Autizmo Spektro Sutrikimas Vaikams: Išsamus Vadovas

Esama žmonių vienišių, kurie preciziškai domisi viena kuria nors tema ar sritimi, tačiau jiems sunkiau įsijausti į kito žmogaus būseną ir tinkamai bendrauti - dažnai jie apibūdinami kaip vengiantys socialinio kontakto. Kai šie autistiški bruožai tokie ryškūs, kad stabdo vaiko vystymąsi, kalbame apie „autizmą“ kaip apie sunkų raidos sutrikimą.

Kas yra autizmas?

Žodis autizmas kilęs iš graikų kalbos „autos“ - pats, „izmas“ - orientacija. Tai įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sutrikimai pasireiškiantys trijose veiklos sritse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio.

Autizmo bruožų turintys žmonės „kitaip“ suvokia aplinką. Jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems tampa sunku pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Autistai retai ieško akių kontakto, jiems sunku atpažinti kito žmogaus nuotaiką veide. Autizmas - tai kompleksinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo ir socialinės sąveikos trūkumai bei ribotas, pasikartojantis elgesys, interesai ar veikla. Tai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar jo sulėtėjimą. Autizmas apima platų įvairių neurologinių raidos sutrikimų spektrą, ir kiekvienas autizmu sergantis asmuo turi savitų stipriųjų pusių ir sunkumų.

Autizmo priežastys ir statistika

Autizmo priežastys iki pat šių dienų yra ne iki galo žinomos. Autizmo sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos daugelis faktorių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo gali neigiamai įtakoti smegenų vystymąsi ir iššaukti autizmo sutrikimus. Mokslininkų teigimu, autizmo atsiradimą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai. Nors nėra vieno specifinio geno, kuris būtų atsakingas už autizmo išsivystymą, visgi moksliniai tyrimai parodė, jog šis sutrikimas turi stiprų genetinį pagrindą. Įrodyta, jog autizmas tikrai neišsivysto kaip blogo auklėjimo ar konfliktų šeimoje pasekmė.

„Dažniau autizmo spektro sutrikimai nustatomi tiems vaikams, kurių giminėje jau yra nustatyta autizmo atvejų ar kurių tėvai yra vyresnio amžiaus. Taip pat padidėjusi rizika siejama su tokiais veiksniais kaip mažas naujagimio svoris gimimo metu ar jau buvusios nustatytos genetinės patologijos, tokios kaip Dauno sindromas, fragilios X chromosomos sindromas ar kitos. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms. Tačiau vienas ar keli rizikos veiksniai dar nereiškia, kad vaikui bus diagnozuotas autizmas.

Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, kasmet vis daugėja. Statistika negailestinga: prieš 20 metų šį sutrikimą turėjo 1 iš 2500 vaikų, o dabar - 1 iš 68 vaikų. Vienų šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas vienam iš 68, kitų - net 1 iš 59 vaikų. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų. Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus.

Kaip atpažinti autizmo spektro sutrikimą?

Autizmo paliesti vaikai tokie skirtingi, kad net po kelias dešimtis metų su jais dirbantys specialistai teigia, jog atrasti du vienodus autistiškus vaikus praktiškai neįmanoma. Natūralu, kad ir autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų bruožai skiriasi: vieni gali kalbėti ir mėgdžioti suaugusius, kiti to niekada nedaro, vieni bando komunikuoti, kiti visiškai užsidarę savame pasaulyje. Gydytojo teigimu, vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, mokymosi, mąstymo ir problemų sprendimo būdai gali būti labai įvairūs. Autizmo sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs, apimantys netipišką socialinį ryšį, tarpusavio bendravimą ir pasikartojantį elgesį.

Tačiau per ilgus metus tyrinėjimų specialistai vis dėlto išskyrė keletą dalykų, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį tėvai, o pastebėję nerimą keliančių požymių - pasikonsultuoti su specialistais. Mokslininkai ir gydytojai praktikai sukūrė vadinamųjų „raudonų vėliavėlių“ sistemą.

„Raudonos vėliavėlės“ - požymiai, įspėjantys apie galimą autizmą

Yra daugybė požymių, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams. Vaikų neurologas sako, kad pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti - dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant. Būdingiausi jų - nesidomėjimas bendravimu, vėluojanti kalbinė raida, ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams, riboti interesai.

