storu koteliu. Pirmais kartais valykite dantuką tik vandeniu sudrėkintu šepetėliu. Kai tik dantukas išdygs visas, pradėkite naudoti dantų pastą - ne daugiau kaip ryžio grūdo dydžio rutuliuką. Mažyliui sulaukus trejų metukų, dantų pastos kiekį padidinkite iki žirnio dydžio gumulėlio. Vaikams iki trejų metų odontologai pataria naudoti dantų pastą, kurioje yra 500 ppm fluoro, stiprinančio dantų emalį. Jei vaiko dantukai jau pažeisti, fluoro kiekis gali siekti 1000 ppm. Rinkitės saugios sudėties, mažyliui malonaus skonio dantų pastą. Švelniai trinkite visus išdygusius pieninius dantukus judesiais pirmyn ir atgal, nuvalydama visą jų paviršių. Mama ar kitas suaugęs asmuo turėtų mažyliui valyti dantis tol, kol šis išmoksta pats išlaikyti rankose dantų šepetėlį. Nuo to laiko dantų valymo procese dalyvaukite tik kaip stebėtoja, kol mažylis išmoks išsiskalauti burną bei išspjauti pats. Tai dažniausiai nutinka maždaug apie šeštuosius metus. Visada stebėkite, ar nėra dantukų pažeidimo žymės - tai gali būti rudos ar baltos dėmelės, taškeliai, įdubimai ant danties paviršiaus. Dantų šepetėlį mažyliui keiskite kas 3-4 mėnesius arba dažniau, jei matote, kad jis pažeistas.

Kūdikiams iki metų reikėtų duoti virintą ir atvėsintą vandenį. Nuo 6 mėn. amžiaus, kai kūdikis pradeda ragauti kietą maistą, geriausias gėrimas yra vanduo ir tik vanduo. Dienos metu siūlykite jo kūdikiui kuo dažniau. Neduokite mažyliui vaisių sulčių, taip pat cukrumi ar medumi pasaldintų bei gazuotų gėrimų. Jie nerekomenduotini kūdikiams iki 12 mėn. amžiaus. Net sultys, ant kurių pakuočių nurodyta, jog jos neturi pridėtinio cukraus, savyje turi natūralių cukrų, kurie lygiai taip pat gali sukelti dantų kariesą, dar vadinamą „buteliuko kariesu“. Burnos bakterijos minta cukrumi ir išskiria rūgštį, kuri gadina pieninius dantukus. Nesusigundykite tokiais gėrimais kaip „kūdikių arbatėlės“ ar „sulčių gėrimai“. Jie visi taip pat turi cukraus! Jei jūsų mažylis prieš užmigdamas geria iš buteliuko ar puodelio su snapeliu, paimkite buteliuką iš karto, kai tik jis baigs gerti. Niekuomet nepalikite kūdikio užmigti apsižiojusio buteliuką ar puodelį, nes keli kūdikio burnytėje likę pieno lašai išskiria kenksmingas medžiagas ir ima vystytis dantų kariesas. Užmigimas su buteliuku burnoje horizontalioje padėtyje pavojingas ne tik dantukams - jis didina užspringimo riziką, taip pat gali sukelti ausies infekciją. Pirmųjų kūdikio dantukų emaliui ypač kenkia vaisiai ir jų sultys. Mažas vaikas nemoka išskalauti burnos, o saldžioje aplinkoje sparčiai dauginasi dantis ardančios bakterijos. Seilės neutralizuoja į burną patekusias sultis gana ilgai - beveik valandą. Todėl kūdikiams ir mažiems vaikams patariama duoti sulčių per šiaudelį arba vandens.

