Žindymas: Gyvybės pamato privalumai
Specialistų teigimu, mamos pienas - ne paprastas maistas, o tikras gyvybės eliksyras, ateityje galintis apsaugoti nuo rimtų ligų.
Mamos pienas yra išskirtinai pritaikytas naujagimių ir kūdikių mitybos poreikiams. Jis stimuliuoja kūdikio imunitetą, padeda mažylio organizmui susidoroti su uždegimais, nuo daugybės ligų apsaugo tiek motinas, tiek kūdikius.
„Žindomas vaikas rečiau serga ne tik peršalimo ligomis, bet yra didesnė tikimybė, kad ateityje išvengs tokių sunkių ligų kaip pirmo tipo cukrinis diabetas ar vėžys, taip pat nutukimo, virškinamojo trakto ligų.
Anot jos, daugiausiai limfocitų, kurie atsakingi už ilgalaikę imuninę atmintį ir apsaugą, yra motinos priešpienyje (net 83 proc.), todėl gimdymo skyriuje iškart tik gimęs naujagimis guldomas mamai ant krūtinės pirmam kontaktui ir žindymui.
Žindymui reikia ruoštis iš anksto, nes tai yra tikrų tikriausia technika. „Pasiruošimas žindyti itin svarbus. Be jo tvarkinga žindymo abėcėlė nesusidėlios. Kaip be raidžių pažinimo neišmoksime skaityti, taip ir neišmanydami žindymo kertinių dalykų - žindyti. Kad maitinimas krūtimi nestebintų ir nekeltų streso, žindymo kursuose reikalinga apsilankyti trečią nėštumo trimestrą. Tai padės žinoti, ko tikėtis pirmąją žindymo savaitę ir vėlesniais jo etapais, suprasti, kad tai - normalūs fiziologiniai procesai.
Specialistė sako, jog dažnai moterys prisipažįsta nemaniusios, kad žindymas bus toks sudėtingas ir daug žinių reikalaujantis procesas - jį prilygina rimtam darbui. „Mamos įvairiose medijose peržiūri filmukus, kur vaizduojamos jau ūgtelėjusį, kelių mėnesių, kūdikį žindančios moterys. Savo ruožtu naujagimystės etapas dinamiškas. Pirmomis savaitėmis niekada nebus sklandaus žindymo. Svarbu žinoti, kad pirmomis savaitėmis fiziologiškai krenta naujagimio svoris, prasideda priešpienio gamyba, moterys susiduria su laktostazėmis - pilnomis krūtimis, jų pabrinkimu, jautrumu.
Norinčioms žindyti savo mažylį moterims, kai renkasi gimdymo namus, svarbu pasidomėti, ar tai - kūdikiui palanki ligoninė, ar ji turi žindymo konsultantą, kas įstaigoje atsakingas už žindymą. „Mamai gydymo įstaigoje turi būti atsakyta į su žindymu susijusius klausimus, tačiau nereikia pamiršti, kad žindymo etapai keičiasi. Žindymo sunkumai praėjus trims mėnesiams dažniausiai baigiasi.
Žindymas - ne tik mamos užduotis. „Gal vyrui ir nereikia išmanyti krūties anatomijos ar smulkiausių žindymo ypatumų, tačiau žinoti bazines taisykles privalus, nes tai - darbas, reikalaujantis šimtaprocentinio moters dėmesio. Būsimas tėtis turi suprasti, kad namų buities rūpesčiai, maisto gamyba kurį laiką kris ant jo pečių. Taip pat vyras turi žinoti ir apie po gimdymo moterį aplankančią nėštumo melancholiją. Savo ruožtu senelių pagalba nėra tokia svarbi. Priešingai, jie šeimoje gali sukelti suirutę. Mat senesnės kartos atstovai dažnai patys turėję prastą žindymo patirtį. „Su visa pagarba seneliams, jie turėtų tik užimti stebėtojų poziciją, palaukti, kol šeima susitvarkys su šiais rūpesčiais. Prisidėti galėtų nebent prie buities - juk išvirti sriubos ir sutvarkyti namus visada reikia.
Pieno skonis nėra visada vienodas. Tai priklauso nuo mamos mitybos. Nereikėtų nustebti, jei, prisivalgius vienų ar kitų stiprių, aštrių, kvapnių produktų, kūdikis staiga nenoriai ims žįsti krūtį.
Motinos pienas sudaro ne mažiau kaip 85-95 proc. viso paros raciono (t. y. papildomas maistas ir gėrimai sudaro ne didesnę nei 15 proc.).