• Vaikas nereaguoja (arba labai retai reaguoja) į savo vardą.
• Vaiko kalbos įgūdžiai vystosi lėtai.
• Vaikas neklauso nurodymų.
• Kartais atrodo, kad vaikas yra kurčias ar neprigirdi.
• Vaikas nerodo į daiktus, nemojuoja rankute atsisveikindamas (nedaro „ate-ate“). Vaikams su autizmu taip pat būdingas nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais, nereagavimas į savo vardą ar daiktų nerodymas pirštais.
• Vaikas neseka tėvų žvilgsnio (nežiūri į daiktus, į kuriuos žiūri tėvai).
• Vaikas dažnai kartoja keistus, neįprastus judesius (linguoja, sukasi, vėduoja ranka, keistai įtempia rankas ar liemenį, mėgsta „žvairuoti“).
• Vaikas yra pernelyg aktyvus, nebendraujantis ar užsispyręs (priešinasi ką nors keisti, išmokti).
• Vaikas nemėgsta prisilietimų, jautriai reaguoja į garsus, šviesą ar tam tikrus daiktus.
• Kartais atrodo, kad vaikas nejaučia skausmo.
• Vaikui išsivysto staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai.
• Vaikas nemoka žaisti su žaisliukais, naudoja juos ne pagal paskirtį.
• Vaikas negali paaiškinti, ko jis nori.
• Vaikas neatsako šypsena į šypseną.
• Vaikas nežiūri į akis, labiau domisi daiktais nei žmonėmis.
• Vaikas nuolat kartoja tuos pačius veiksmus. Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai gali elgtis ribotai ir pasikartojančiai, pavyzdžiui, kartoti žodžius ar frazes (echolalija), turėti stereotipinių judesių (vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas).
• Vaikas atrodo labiau mėgsta žaisti/būti vienas. Šį sutrikimą turintiems vaikams sunku suprasti kitų emocijas, dalyvauti vaizduotės žaidimuose ir užmegzti draugystę. Dažniau jie žaidžia vieni, neįsitraukia į bendras veiklas.
• Vaikas ima daiktus tik sau.
• Pagal savo amžių vaikas atrodo labai nepriklausomas (neprisirišęs).
• Vaikas tarsi gyvena savo pasaulyje.
• Vaikas keistai prisirišęs prie kai kurių žaislų, daiktų ar taisyklių (pvz., visada rankoje laiko virvutę, prieš užsimaudamas apatines kelnaites privalo užsimauti kojines ir kita). Vaikas didžiąją laiko dalį praleidžia tvarkydamas daiktus, dėliodamas juos į vieną liniją, dėstydamas juos tam tikra nekintama tvarka.
• Gali būti pastebimas padidėjęs jų jautrumas sensoriniams dirgikliams (šviesai, garsui, drabužiams).
• Dar vienas požymis - įgūdžių susilpnėjimas po tipiškos ankstyvosios raidos, ir regreso (grįžimo atgal) arba sąstingio pasireiškimas nuo pusantrų metų amžiaus.

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad ne visi autizmą turintys asmenys pasižymi visais išvardytais elgesio bruožais. „Sunerimti ir kreiptis į specialistą reikėtų, jeigu vėluoja vaiko kalbos raida, trūksta socialinio įsitraukimo, jo elgesys yra pasikartojantis arba jis žaidžia netipiškai.

Ankstyvosios „raudonos vėliavėlės“

Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius ankstyvame amžiuje:

1. 6 mėn. ir vyresnio amžiaus: nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
2. 9 mėn. ir vyresnio amžiaus: neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
3. 12 mėn. ir vyresnio amžiaus: nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba, nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.).
4. 16 mėn. ir vyresnio amžiaus: nesako nė vieno žodžio.
5. 24 mėn. ir vyresnio amžiaus: savarankiškai neištaria 1-2 žodžių frazės (savarankiška kalba nelaikomas išgirstos frazės atkartojimas, pamėgdžiojimas, pokalbį turi inicijuoti pats vaikas).
6. Bet kokiame amžiuje: praranda bet kokius turėtus kalbos ar socialinius įgūdžius, bendravimą (regresija).

Požymių visuma - raidos sutrikimo esmė

Neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse:

• Socialinės sąveikos sutrikimas. Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais, arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.
• Komunikacijos sutrikimas. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų - kūno kalbos, veido išraiškos, - kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos - vadinamojo šeštojo pojūčio, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.
• Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas. Dažniausiai autistiški vaikai būna panirę į tą pačią, nuolat besikartojančią veiklą: tai vis tie patys, be fantazijos žaidžiami žaidimai; domėjimasis viena siaura sritimi, pavyzdžiui lipdukais, ir nesidomėjimais kitais žaislais; stiprus pasipriešinimas pokyčiams bei naujovėms; to paties maisto valgymas, to paties vaizdo klipo žiūrėjimas daugybę kartų.