Burnos higiena - visos šeimos reikalas. Kūdikiai gimsta burnoje neturėdami kariesą sukeliančių bakterijų. Ir, deja, tik tėvai (ar kiti prižiūrintys asmenys) padaro taip, kad tokių bakterijų jo burnytėje atsirastų. Kūdikį kietu maistu pradėkite primaitinti nuo 6 mėn. amžiaus. Atminkite, kad mažylis iš prigimties tikrai neteikia pirmenybės saldumynams ir saldiems gėrimams. Šių produktų vaikas paragauja tik jūsų dėka. Sulaukusiam metų savo mažyliui drąsiai duokite ragauti visų sveikų patiekalų nuo šeimos stalo. Vaikai išmoksta valgyti stebėdami savo tėvus ir kitus šeimos narius. Taigi, tik nuo jūsų ir kitų suaugusiųjų priklauso, kokius patiekalus ant šeimos stalo matys augantis kūdikis. Kūdikio primaitinimo etapas neretai tampa gera paskata visai šeimai pradėti maitintis sveikiau.

Fluoro naudojimas

Atsiradus naujiems dantukams vaiko, vyresnio nei 6 mėn. amžiaus, kasdienė mityba ir rutina turėtų būti papildyta fluoridais: jų vaikas turėtų gauti tiek su maistu ir papildais, tiek jų turėtų būti ir dantų pastoje. Fluoridai stiprina danties emalį ir apsaugo nuo karieso. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad fluoridų vartojimas net 30-40 procentų sumažina ėduonies riziką, todėl pasta su fluoru gydytojai rekomenduojama tiek vaikams, tiek suaugusiems.

• 0 - 3 metų amžiaus vaikams tiek su maža, tiek su didesne dantų ėduonies atsiradimo rizika (neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų) - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Šepetėlio šerelių galiukus tik suvilgyti su dantų pasta. Tačiau jei jūsų gyvenamojo vietoje geriamajame vandenyje yra didelis fluoridų kiekis, vaikams su maža dantų ėduonies rizika naudoti dantų pastą, kurioje yra 500 ppm flluoridų.
• 3 - 6 metų amžiaus vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika rekomenduojam valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - žirnio dydžio. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.
• Vyresniems nei 6 metų vaikai ir suaugusiems su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - 1-2 cm. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.

Taip pat nuo 7 metų į priežiūros rutiną galima įtraukti ir papildomas priemones tokias kaip skalavimo skystis, tarpdančių siūlas, tarpdančių šepetėliai ir pan.

Odontologo konsultacija ir apsilankymai

Net jei visi išdygę dantukai gražūs ir sveiki, pas odontologą rekomenduojame apsilankyti išdygus pirmajam dantukui, bet ne vėliau, nei vaikui sueis vieni. Pirmasis susitikimas visuomet būna žaidybinės formos, o tėvai su odontologu gali aptarti žindymo, maitinimo ir dantų priežiūros klausimus. Kreipkitės į specializuotą vaikų dantų gydytoją, pasiteiraukite kitų mamų rekomendacijų, kuris iš specialistų moka šiltai bendrauti su vaikais, yra kantrus ir supratingas. Tikėtina, kad tokia apžiūra mažyliui suformuos teigiamas asociacijas ir kitą kartą dantų gydytojo kabineto duris praversite be problemų. Kai tėveliai pastebi pirmų dantukų dygimą, pravartu apsilankyti pas gydytoją, o vėliau - ir pas odontologą. Rūpestingi ir savo darbą puikiai išmanantys „Ozo“ klinikos specialistai apžiūrės ir įvertins Jūsų mažylio burnos būklę, pateiks patarimų, kaip ją prižiūrėti.

Nuolatinių dantų dygimas ir jų priežiūra

Mišraus sąkandžio laikotarpiu vadinama dantų kaita, kai pradeda kristi pieniniai ir dygti nuolatiniai dantys. Dažniausiai jis prasideda apie 6-uosius gyvenimo metus ir baigiasi vaikui sulaukus 12-13 metų. Tai periodas, kai intensyviai auga ir vystosi žandikaulis, susiformuoja nuolatinis sąkandis, išliekantis visą likusį gyvenimą. Įprastai 13-mečiai jau turi 28 nuolatinius dantis. Pirmieji formuotis ir dygti pradeda krūminiai dantys, esantys dantų lanko gale. Sekantys dygsta kandžiai ir iltiniai dantys esantys dantų lanko priekyje. Trečiuoju etapu dygsta kapliai - dantys esantys tarp krūminių ir iltinių dantų. Paskutiniame etape dygsta protiniai dantys.