Jei moteris niekada nežindė, ji patiria didesnę riziką susirgti krūties vėžiu. Nustatyta, kad moterys, niekada nemaitinusios krūtimi, skirtingų šaltinių duomenimis, patiria 27-35 proc. didesnę riziką susirgti kiaušidžių vėžiu, palyginti su natūraliai savo kūdikius maitinusiomis moterimis.
Nustatyta, kad kūdikius maitinusios mamos rečiau serga antrojo tipo cukriniu diabetu (ilgesnė žindymo trukmė sumažina jo išsivystymo riziką 32 %), osteoporoze.
Žindymas moteriai padeda ne tik puoselėti ryšį su naujagimiu. Jis teigiamai veikia mamos nuotaiką, mažina stresą (žindymas efektyviai slopina nervų sistemos atsaką į stresą), be to, gali padėti sumažinti ir pogimdyvinės depresijos, kurią vidutiniškai patiria 13 proc. neseniai kūdikio susilaukusių mamų, riziką, leidžia greičiau nurimti, žindančios mamos geriau supranta kūdikio poreikius: už laktaciją atsakingi hormonai leidžia mamai atsipalaiduoti, pažadina motiniškus instinktus.
Nėštumo metu sukaupiamas nemažas riebalinis sluoksnis. Įprastai žindant šių papildomų kilogramų nesunkiai atsikratoma per pirmuosius 6 kūdikio gyvenimo mėnesius. Taip pat žinoma, kad žindančiai moteriai per parą su maistu ir gėrimais reikia gauti vidutiniškai 500 kcal daugiau nei nežindančiai.
Taigi jei moteris žindo, jai greičiau pavyks atsikratyti papildomų kilogramų ir greičiau atgauti iki nėštumo turėtas kūno linijas: pritrūkus kilokalorijų deginami riebalai.
Jūsų pienas yra unikaliai pritaikytas patenkinti būtent Jūsų kūdikio poreikius. Todėl ir kiekvienos moters pienas yra skirtingas. O ir tos pačios motinos pienas kasdien vis kitoks ir net keičiasi per dieną. Pieno skonis priklauso nuo motinos valgyto maisto, taip pratindamas kūdikį būsimam mėgavimuisi įvairiais patiekalais prie šeimos stalo ateityje. Net vieno žindymo metu pienas keičiasi nuo skysto ir vandeningo pradžioje iki tirštoko ir riebesnio pabaigiant; tai - tarsi pietūs iš įvairių patiekalų.
Žemėje yra daug žinduolių rūšių, bet kiekvienos iš jų pienas yra skirtingas. Pavyzdžiui, karvės piene baltymų ir mineralinių medžiagų daugiau negu žmogaus piene, nes veršeliui juk reikia greitai stotis (taigi ir turėti stiprius raumenis ir kaulus), kad galėtų sekioti paskui savo motiną, besiganančią pievoje. Baltymų moters piene yra apie 3,5 karto mažiau negu karvės piene: atitinkamai 0,9 ir 3,4 procento. Gyvulių jaunikliams reikia greitai atsistoti ir patiems eiti, motinos jų nenešioja, taigi ir stipresniems raumenims užauginti reikia daugiau baltymų. Žmogaus kūdikiui svarbiau vystyti protines galias, todėl ir jo maiste daugiausia yra lengvai ir greitai įsisavinamos energinės medžiagos pieno cukraus - laktozės - iki 7,2 procento. Karvės piene jos yra tik apie 4,8 procento. Žmogaus smegenys santykinai didžiausios iš visų žinduolių, o jų pagrindinė „statybinė“ medžiaga yra riebalai. Šių moters piene yra nemažai, apie 4-4,5 procento. Moters piene dar yra apie 0,2 procento mineralų, pirmiausia reikalingų kaulams ir dantims. Karvės piene jų, kaip ir baltymų, yra kelis kartus daugiau, nes veršiukui jau nuo pat pirmųjų dienų reikia ne tik stiprių raumenų, bet ir tvirtų kaulų (9 pav.). Beje, natrio chlorido, kitaip sakant, druskos, karvės piene taip pat daugiau net 3,6 karto, tad nenuostabu, jog šio gyvulio pienu žmogui sunku numalšinti troškulį, ir todėl mišiniais maitinamiems kūdikiams dar siūlydavo duoti atsigerti vandens („arbatėlių“).
Vanduo yra didžiausioji moters pieno sudedamoji dalis. Sudarydamas apie 88-90 procentų viso tūrio, jis numalšins žindomo kūdikio troškulį net ir karščiausią dieną. Ir kitų žinduolių piene vandens yra daugiausia. Pavyzdžiui, karvės pienas jo turi tik 1-2 procentais mažiau už moters pieną. Išimtis yra kai kurios arktinės ir vandenyje gyvenančios žinduolių rūšys, kurių piene daugiau yra riebalų, o šiaurinio ruonio - kotiko - piene jų yra net 54 procentai; priskaičiavus ir kitas medžiagas, vandeniui belieka tik 35 procentai pieno tūrio.