Autizmo stereotipai ir tikrovė

Visuomenėje paplitęs mitas, kad autistai nenori bendrauti, nuolat linguoja, žaloja save, nežiūri į akis, nesišypso. Iš tiesų autizmas yra labai įvairus. Sakoma, kad nėra dviejų vienodų autistų. Tad klaidingai suformuoti autizmo stereotipai neretai trukdo tėvams atpažinti vaiko raidos sutrikimą, o atpažinus - sėkmingai integruotis į visuomenę.

Autistai nori bendrauti, tik nežino kaip arba negeba to daryti daugumai priimtinu būdu. Jiems nėra įgimtas mokymasis mėgdžiojant, jiems sunku atpažinti emocijas žmogaus veide, suprasti perkeltines žodžių reikšmes, todėl dažnai jų reakcijos būna neadekvačios. Bendravimas ir buvimas socialinėje aplinkoje, kurios taisyklės jiems ne visuomet aiškios, kelia įtampą ir reikalauja nuolatinės savikontrolės. Todėl jie daro „pertraukėles“ ir grįžta į savo uždarą pasaulį kuriame gali atsipalaiduoti, susidėlioti mintis jiems priimtinu būdu.

Autistams būdingos savistimuliacijos gali būti pačios įvairiausios. Lengviausiai atpažįstamas yra monotoniškas lingavimas, „plasnojimas“ rankomis, tačiau gali būti ir žymiai subtilesnių savistimuliacijos išraiškų: įvairių kūno dalių spaudimas, plaukų sukimas ar net nagų kramtymas. Taip pat itin skirtingi yra ir autistų užsiciklinimai ties mėgstama veikla - rikiavimas ir bokštų statymas yra tik itin ryškūs ir plačiai atpažįstami autistų pomėgiai, tačiau jų gali būti pačių įvairiausių. Agresija ar saviagresija irgi nėra būdinga visiems autistams. Būtent tokia autizmo įvairovė neretai stabdo tėvus kreiptis pagalbos, nes retas kuri autistas atitinka visuomenėje paplitusius stereotipus.

Mitas apie genialumą ir visuomenės švietimo svarba

Turintys išskirtinių gebėjimų, talentingi, labai protingi, užsisklendę, abejingi socialiniams ryšiams. Taip populiariojoje kultūroje neretai pristatomi vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimų. Specialistai pabrėžia, kad taip piešiamas vaizdas nėra teisingas. Tam, kad žmonės su autizmo spektro sutrikimais būtų priimti visuomenėje, būtina ją šviesti apie šio sutrikimo įvairiapusiškumą ir sudėtingumą.

Mokslininkė Yael Kimhi pažymi, kad šiuo metu keitėsi autizmo samprata. Viena vertus, tokie vaikai gali pasižymėti labai aukštais kognityviniais gebėjimais, kita vertus, jie gali pasižymėti labai menkais socialiniais gebėjimais, prastu supratimu apie savo funkcinius gebėjimus. Be abejo, tokie vaikai gali pasižymėti ir ypač žemais intelektualiniais gebėjamas.

Iš tiesų, svarbiausias dalykas yra gebėjimas, žinojimas kaip su autizmo spektro sutrikimą turinčiu vaiku elgtis. Nesvarbu, ar jis yra išskirtinai gabus, ar turi daugiau sutrikimų - svarbu, kaip visuomenė priima šį vaiką. Mano manymu, kuo daugiau žinių turime apie autizmo sindromą ir apie tai, kad jo požymiai yra labai įvairūs, tuo lengviau tiek vaikams, tiek patiems suaugusiems bendrauti, dirbti ir priimti į visuomenę autizmo sindromą turintį vaiką. Čia labai svarbus žiniasklaidos vaidmuo, kurios pagalba visuomenė gauna daugiau informacijos apie autizmą, iššūkius, parodant šį sutrikimą iš visų pusių, ir komunikuojant, kad tokie žmonės taip pat yra visuomenės dalis.

Autizmo sindromą turintys žmonės gali įkvėpti kitus įvairiems darbams, kūriniams. Ir tai yra nuostabu! Kalbama, kad kompozitorius W. A. Mocartas ir mokslininkas A. Einšteinas taip pat turėjo autizmo sindromą. Jie yra pavyzdžiai labai sėkmingų žmonių. Tačiau yra ir kita pusė. Kartą viena mama pasakė, kad jos sūnus nėra nei Einšteinas, nei Mocartas ir jais niekada nebus - jis yra tik vaikas, kuriuo aš turiu rūpintis, su juo nepaliaujamai dirbti, ir jam gyvenime pasiseks. Jeigu autizmu sergantis vaikas turi išskirtinių gabumų, tai yra puiku, o jeigu neturi? Visuomenei svarbu suvokti, kad vis tiek būtina ugdyti kitokį vaiką, su juo nuolat dirbti ir leisti jam būti pilnaverčiu piliečiu, visuomenės dalimi, tačiau ugdymas turi būti tinkamas.

