Šiandien jau neabejojama, kad motinos pienas - vienintelis idealus maistas naujagimiui ir pirmųjų 5-6 mėn. kūdikiui, o žindymas turi ypatingą biologinį bei emocinį poveikį motinos ir vaiko sveikatai. Motinos pienas yra geriausias natūralus kūdikio maistas. Jis patenkina visus kūdikio maitinimo poreikius pirmąjį gyvenimo pusmetį. Žindymas - nesenkantis meilės ir teigiamų emocijų šaltinis ir naujagimiui, ir motinai.

Motinos piene yra visų kūdikiui reikalingų medžiagų. Jis tinkamas kūdikio virškinamajam traktui, todėl gerai pasisavinamas. Be to, motinos pienas yra pirmoji kūdikio imunizacija. Pieno kiekis, kurio reikia vienam maitinimui pirmųjų dešimties dienų naujagimiui, skaičiuojamas pagal formulę: 10-15 ml x n; čia n - dienų skaičius. Naujagimis auga labai greitai, todėl jis turi būti maitinamas ne tik dieną, bet ir naktį.
Maitinimas krūtimi užtikrina, kad kūdikį motina liečia, dažniau paima ant rankų, paglosto ir priglaudžia. Kūdikio poreikis būti greta motinos tiek pat svarbus, kaip ir noras valgyti. Moters piene riebalų nedaug ir ypač mažai baltymų, o tai reiškia, kad kūdikį reikia dažnai žindyti ir nuolat būti su juo. Kur nors eidama motina gali kūdikį neštis kartu - ant rankų ar specialiame vaiknešėlyje.
Maitinimas krūtimi yra motinos ir vaiko bendravimo pagrindas. Dažnas bei artimas motinos ir vaiko kontaktas maitinant raminamai veikia abu, atsiranda glaudus tarpusavio ryšys. Artumas su motina, kurios širdies plakimas liūliavo dar įsčiose, suteikia ir kūno šilumą, ir saugumo jausmą, be galo svarbų mažam, negalinčiam apsiginti kūdikėliui. Nuo to, kaip pirmaisiais gyvenimo metais patenkinamas kūdikio fizinio saugumo jausmas, priklauso ir tolesnis vaiko pasitikėjimas ar nepasitikėjimas jį supančia aplinka.
Žindymas - tai subtilus bendravimas su kūdikiu, nuoseklaus vaiko ruošimo gyventi tarp žmonių pradžia. Mūsų protėviai tai vadino „žadinimu“. Maitinant kūdikį krūtimi žadinami, stimuliuojami visi penki vaiko vystymuisi būtini jutimai: regėjimas, klausa, uoslė, skonis ir lytėjimas. O juk formuosis ir aukštesnės emocijos, kaip, pavyzdžiui, meilė - vaiko meilė motinai. Švelniai laikomas, glostomas, ir tuo pačiu atsakydamas, kūdikis patiria glaudaus ryšio galią.
Jeigu išalkus ar dėl kitko nerimaujant motina atsilepia nedelsdama, kūdikis jaučiasi svarbus, reikšmingas - į jo signalus reaguojama taip, kaip jis to norėjo. Tai jam suteikia ir savotišką galios arba įtakingumo pojūtį. Juk nenorėtumėte, kad Jūsų vaikas užaugtų vien tik paklusnus kitų užgaidų vykdytojas, be savo iniciatyvos ir laisvos valios pagrindų? Visuomenės būvio normas ir įstatymus jis suspės išmokti ir vėliau, o štai prigimtas veržlumas aktyviai siekti savo tikslo jau gali ir išblėsti, jeigu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų jam leidžiama tik paklusti ir kantriai laukti.
Žindant kūdikį tada, kai jis pats to nori, patenkinami vaiko poreikiai, jis būna aktyvus ir ryžtingas, siekdamas savo tikslo: alkio nuraminimo, motinos artumo, kai jam liūdna ar baugu ar kai jis nori bendrauti. Žindomas kūdikis turi daugiau galimybių kontroliuoti savo gyvenimą ir aplinką: pavyzdžiui, jis pats nusprendžia, kada jam baigti valgyti. Psichologai teigia, jog vaiko charakteris susiformuoja labai anksti - jau iki trejų metų. Kai viską už vaiką nusprendžia kiti, kai ugdomas tik paklusnumas kitų valiai, pasyvus laukimas, kol leis, kol lieps, gali įsitvirtinti silpno ir pasyvaus charakterio savybės visam likusiam gyvenimui.