Našlaičiams, negalintiems gauti motinos pieno, maistas dažniausiai gaminamas iš karvės pieno. Tačiau gyvulio pieną reikia labai perdirbti, kad bent kiek tiktų žmogaus kūdikiui maitinti. Gaminant mišinius, jis gerokai praskiedžiamas (kad nebūtų per daug baltymų - perteklius kenksmingas), pilama daug cukraus (nes karvės piene, net ir nepraskiestame, angliavandenių gerokai mažiau negu moters piene) ir dar pridedama įvairių papildų (kurių išties tik menką dalį kūdikiui pavyksta įsisavinti, ir dar nežinia, ar be nepageidaujamų pasekmių jo sveikatai).
Iš visų žinduolių rūšių žmogaus piene yra pati mažiausia baltymų koncentracija. Be to, dalį motinos pieno baltymų sudaro priešinfekciniai baltymai, kurie iš virškinimo trakto beveik nerezorbuojami. Sutraukto pieno varškei iškilus viršun, žemiau lieka skaidrus skystis, vadinamas išrūgomis. Jas sudaro vanduo, ištirpusios druskos ir vandenyje tirpūs baltymai albuminai, kurie labai lengvai įsisavinami iš žarnyno į kraują. Kiekvienos žinduolių rūšies pieno kazeinas turi specifinę aminorūgščių sudėtį, nuo kurios priklauso ir varškės struktūra. Juk esame matę, kokiais „guminiais“ dribsniais susitraukia karvės pienas į varškę; tas pats pasidaro ir mažo vaikelio skrandelyje. O motinos pieno varškės gumulėliai yra mažučiai ir švelnučiai, suyrantys nuo menko prisilietimo.
Žmogaus naujagimiui reikia ypač lengvai įsisavinamo maisto, todėl gamta jam sukūrė priešpienį - motinos krekenas, kuriose kazeino dar labai mažai (santykis su tirpiais išrūgų baltymais - tik iki 10 : 90) arba išvis nėra. Tik paskui jo koncentracija palaipsniui didėja, subrendusiame piene (antrąją savaitę) pasiekdama santykį su išrūgų baltymais 40 : 60. Karvės piene sunkiai virškinamo kazeino yra net 80 procentų visų baltymų ir tik 20 - tirpiųjų albuminų. Jeigu kai kuriuose mišiniuose, juos perdirbant, tas santykis ir keičiamas, kad būtų panašus į moters pieno baltymų santykį, tai dar nereiškia tikro sudėties panašumo, nes patys baltymai irgi yra labai skirtingi. Aminorūgščių sudėtis ir jų kiekybiniai santykiai įvairių žinduolių piene taip pat skiriasi ir tik motinos pienas yra tikrai pritaikytas žmogaus kūdikiui maitinti. Netgi mūsų gyvenimo trukmė galbūt priklauso nuo mitybos kūdikystėje.
Motinos dieta reikšminga jos pieno riebalų sudėčiai, bet ne bendram jų kiekiui piene. Jeigu motinos suvalgyto maisto kalorijų pritrūktų, pienui pagaminti bus panaudotos jos pačios kūno riebalų atsargos. Gamta už naują gyvybę kovoja iš paskutiniųjų ir pienas taip paprastai nepasibaigia. Nebadaujančios iki išsekimo motinos pienas per liesas nebūna. Nebūna ir per riebus, jeigu ji pati valgo riebiai ir per daug. Riebalų atsargos kaupiamos jos kūne, kad prireikus galėtų būti panaudotos. Žindančios moters medžiagų apykaita labai ekonomiška. Motinos pieno riebumas pirmiausia priklauso nuo kūdikio poreikių. Naujagimiui skirtame priešpienyje riebalų yra tik 2 g/100 ml, o jau subrendusiame piene, pavyzdžiui, penkioliktąją dieną - vidutiniškai 4-4,5 g/100 ml. Naktį, kai kūdikis daugiau laiko praleidžia miegodamas - ir mamos pienas būna liesesnis, o dieną - riebesnis. Žindymo pradžioje, kai vaikui gyvybiškai svarbiau pirma atsigerti, pienas liesesnis, o baigiant, „dėl sotumo“ - riebesnis, net iki 4-5 kartų. Ir todėl neteisūs pravardžiuojantys moters pieną „skystu melsvu vandenėliu“, nes, bandydami jį „patikrinti“ nutraukdami rankomis, būtent ir pamato tą liesesnįjį pradinį pieną.