Ankstyvoji diagnostika ir pagalba

Tuo tarpu tėvams svarbu suprasti, kad esant įtarimams, būtina kuo anksčiau nustatyti autizmo sindromą vaikui - tinkama priežiūra ir ugdymas tokiems vaikams ypač reikšmingi. Pasak medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojo vaikų neurologo Jono Andreikėno, didėjantis sergamumas susijęs ne tik su pagerėjusia diagnostika ar tuo, kad tėvai vaikų susilaukia vis vyresniame amžiuje. Didelę įtaką tam turi ir sparčiai besikeičianti mūsų aplinka. Nors ankstyvajai autizmo diagnozei skiriamas didelis dėmesys, tačiau dažnai jis nustatomas gana vėlai. Nors daugelis tėvų pirmuosius nerimą keliančius požymius paprastai pastebi iki vaikui sukanka 1,5 metų, bet dėl vyraujančių stereotipų ir įvairių mitų į specialistus kreipiasi gerokai vėliau. J. Andreikėnas sako, kad labai svarbu autizmo sutrikimą aptikti ir diagnozuoti kuo anksčiau. Ankstyva diagnostika užtikrina galimybę laiku gauti reikiamą pagalbą, sprendžiant patiriamas problemas ir sunkumus. Pradėjus taikyti intervencines priemones ankstyvaisiais metais, išnaudojami kritiniai smegenų vystymosi laikotarpiai, o tai gali sušvelninti su autizmu susijusių problemų poveikį. Tuo tarpu kuo vėliau susiformuoja verbalinė komunikacija, pradedamos taikyti pagalbinės priemonės arba taikomos neefektyvios intervencijos, tuo blogesnė vaiko raidos sutrikimo prognozė. „Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės.

Kur kreiptis?

Jei turite įtarimų, pirmiausiai pasikonsultuokite su vaiką prižiūrinčiu gydytoju. Šis, įvertinęs požymius, nukreips jus pas raidos specialistus. Sveikatos apsaugos specialistai teigia, jog pastebėjus, kad vaiko raida neatitinka jo amžiaus arba yra rizikos veiksnių vystytis vaiko raidos sutrikimui, svarbu laiku kreiptis pagalbos. Tokia pagalba yra vaiko raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija. Tai - specialistų komandos teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos, užtikrinančios ankstyvą vaiko raidos sutrikimo nustatymą, ankstyvą kompleksinę pagalbą vaikui ir jo artimiesiems. Pasak gydytojo, šiuo metu, autizmo diagnostikoje, nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Nors yra publikacijų, kurios aprašinėja tam tikrus pakitimus vaizdiniuose tyrimuose, tačiau tai nėra tiek plačiai ištirta, kad galėtų būti įtraukta į diagnostinius kriterijus. Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu.

Terapijos ir ugdymo strategijos

Teikiant tinkamą pagalbą, sutrikę gebėjimai gali būti pagerinami, o autistiško elgesio apraiškos sušvelninamos. Siekiant surasti autistiškam vaikui tinkamiausią ugdymo programą, pirmiausia reikia perprasti autistiškų vaikų mokymosi stilių, kuris paprastai skiriasi nuo neurotipinių vaikų. Augindami autizmo sutrikimą turintį vaiką veikiausiai pastebėjote, kad tos pačios mokymo strategijos, kuriomis moko kitus vaikus, jūsiškio neveikia. Pavyzdžiui, norėdami išmokyti vaiką mojuoti „ate, ate“ paprastai demonstruojame vaikui veiksmą, sakydami “padaryk ate, ate” ir/ar judiname jo/jos ranką. Neurotipiniam vaikui paprastai užtenka kelių ar keliolikos tokių kartų, kad jis/ji suprastų ko yra tikimasi ir atkartotų veiksmą bei greitai įsisąvintų jo prasmę. Tačiau autistiškiems vaikams tokie socialiniai veiksmai dažnai yra sunkiai išmokstami ir suvokimas apie jų prasmę neateina savaime. Tai nereiškia, kad autistiškas vaikas nėra pajėgus išmokti šių ar kitų elementariais atrodančių veiksmų. Socialiniai bendravimo įgūdžiai ir elgsena, kuriuos neurotipiniai vaikai išmoksta, atrodytų, visiškai be pastangų (naudoti rodomuosius gestus, sekti jūsų žvilgsnį, kad nustatyti į ką jūs žiūrite arba kuo esate susidomėjęs, naudoti akių kontaktą ir veido išraiškas, ir kt.) neateina natūraliai autistiškiems vaikams ir dažnai jų turi būti mokoma atskirai.

