Žindymas ir pastojimas: ar įmanoma ir kaip tai veikia?

Daugelis moterų, ypač tų, kurios maitina savo kūdikius krūtimi, svarsto, ar įmanoma pastoti žindymo laikotarpiu. Nors žindymas iš tiesų turi įtakos vaisingumui, tai nėra 100% garantuota apsauga nuo nėštumo. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip žindymas veikia moters vaisingumą, kokios sąlygos lemia laktacinę amenorėją ir kada moteris gali vėl pastoti.

Kaip žindymas veikia vaisingumą?

Žindant krūtimi, dirginamas spenelis, o tai perduoda nervinius impulsus į motinos smegenis. Posmegeninė liauka (hipofizis) išskiria hormonus prolaktiną ir oksitociną. Prolaktinas skatina pieno gamybą, o oksitocinas skatina pieno tekėjimą. Be šių pagrindinių funkcijų, prolaktinas taip pat stabdo folikulų brendimą kiaušidėse ir neleidžia kiaušinėliui ištrūkti į kiaušintakį. Tai vadinama laktacine amenorėja - moters fiziologinė būklė, kai dėl žindymo nevyksta mėnesinių ciklas. Kai mėnesinių ciklas nevyksta, moteris negali pastoti.

Tačiau šis poveikis nėra absoliutus. Kad laktacinė amenorėja būtų efektyvi, būtinos tam tikros sąlygos:

• Išimtinai žindymas: Kūdikis turi būti žindomas tik krūtimi, be jokių papildomų maisto ar gėrimų (įskaitant vandenį ar mišinius).
• Dažnas žindymas: Žindymo epizodai turi būti dažni, ypač naktį. Ilgiausia pertrauka tarp žindymų neturėtų viršyti 6 valandų naktį ir 4 valandų dieną.
• Kūdikio amžius: Nors laktacinė amenorėja gali trukti ilgai, nuo 6 mėnesių amžiaus, kai kūdikiams pradeda duoti papildomą maistą, žindymas tampa nebe išimtinis, o laktacinės amenorėjos patikimumas mažėja.

Kai kurios mamos pastebi, kad žindymas turi įtakos gimdos susitraukimams. Tačiau iki trečiojo nėštumo trimestro gimda nėra jautri oksitocinui, todėl tai paprastai nesukelia problemų. Jei žindymas sukelia stiprius susitraukimus, gydytojas gali rekomenduoti nutraukti žindymą.

Tačiau svarbu suprasti, kad ne visos žindymo situacijos užtikrina vaisingumo slopinimą. Jei žindoma rečiau nei kas 6 valandas, arba žindymo režimas sutrikdomas, gali įvykti ovuliacija net neprasidėjus mėnesinėms.

Kada galima vėl pastoti žindant?

Nors žindymas gali atidėti ovuliaciją ir mėnesines, vaisingumas gali atsistatyti net ir nesulaukus pirmųjų mėnesinių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad pirmoji ovuliacija po gimdymo gali įvykti praėjus 3 mėnesiams, o nežindančioms - jau po 3 savaičių. Mėnesinių atsiradimas yra svarbiausias vaisingumo atsinaujinimo ženklas, tačiau jis nebūtinai reiškia, kad moteris jau negali pastoti. Pirmieji mėnesinių ciklai po gimdymo gali būti be ovuliacijų arba nepakankamai subrendę, kad išsaugotų apvaisintą kiaušinėį.

Yra keletas veiksnių, kurie gali lemti greitesnį vaisingumo atsistatymą žindant:

• Maitinimo režimas: Jei kūdikis žindomas retai, su ilgesnėmis pertraukomis tarp maitinimų, ypač naktį, prolaktino koncentracija kraujyje gali sumažėti, o tai skatina ovuliaciją.
• Papildomas maistas: Kai kūdikiui pradedamas duoti papildomas maistas ar gėrimai, žindymo intensyvumas mažėja, o tai taip pat didina vaisingumo grįžimo riziką.
• Kūdikio amžius: Nuo 6 mėnesių amžiaus kūdikio poreikiai keičiasi, jis gali pradėti rečiau keltis naktį, o tai sutrikdo laktacinės amenorėjos efektyvumą.
• Pienuko nutraukimas: Moterys, kurios pienuką nutraukia ir maitina kūdikį iš buteliuko, dažnai neišlaiko tokio paties maitinimo režimo kaip žindydamos tiesiai iš krūties, todėl vaisingumas gali atsistatyti greičiau.

Nors žindymas yra natūralus šeimos planavimo metodas, svarbu suprasti jo ribas ir, jei nenorite pastoti, naudoti papildomas kontracepcijos priemones.

Ar žindymas gali neigiamai paveikti vaisiaus vystymąsi?

Paprastai žindymas neturi neigiamos įtakos vaisiaus vystymuisi. Nors žindymo metu išsiskiria oksitocinas, kuris gali sukelti gimdos susitraukimus, šios dozės paprastai yra per mažos, kad sukeltų stiprius susitraukimus, kurie pakenktų nėštumui, ypač pirmojoje pusėje. Tačiau, jei nėštumas yra komplikuotas arba jei moteris patiria stiprius gimdos susitraukimus žindant, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Nėštumo metu pieno sudėtis gali keistis, artėdama prie priešpienio. Tai gali pakeisti pieno skonį, ir vaikelis gali pats pradėti atsisakyti krūties. Jei planuojate žindyti du vaikus (vyresnį ir naujagimį), tai vadinama tandeminiu žindymu, ir kiekviena mama gali rasti jai tinkamiausią tvarkaraštį.

Laktacinės amenorėjos metodas (LAM)

Laktacinės amenorėjos metodas (LAM) yra natūralus šeimos planavimo būdas, kuris, tinkamai naudojant, gali užtikrinti 98-99% apsaugą nuo nėštumo. Kad LAM būtų efektyvus, turi būti įvykdyti trys pagrindiniai kriterijai:

1. Kūdikis jaunesnis nei 6 mėnesių amžiaus.
2. Moteris yra amenorėjiška (jai neatsinaujinusios mėnesinės po gimdymo).
3. Kūdikis žindomas krūtimi visai arba beveik visai (ne daugiau kaip 5-15% visų maitinimų sudaro papildomas maistas ar gėrimai).

Svarbu atkreipti dėmesį, kad net ir laikantis šių kriterijų, svarbu stebėti savo organizmo signalus ir, jei kyla abejonių ar atsiranda nėštumo požymių, kreiptis į gydytoją.

Galutinai apibendrinant, žindymas gali atidėti pastojimą, tačiau tai nėra absoliuti apsauga. Svarbu žinoti savo kūno signalus, laikytis rekomendacijų ir, jei reikia, naudoti papildomas kontracepcijos priemones, ypač jei nenorite pastoti artimiausiu metu.

tags: #zindymas #ir #pastojimas

• Vaikų draugystės įgūdžių lavinimas
• Kaip vertinama naujagimio būklė?
• Kodėl svarbu guldyti kūdikį ant pilvuko?
• Terminų pratęsimas bankroto byloje
• Svarbiausi faktai apie kūdikio galvytės sveikatą