Žindomas kūdikis su motinos pieno riebalais gauna nuo 30 iki 55 procentų visų jam reikalingų kalorijų. Įdomiausia, jog būtent pats motinos pienas padeda jas ir įsisavinti. Mat jame yra riebalus skaldančio fermento - lipazės, kuri pasidaro veikli kūdikio dvylikapirštėje žarnoje, kai ten susijungia su tulžies druskomis. Tai yra svarbi pagalba virškinant riebalus, nes pirmais mėnesiais kasos lipazės sekrecija dar silpna, o iš dalies ją kompensuojančios seilių ir skrandžio lipazės irgi nepakanka. Verta prisiminti, jog kaitinant pieną lipazė suyra. Nei karvės, nei kitų žinduolių piene tokio fermento nėra. Tai, kad moters pieno riebalų mikroskopiniai lašeliai yra smulkesni (vadinasi, ir lengviau suvirškinami) už karvės pieno riebalų lašelius, irgi privalumas virškinant. Jeigu riebalai lieka neįsisavinti, jie kūdikiui nenaudingi. Susijungdami žarnyne su kalciu, ne tik „vagia“ iš kūdikio šį kaulams augti būtiną mineralą, bet ir, pavirtę netirpiais šarminiais junginiais, trukdo įsisavinti kitas maisto medžiagas bei šarmindami žarnyno terpę padeda veistis puvimą skatinančioms bakterijoms. Moters pieno riebalai ypatingi. Žindomo kūdikio kūnas yra tvirtesnis ir stangresnis negu mišiniais maitinto kūdikio kaip tik dėl tų riebalų, kuriuos jis gauna su motinos pienu.
Pieno cukrumi vadinama laktozė - pagrindinis moters pieno angliavandenis. Tai yra disacharidas, sudarytas iš dviejų monosacharidų - galaktozės ir gliukozės, o jo gamyba vyksta pačiose pieno liaukose. Kūdikio organizme laktozė vėl suskaldoma į tuos pačius monosacharidus. Galaktozė reikalinga tam, kad susidarytų galaktolipidai, kurie būtini centrinės nervų sistemos (smegenų) vystymuisi. Bet pirmiausia laktozė yra lengvai ir greitai panaudojamos energijos šaltinis. Ji patenkina apie 40 procentų kūdikio energijos poreikių ir ypač tinka smegenų veiklai. Dėsninga, kad kuo didesnės yra tam tikros biologinės žinduolių rūšies smegenys, tuo daugiau laktozės yra piene. Moters piene laktozės koncentracija didžiausia iš visų žinduolių rūšių, jos ten yra pusantro karto daugiau negu karvės piene. Dar vienas dėsningumas: kuo aukštesnio išsivystymo žinduoliai, tuo ilgiau jie žindo savo jauniklius. Pavyzdžiui, žmogbeždžionės šimpanzės žindo vidutiniškai ketverius metus, o gorilos - puspenktų. Motinos piene laktozės koncentracija yra gana pastovus dydis. Net ir varganai besimaitinančios moters piene jos vis tiek bus tiek pat - nuo 6,2 iki 7,2 g/100 ml. Laktozė pagerina įsisavinimą kai kurių organizmui reikalingų mineralų, tarp jų - kalcio ir geležies, ir stimuliuoja ,,gerųjų bakterijų“ Lactobacillus bifidus kolonijų augimą žarnyne. Šios kūdikiui „draugiškos“ bakterijos užtikrina rūgščią terpę, neleidžiančią veistis ligas sukeliančioms bakterijoms, grybeliams ir parazitams.
Jei išgirsite ką nors postringaujant, kad motinos piene yra nedaug kai kurių vitaminų ir mineralų, todėl esą kūdikiui reikia maisto papildų, neskubėkite jų pirkti ir duoti vaikeliui. „Daugiau“ nebūtinai reiškia „geriau“. Organizmui reikalinga įvairių medžiagų pusiausvyra. T. y. normalus, jų derinys yra motinos piene. Štai, pavyzdžiui, geležies, kuri būtina kraujo hemoglobinui susidaryti, motinos piene išties nėra daug - tik 40 mcg/100 ml pieno. Žindomiems kūdikiams nereikia geležies papildų. Tačiau ankstyvas papildomo maisto davimas kūdikiui silpnina motinos pieno geležies rezorbciją iš žarnyno. Geležies, esančios motinos piene, biologinę vertę žindomo kūdikio organizmui padidina ir palanki jos sąveika su kitais pieno elementais. Dvi ypatingos baltyminės motinos pieno medžiagos - laktoferinas ir transferinas - prisijungia geležies molekulių kūdikio žarnyne ir perneša jas į kraują. Davus geležies preparatų žindomam kūdikiui, gali atsitikti, jog laktoferino ir transferino nepakaks, o laisva geležis yra daugelio kenksmingų ligas sukeliančių bakterijų maistas. Toks pavojus dar labiau tyko kūdikių, maitinamų „geležimi prisotintais“ mišiniais, kuriuose geležies koncentracija apie dvidešimt kartų didesnė negu motinos piene. Iš jų vaiko žarnyne įsisavinama tik penktadalis geležies. Nes mišiniuose, skirtingai negu motinos piene, nėra geležį surišančių ir iš žarnyno į kraują transportuojančių baltymų.