Po gimdymo žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, joms mažesnė kraujavimo rizika, jų organizmas po gimdymo greičiau atsistato. Žindymas turi ir ilgalaikę naudą motinos sveikatai.
| Nauda motinai | Žindymo trukmė | Tikimybės sumažėjimas |
|---|---|---|
| Kiaušidžių vėžys | nuo 2 mėnesių | 25% |
| Krūties vėžys | nuo 3 mėnesių | 2 kartus (50%) |
| Osteoporozė (65+ m. amžiuje) | Bendras | 50% |
| Osteoporozė (65+ m. amžiuje) | nuo 9 mėnesių | 75% |
Jutimų ir jausmų patirtis labai svarbi ir motinystės brandai. Su kūdikiu nuolat būnanti motina geriau supranta jo elgesį. Stebėdama vaiko kvėpavimo ritmą, miego pobūdį, veido išraiškas, girdėdama verksmą, atpažįsta alkio, skausmo ir nerimo signalus.
Kūdikiui žindant krūtį, motinos kūne vyksta ir vien tik biologinių procesų. Posmegeninėje liaukoje hipofizyje gaminasi ir į kraują išsiskiria hormonas prolaktinas. Jo pavadinimas yra lotyniškų žodžių junginys „pro lactum“, reiškiantis „dėl pieno“ arba „pieną skatinantis“, tačiau tai dar ne viskas - jis kartu yra ir „motinystės hormonas“ - raminantis ir sutaisantis. Kaip tik dėl prolaktino didesnės koncentracijos motina yra daugiau globojanti negu tėvas. Be to, žinoma, jog žindymas, dėl „motinystės“ hormonų prolaktino ir oksitocino, veikia raminamai, o naktį - ir migdančiai.

Po gimimo sveikas naujagimis pridedamas prie motinos krūties taip greitai, kaip tik įmanoma, bet ne vėliau kaip per pirmąsias 2 val., žindoma 8-10 min. Ankstyvas žindymas skatina pieno gamybą. Naujagimis maitinamas pagal poreikį (ad libitum) - tiek, kiek jam reikia, tada, kai jis alkanas, o ne nustatytomis valandomis. Pirmosiomis dienomis naujagimis žinda krūtį 10-12 kartų per dieną, vėliau - 6-7 kartus.
Žindomų kūdikių miego pobūdis skiriasi nuo dirbtinai maitinamų. Žindomi kūdikiai dažniau pabunda naktį, jų miego epizodai būna trumpesni, nes motinos pienas greičiau negu mišiniai suvirškinamas ir lengviau pasisavinamas. Posakis „miega ramiai kaip kūdikis“ iš tiesų nelabai tinka pirmų kelių mėnesių amžiaus kūdikėliams. Paprastai jie miega trumpais epizodais, dažnai prabusdami. Tai normalu ir nėra miego sutrikimas. Net ir antrų trečių metų vaikas gali pabusti naktį išalkęs, tačiau dažnesnė neramaus miego priežastis yra vienumos baimė, jei mažylis guldomas atskirai.
Vienas iš didesnių iššūkių - naktinis žindymas, kuris neretai tampa varginantis ir erzinantis. Tačiau migdant kūdikį šalia savęs, jis lengvai pasiekiamas mamai net nesikeliant ir, pradėjęs žįsti, greitai nurimsta, neprižadinęs visų namų. Mama irgi netrukus vėl įminga. Po kiek laiko tai pasidaro taip natūralu, kad motinos net neprisimena, kiek kartų per naktį žindė. Žindymas - tai bene vienintelis darbas, kurį galima dirbti miegant.
Sėkmingo žindymo priežastis yra ir empatiški specialistai, kurie atsako į visus klausimus. Šiuolaikinės technologijos, pavyzdžiui, žindymo programėlės, kuriose galima žymėti, kada ir kiek kūdikis žindė, labai palengvina stebėjimą ir padeda nuraminti abejones.
Neonatologė, medicinos mokslų daktarė docentė Eglė Markūnienė, knygos „Žindymo menas ir mokslas” autorė, akcentuoja, kad speneliai yra itin jautri kūno vieta, niekada negavusi tokios didelės fizinės apkrovos, todėl skausmas yra normalus. Speneliams reikia tiesiog priprasti prie šio krūvio.
Iškilus tokioms problemoms kaip užsikimšę pieno latakėliai, svarbu reaguoti greitai. Patartina prieš žindymą krūtį laikyti labai šiltai, tada ją šiltą duoti vaikui, žindyti vilkės poza (pasilenkus virš vaikelio) ir kartu masažuoti guzą braukiant spenelio link. Jei guzas vis dar liktų, krūtį po žindymo šaldyti. Svarbu pasitikėti kūdikiu, nes joks pientraukis neištrauks taip gerai, kaip kūdikis.