Nuolatinių dantų dygimo laikas

Skirtingo tipo nuolatinių dantų dygimo laikas:

1. Viršutinis žandikaulis:
   • Centrinis kandis: dygsta apie 7-8 metus.
   • Šoninis kandis: dygsta apie 8-9 metus.
   • Iltinis: dygsta apie 11-12 metus.
   • Pirmasis prieškrūminis: dygsta apie 10-11 metus.
   • Antrasis prieškrūminis: dygsta apie 10-12 metus.
   • Pirmasis krūminis: dygsta apie 6-7 metus.
   • Antrasis krūminis: dygsta apie 12-13 metus.
   • Trečiasis krūminis (protinis): dygsta apie 17-21 metus.
2. Apatinis žandikaulis:
   • Centrinis kandis: dygsta apie 6-7 metus.
   • Šoninis kandis: dygsta apie 7-8 metus.
   • Iltinis: dygsta apie 9-10 metus.
   • Pirmasis prieškrūminis: dygsta apie 10-12 metus.
   • Antrasis prieškrūminis: dygsta apie 11-12 metus.
   • Pirmasis krūminis: dygsta apie 6-7 metus.
   • Antrasis krūminis: dygsta apie 11-13 metus.
   • Trečiasis krūminis (protinis): dygsta apie 17-21 metus.

Protinių dantų dygimas - labai individualus. Pakankamai dažnai pasitaiko atvejų, kai jie prasikala daug vėliau arba iš viso neišdygsta.

Nuolatinių dantų priežiūra

Išdygus nuolatiniams dantims, esminiai burnos higienos principai nesikeičia. Dantys turėtų būti valomi mišriais (sukamaisiais ir šluojamaisiais) judesiais du kartus per dieną, ryte ir vakare, tam skiriant po 2-3 minutes. Paaugliams rekomenduojami vidutinio kietumo šepetėliai, kurie geriau nuvalo apnašas nuo dantų paviršiaus. Nuo 10-12 m. jau galima pradėti naudoti tarpdančių siūlą. Dantų būklei didelę įtaką turi ne tik jų priežiūra, bet ir mityba. Dažnas daug angliavandenių turinčio maisto vartojimas skatina ėduonies vystymąsi. Dėl šios priežasties patariama riboti suvalgomų saldumynų kiekį, pasmaližiavus išsiskalauti burną. Norint užtikrinti gerą jų būklę, svarbi reguliari priežiūra. Šiuolaikinės technologijos leidžia užtikrinti dantų gydymą be skausmo.

Dažnai užduodami klausimai tėvams

Ar čiulptukas ir piršto čiulpimas gali pakenkti vaiko sąkandžiui?

Dažnai tėvai klausia, ar gali čiulptukas ir piršto čiulpimas pakenkti vaiko sąkandžiui ateityje? Reikėtų stebėti, ar kūdikis neturi tokių įpročių: nuolatinis kvėpavimas pro burną, lūpų kramtymas, liežuvio kišimas tarp dantų ar piršto čiulpimas. Pastebėję netipinius reiškinius, pasikonsultuokite su pediatru. „Ir čiulptuko, ir piršto čiulpimo padariniai turi būti koreguojami pieninio sąkandžio formavimosi etapu, todėl jokio chirurginio įsikišimo nereikia.“, - paaiškina gydytoja odontologė Gabrielė Petrauskaitė. Jei vaikas nustos čiulpti pirštą ar čiulptuką iki 5-5,5 m., sąkandžio pokyčiai bus grįžtami ir dantys dygs tvarkingai.

tags: #zinome #kiek #teveliams #prireikia #kantrybes #dantukus

• Atraskite Lopšelio-darželio „Židinėlis“ ugdymo filosofiją
• Efektyvūs įaugusio nago gydymo būdai
• Jokubaičio požiūris į visuomenę
• Viskas apie motinystės išmoką
• Kaip sovietinė spauda formavo vaikų pasaulėžiūrą?