Daugelio svarbiausių mineralų ir mikroelementų koncentracija moters piene yra gana pastovi ir mažai tepriklauso nuo motinos mitybos. Jeigu jų nepakanka motinos maiste, įsijungia kompensavimo mechanizmai: pavyzdžiui, stabdomas kalcio išsiskyrimas su šlapimu, o jeigu ir to nepakanka, naudojamas pačios motinos audinių kalcis. Karvės piene kalcio yra daugiau, bet žmogaus kūdikio organizme jis blogai įsisavinamas. Šito kalcio panaudojimą pasunkina tai, kad iš jo ir neįsisavintų riebalų žarnyne susidaro netirpūs šarminiai junginiai. Iš motinos pieno kūdikio žarnyne absorbuojami 67 procentai kalcio, o iš karvės pieno - tik 25 procentai. Kalcis svarbus kaulų ir dantų tvirtumui. Tačiau kalciui patekti į tas struktūras reikalingas ir vitaminas D. Jei kūdikis saulėtą dieną bent kelias minutes pabūna lauke, jo odelėje šis vitaminas pasigamina, o jei ne, gali užtekti ir mamos pasimėgavimo saule: tada vitamino D mažylis gaus su motinos pienu. Nesaulėtu metų laiku mamytei vertėtų pasišvitinti ultravioletinių spindulių lempa arba vartoti vitamino D preparatus ir duoti jų kūdikiui. Jei motina normaliai maitinasi, jos piene yra užtenkamai B grupės vitaminų ir vitamino C. Verta žinoti, kad šis svarbus vitaminas nėra kaupiamas motinos kūne, taigi jo reikia gauti kartu su maistu ar papildais kiekvieną dieną.
Žindymas nėra vien tik maistinių medžiagų perdavimas iš mamos į vaiką. Maistinių medžiagų perdavimas yra svarbus ir turi savus privalumus, tačiau žindymas yra kievieną dieną ir naktį vykstantis mamos ir kūdikio bendravimas, kuris daro didelę teigiamą įtaką abiems. Nustatyta, kad kūdikiui esant prie krūties mamai mažėja stresas: iš karto palengvėja dabartinio streso keliama reakcija. Šiam efektui išgauti nepakanka kūdikį laikyti ant rankų, kūdikis iš tiesų turi savo oda liesti mamos krūtį. Žindanti mama pirmaisiais mėnesiais tai ir daro: kūdikis turėtų žįsti ne mažiau kaip 8-12 kartų per parą bent 20-30 minučių, o tai sudaro bent 4 val per parą, kurias mama praleidžia sumažėjusiomis streso sąlygomis - tai yra labai daug lyginant su tuo, kad nežindanti mama neturi tokių lengvai prieinamų ir reguliariai taikomų priemonių stresui sumažinti. Po to, kai kūdikis praleido prie krūties 30 minučių, mamos daug ramiau reaguoja į aplinkos keliamą stresą. Mokslininkai laboratorijoje mamoms, laikiusioms savo mažylius oda prie odos, tyčia bandė sukelti stresą ir jiems nepavyko! Šis efektas truko bent pusvalandį po kontakto su kūdikiu. Vadinasi mamai, kuri žindo, poilsis nuo streso gali būti ne 4 val., o 8 val. Šis faktas labai svarbus ir mamoms, kurios nežindo ar negali žindyti savo kūdikių. Net ir nežindant, o tiesiog glausdamos kūdikį prie krūties (nebūtinai burnyte prie spenelio, tiesiog veiduku prie krūties) mamos gali padėti sau atsipalaiduoti ir sumažinti savo patiriamą sresą. Tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis stresas skatina uždegiminius procesus mamos kūne, nes patirdamas stresą mūsų kūnas spėja, kad galime patirti ir fizinius sužeidimus, į juos gali patekti infekcija ir su ja reikės kovoti, todėl ima ruoštis šiai kovai. Uždegiminiai procesai taip pat yra ir viena iš depresijos priežasčių. Streso sumažėjimas leidžia mamos kūnui skirti mažiau išteklių pasiruošimui kovai su infekcijomis ir tuo pačiu mažina mamos depresiją.