Žindymas gali būti ir išsigelbėjimas, kai vaikas suserga. Pavyzdžiui, susirgus stomatitu ar žarnyno infekcija, kai vaikas nieko nevalgo ir negeria, motinos pienas dažnai yra vienintelis maisto ir skysčių šaltinis, kurio jis neatsisako. Tai dar kartą patvirtina motinos pieno nepakeičiamumą. Vienas iš žindymo privalumų - daugybė įspūdžių, kuriuos vaikas patiria visur būdamas ir keliaudamas drauge su savo mama ir kuriuos jis priima drąsiai, su pasitikėjimu, nes visada jaučiasi saugiai.

Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja vaiką žindyti iki dvejų metų ir ilgiau, tai yra tol, kol krūties atsisakys pats. Iš tiesų tik pats vaikutis jaučia, kada jo organizmas yra visiškai subrendęs išgyventi be pagalbinių medžiagų, esančių mamos piene. Tyrimai parodė, kad daugelis mažylių atsisako krūties sulaukę trejų-ketverių metukų. Vadinasi, iki tokio amžiaus mažylį maitinti krūtimi yra normalu.
Etnografiniai tyrimai rodo, kad senovės Lietuvoje vaikai buvo žindomi maždaug iki pusantrų-dvejų metų. Buvo sakoma, kad metas atjunkyti - prieš antrąsias vaiko Velykas. Iki XX a. pr. žindymas buvo ir šeimos planavimo būdas. Vadinamasis laktacinės amenorėjos būdas yra efektyvus atidėti nėštumą vėlesniam laikui, tačiau būtina laikytis tam tikrų taisyklių: kūdikį reikia žindyti tik savo pienu, tik iki 15 proc. viso kūdikio maisto gali sudaryti tirštas maistas, ir nerekomenduojama jam duoti čiulptuko. Jei nėra atsinaujinusios mėnesinės, tada iki 6 mėn. šis natūralus būdas yra efektyvus 98 proc. Jis buvo ir tebėra visame pasaulyje naudojamas kaip natūrali šeimos planavimo priemonė.
Mokslininkai tyrinėdami tradicines Amerikos, Afrikos bendruomenes, kurios nieko nėra girdėjusios apie civilizaciją, surado ir ilgiau žindomų vaikų - iki 5, 6 ar net 7 m. Dažniausiai taip ilgai buvo žindomi vaikai, turintys negalią, jiems mamos pienas buvo kaip maisto papildas, padėjęs išgyventi. Tačiau yra ir kitokios patirties: pavyzdžiui, Amerikiečiai, tirdami žindyves civilizuotose vietovėse, aptiko žindomų 5-6 m. vaikų. Po tyrimo paaiškėjo, kad dažniausiai taip ilgai savo vaikus žindė vienišos mamos, o žindymas netgi buvo įvardytas kaip seksualinis priekabiavimas. Vis dėlto reikėtų atskirti, kada mama maitina krūtimi kūdikį dėl jo paties poreikio, nesiekdama sau naudos.
Mūsų visuomenė vis dar nėra tolerantiška ilgai vaikus žindančioms mamoms. Sovietmečiu žindymo kultūra buvo sunaikinta ir tuo metu praktiškai nebeliko žindyvių. Per 50 m. buvo sunaikinta tai, kas tęsėsi tūkstantmečius. Ilgo žindymo tema yra aštri kaip peilis. Visada bus sakančių, kad tai Dievo dovana, kuri turi tęstis, kol vaikui ir mamai to reikia, tačiau yra galybė tokių, kurie visomis keturiomis prieš, neva tai šlykštu ir vulgaru.
Pavyzdžiui, Norvegijoje, kur požiūris į žindančią mamą yra daug draugiškesnis, žindoma kavinėse, autobusuose, parduotuvėse - ten, kur reikia. Čia motinos drąsiai maitina savo vaikus viešumoje. Lietuvoje gi pasitaiko ir nemalonių situacijų, kai raidos specialistai kritikuoja ilgą žindymą, teigdami, kad tai daro traumą vaikui ir trukdo jam tapti savarankiškam. Tačiau daugeliui mamų, atliepti vaiko poreikius yra kur kas svarbiau, nei aplinkinių nuomonė.
Natūralu, kad vaikui augant žindymų retėja. Kartais ir dėl kitų priežasčių verta atjunkyti ūgtelėjusį mažylį, pavyzdžiui, jei nuolat žinda naktį ir mama negali pailsėti arba vaikas nenori jokio kito maisto, tik krūties. Jei kyla tokių rūpesčių, reikėtų pasitarti su psichologu ar raidos pediatru. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja leisti vaikui pačiam atsisakyti krūties, kai jo organizmas yra tam pasiruošęs.