Gamta numatė, kad mamos negyvens idealiomis sąlygomis, todėl pasirūpino priemonėmis, kaip sumažinti neigiamas mamos sunkumų patiriamas pasekmes kūdikiui. Vokietijos mokslininkai tyrė mamų, kurioms diagnozuota depresija, kūdikius norėdami nustatyti, ar mamos depresija turi įtakos kūdikio savijautai. Paaiškėjo, kad jeigu mama serga depresija ir žindo, kūdikio smegenų veiklai tai nedaro neigiamo poveikio. Tuo tarpu iš buteliuko maitinami kūdikiai mamų, sergančių depresija, taip pat buvo depresyvūs - atliekant elektroencefalogramą jų smegenys skleidė panašias bangas, kaip ir suaugusiųjų, sergančių depresija. Mokslininkai pabandė išsiaiškinti kodėl ir paaiškėjo, kad žindymas neišvengiamai verčia mamas daugiau liesti, glostyti ir žiūrėti į savo kūdikius. Depresija sergančios žindančios mamos liečia ir bendrauja su savo kūdikiais mažiau nei depresija nesergančios žindančios mamos, tačiau jos vis tiek liečia savo kūdikius ir žiūri jiems į akis ir to pasirodo, yra gana tam, kad apsaugotų kūdikį nuo depresijos! Tuo tarpu maitinimas iš buteliuko nereikalauja nei artimo fizinio, nei akių kontakto ir kūdikiai dėl to nukenčia. Mamas, kurios serga depresija ir nežindo, galima išmokyti kaip elgtis su kūdikiu, kad sumažintų savo depresijos poveikį kūdikiui ir tai veikia taip pat gerai, kaip ir intuityvus mamos elgesys žindymo metu. Iš mamų nėra ir nebuvo tikimasi, kad jos gyvens idealiame pasaulyje ir bus tobulos, nepatiriančios streso ar psichologinių problemų. Jeigu mama žindo 12 mėnesių, ji patiria ilgalaikę žindymo naudą savo fizinei sveikatai: mažėja susirgimo diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis rizika, mažėja tikimybė, kad mamai kils problemų dėl aukšto kraujospūdžio ar aukšto trigliceridų kiekio kraujyje. Šios ligos yra pagrindinės moterų mirčių priežastys visame pasaulyje. Jos dažniau atsiranda moterims, patiriančioms daug streso, o mes jau žinome, kad žindymas mažina stresą.
Dažnas glaudimasis prie mamos ir mamos reagavimas į kūdikio poreikius kuria saugų kūdikio prieraišumą. Kūdikių ir vaikų elgesio tyrimas parodė, kad vaikai, žindyti daugiau kaip 12 mėnesių, yra geresnės psichinės sveikatos, vertinant pagal specialią vaikų probleminio elgesio skalę. Žindyti 12 ar daugiau mėnesių vaikai visose amžiaus grupės, nuo 2 iki 14 metų, gavo geresnius elgesio įvertinimus nei visiškai nežindyti vaikai. Tuo tarpu nesaugus prieraišumas kūdikiui sulaukus 12-18 mėnesių didina ligų, kylančių dėl uždegiminių procesų, riziką sulaukus 32 metų: šienligės, periodontito, aterosklerozės, reumatoidinio artrito. Nesaugus prieraišumas kelia streso kiekį, o tai skatina uždegiminius procesus organizme. Ilgiau išimtinai žindyti kūdikiai buvo laimingesni nei kūdikiai, kurie anksčiau gavo kito maisto, nei mamos pienas. Galbūt šis laimingumas yra susijęs su kitais faktoriais, pvz., su jautriu atsiliepimu į kūdikio poreikius, ir taip reaguoti į kūdikį gali ne tik žindanti mama.
Dar vienas svarbus dalykas yra tas, kad smurtas ir traumos yra perduodamos iš kartos į kartą. Tyrimai rodo, kad vaikai, augę smurtaujančioje aplinkoje, patys taip pat yra linkę smurtauti. Galbūt iš čia ir kyla tarp lietuvių populiari mintis “mane tėvai mušė, ir aš užaugau puikus žmogus, todėl manau, kad mušti savo vaikus yra normalus būdas auklėti”. Mamos, patyrusios smurtą, nebūtinai pačios smurtauja, tačiau gali būti depresyvios arba pasirinkti sutuoktinius, kurie linkę smurtauti. Liūdndoji žinia čia yra ta, kad kūdikių miego problemos didina riziką, kad traumuojanti patirtis bus perduota kūdikiui. Jau žinome, kad mamos depresyvią nuotaikos poveikį žindymo skatinamas fizinis ir emocinis kontaktas pašalina.
Pirma reakcija į pasakymą, kad žindymas leidžia mamoms geriau išsimiegoti yra “netiesa!”. Bet tyrimai rodo kad kaip tik žindančios mamos išsimiega geriau, nei nežindančios. Taip, žindomi kūdikiai miega trumpesniais intervalais (ilgiausias išmiegotas intervalas yra 5,46 val.) nei nežindomi (ilgiausias išmiegotas intervalas yra 7,69 val.). Ir taip, pabunda naktimis dažniau (vidutiniškai 2,52 karto per naktį), nei nežindomi kūdikiai (vidutiniškai 1,39 karto per naktį). Tačiau mamos, kurios žindo kūdikius, tipiškai užmiega greičiau, nei mamos, kurios maitina dirbtiniu maistu. Žindančios mamos užmiega vidutiniškai per 20 minučių, tuo tarpu nežindančioms mamoms prisireikia vidutiniškai 27 minučių užmigti. Jeigu mamai užmigti reikia daugiau kaip 25 minučių, jai gerokai padidėja rizika susirgti depresija. Taigi, nežindymas kelia depresijos riziką, o mamos depresija nežindant kelia riziką, kad kūdikis taip pat susirgs depresija! Kitas dalykas, kuris svarbus depresijos rizikai, yra kiek iš viso mama miega. Kuo mažiau valandų išmiegama, tuo didesnė depresijos rizika. Ir čia tyrimai kalba žindančios mamos naudai. Galbūt dėl to, kad nedaug mamų eina miegoti kartu su kūdikiais, visos mamos išmiega ne daugiau kaip 7 valandas per naktį. Žindančios mamos vidutiniškai miega daugiau (6,61 val.) nei nežindančios mamos (6,3 val.). Prie šio skirtumo neabejotinai prideda tai, kad žindančios mamos užmiega greičiau. Galiausiai vertinant mamų savijautą paaiškėja, kad mamos, kurios žindo, jaučiasi turinčios daugiau energijos dienos metu, nei tos, kurios maitina dirbtiniu maistu! Kartais, kai mamos po gimdymo skundžiasi, kad jos jaučiasi pavargusios - visiškai normalu taip jaustis po gimdymo! - joms siūloma papildomai pamaitinti kūdikį nutrauktu pienu ar dirbtiniu maistu. Tačiau tyrimai rodo, kad mišriai maitinančios mamos jaučiasi labiausiai pavargusios, net labiau, nei tos, kurios maitina vien tik dirbtiniu maistu. Apibendrindama noriu pasakyti, kad žindymas ir odos kontaktas jo metu padeda mamai patirti mažiau streso, mažina depresijos riziką, leidžia neperduoti savo depresyvių jausmų kūdikiui, geriau išsimiegoti, jautriau reaguoti į kūdikio poreikius ir nutraukti smurto perdavimą iš vienos kartos į kitą.
Ar žindymo nutraukimas padarys mamą laimingesnę? Tikėtina, kad ne.
Žindymo nauda
Natūralaus maitinimo privalumai vaikui:
- Imuniteto stiprinimas: Motinos piene yra specifinių imunoglobulinų A. Imunoglobulinai - tai molekulės, kuriomis organizmas ginasi nuo infekcijas galinčių sukelti mikroorganizmų. Motinos piene esantys imunoglobulinai A saugo mažylio virškinimo sistemą nuo pavojingų bakterijų, galinčių sukelti ligas. Motinos piene yra ir kitų medžiagų, kurios padeda sustiprinti mažylio imunitetą. Žindomi vaikai rečiau ir lengviau perserga kvėpavimo takų, vidurinės ausies ir šlapimo takų infekcijomis. Nustatyta, kad natūraliai maitinami kūdikiai vėliau, jau užaugę, rečiau serga alerginėmis ir autoimuninėmis ligomis (pvz., I tipo cukriniu diabetu).
- Mokymasis nepersivalgyti: Naujagimiui ar kūdikiui krūties žindimas - sunkus darbas. Todėl jis mokosi žįsti tiek, kiek užtenka pasisotinti ir ne daugiau. Su buteliuku viskas yra atvirkščiai. Buteliuką žįsti yra nesunku. Kai kurie pieno mišiniai yra specialiai paskaninti, kad vaikas jų norėtų kuo daugiau. Natūraliai maitinti kūdikiai vėliau gyvenime daug rečiau valgo tik tam, kad „nuramintų nervus“.
- Mažesnė staigios mirties tikimybė: Staigios kūdikių mirties sindromas - tai netikėta, dažniausiai iki tol buvusio visiškai sveiko kūdikio mirtis, kurios priežasties negali paaiškinti net pomirtiniai tyrimai ir skrodimas. Yra daug hipotezių, mėginančių paaiškinti tokių nelaimių priežastis. Tačiau taip pat yra atlikta mokslinių tyrimų, kurių metu nustatyta, jog natūraliai maitinami kūdikiai turi net iki dviejų kartų mažesnę tikimybę mirti nuo šio sindromo.
- Aukštesnis intelekto koeficientas: Natūraliai maitinti kūdikiai užaugę turi iki 7-10 balų aukštesnį intelekto koeficientą (IQ), nei kūdikiai, kurie užaugo maitinami mišinukais. Tačiau nėra nustatyta, ar tokių rezultatų pasiekiama dėl natūralaus maitinimo ar dėl to, jog šie vaikai augo šeimose, kuriose buvo labiau rūpintasi jų fizine ir emocine gerove.
Natūralaus maitinimo privalumai motinai:
- „Gerieji“ hormonai: Žindant motinos organizme gaminasi du svarbūs hormonai - oksitocinas ir prolaktinas. Šie hormonai atpalaiduoja ir sukelia ramybės pojūtį. Jie taip pat padeda gimdai grįžti į būklę iki nėštumo, slopina kiaušinėlių brendimą kiaušidėse ir ovuliaciją. Kalbant paprasčiau - sudaro natūralią apsaugą nuo nėštumo. Tik nereikia pamiršti, jog ši apsauga nėra šimtaprocentinė ir su kiekvienu žindymo mėnesiu darosi vis mažiau patikima!
- Pagalba metant svorį: Krūtimi maitinanti moteris per dieną sunaudoja apie 500 kcal - tiek kalorijų galima „sudeginti“ vieną valandą važinėjant dviračiu. Pieno gamyba reikalauja moters organizme mobilizuoti maistines ir biologiškai aktyvias medžiagas ir „sudeginti“ būtent nėštumo metu priaugtus riebaliukus.
- Mažina įvairių ligų riziką: Žindžiusi moteris vėliau gyvenime turi mažesnę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, II tipo cukriniu diabetu, krūties, kiaušidžių ir gimdos vėžiu. Rizika ne tik yra mažesnė, bet ir pačių ligų pasireiškimas dažnai būna vėlesnis. Pavyzdžiui, žindžiusios moterys krūties vėžiu gali susirgti maždaug dešimtmečiu vėliau nei nežindžiusios.
- Taupo pinigus: Natūralus maitinimas yra pigesnis nei maitinimas kokybiškais mišiniais. Kadangi natūraliai maitinamas vaikas serga rečiau ir lengviau, mažiau išleidžiama ir mažylio gydymui.
Žindymas yra sąmoningas procesas, kuriam būtinas motinos apsisprendimas ir noras žindyti. Motinos pienas yra nepakeičiamas ir pasižymi unikaliomis savybėmis. Motinos pienas kūdikiui užtikrina organizmo augimą ir apsaugą nuo infekcijų, motinos piene yra per 400 šimtus maistingųjų medžiagų - baltymų, aminorūgščių, imunoglobulino, riebalų, rūgščių, lipidų, laktozės, mineralinių medžiagų, vitaminų, probiotikų, žindymas padeda formuotis taisyklingam žandikaulio ir burnos raumenų susidarymui. Žindanti mama su vaikeliu praleidžia daugiau laiko, kuriasi stiprus fizinis ir emocinis ryšys. Žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, joms kyla mažesnė kraujavimo rizika, organizmas greičiau atsistato po gimdymo, sparčiau susinormalizuoja hormonų pusiausvyra.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikius maitinti išskirtinai tik motinos pienu iki 6 mėn. amžiaus. Vėliau iki vienerių metų amžiaus primaitinti mišiniais ir įvedinėti į mažylio mitybos racioną įvairius maisto produktus. Nėra nustatyta, kad ilgesnis nei vienerių metų vaiko maitinimas motinos pienu galėtų būti kenksmingas vaikui ar pačiai mamai. Visame pasaulyje medikai ir vaikų priežiūros specialistai rekomenduoja rinktis tik natūralų maitinimą. Tik tais atvejais, kai jis yra neįmanomas dėl motinos ar vaiko ligų, pieno trūkumo, pereiti prie maitinimo mišiniais ar kitos moters pienu. Nors šiuolaikiniai pieno mišiniai ir yra sukurti stengiantis kuo labiau priartėti prie natūralaus motinos pieno, dar nė vienas mišinys, deja, negali jo pakeisti.
Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė (5-oji laida)
Kaip svarbu ruoštis žindymui, kaip veikia pieno gamybos mechanizmas ir kodėl jis svarbus kūdikio vystymuisi, pasakoja specialistai ir mamos, dalinasi savo patirtimi.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