Norint išmokinti autizmo sutrikimą turintį vaiką dalykų, kurių jis nepajėgia išmokti natūraliai, reikia įsigilinti į jo asmeninį mokymosi stilių, atrasti motyvuojančius veiksnius ir individualiai parinkti konkrečiam vaikui tinkamiausią mokymo būdą, kuris neretai gali kisti priklausomai nuo situacijos ar įgūdžio, kurio yra mokoma.

Terapijų įvairovė

Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Nėra vieningos nuomonės apie tai, kuri terapijos rūšis yra geriausia ir tinkamiausia autistiškų vaikų ugdymui. Tai, kas tinka vienam vaikui, gali netikti kitam. Taip pat tai, kas tinka vienam vaikui vienu gyvenimo periodu, gali nebetikti kitu. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.

Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), kitos gi reikalauja specialios erdvės. Neretai terapijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir terapijų derinimas. Nors lemiamą žodį terapijų pasirinkime taria autizmo spektro sutrikimų turinčio vaiko tėvai, tačiau svarbu atsižvelgti ir į vaiko sveikatą prižiūrinčių specialistų nuomonę, gretutines ligas bei sutrikimus.

Pagrindiniams autizmo sutrikimo simptomams koreguoti taikomos terapijos yra orientuotos į socialinius, bendravimo ir elgesio ypatumus. Jos paprastai integruoja ergoterapijos ar logopedinių užsiėmimų elementus. Taip pat gali būti taikomos terapijos, skirtos naikinti kitus, su autizmu susijusius simptomus - alergijas, maisto netoleravimą, miego sutrikimus ir pan. Terapijų derinimas yra sveikintinas dalykas ir gali padėti vaikams greičiau vystytis bei integruotis į visuomenę, tačiau svarbu išlaikyti bendrą individualios gydymo programos vientisumą ir mokymosi formą. Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu. Andreikėno teigimu, laiku pradėtos taikyti terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt.

Prieš pasirenkant vaiko ugdymo kelią rekomenduojame detaliau pasigilinti į jus dominančias terapijų rūšis, jei tik įmanoma - pastebėti gyvai kaip jos taikomos, pasikalbėti su praktikuojančiais terapeutais ir viską aptarti su vaiko raidą stebinčiais specialistais.

Terapijos, skirtos esminių autizmo simptomų gydymui:

• Taikomoji elgesio terapija (ABA) ir Atskirų bandymų metodas (DTT)
• Esminio atsako mokymas (PRT)
• Kalbinės elgsenos (VB) terapija
• Ankstyvos pradžios Denverio modelis (ESDM)
• Floortime (DIR)
• Son-Rise programa
• Santykių vystymo terapija (RDI)
• TEACCH
• SCERTS

Terapijos, skirtos kitų sutrikimų, susijusių su autizmu, gydymui:

• Logopediniai užsiėmimai
• Ergoterapija
• Sensorinė integracija
• Kineziterapija
• Menų terapija
• PECS
• Klausos integracijos terapija
• Dieta (be gliuteno ir kazeino)
• Hipoterapija

Visuomenės ir šeimos vaidmuo

Autizmu sergančio vaiko tėvams ar globėjams svarbu suprasti, su kokiomis unikaliomis savybėmis ir iššūkiais jie gali susidurti. Kiekvienas autizmu sergantis vaikas yra skirtingas, tačiau yra tam tikrų bendrų bruožų, kurie gali padėti atpažinti ir geriau padėti jūsų vaikui. Autizmu sergantiems vaikams dažnai kyla bendravimo sunkumų. Jiems gali būti sunku kalbėti šnekamąja kalba, jų žodynas ribotas arba jie vartoja pasikartojančias frazes. Kai kurie autizmu sergantys vaikai gali visai nekalbėti ir naudotis alternatyviomis bendravimo formomis, tokiomis kaip gestų kalba ar paveikslėliais pagrįstos bendravimo sistemos.

Vaikams, sergantiems autizmu, socialinė sąveika taip pat gali kelti sunkumų. Jiems gali būti sunku suprasti socialinius ženklus, įsitraukti į abipusius pokalbius arba užmegzti ir palaikyti draugystę. Tai nereiškia, kad jie nenori bendrauti, bet jiems gali būti sunku suprasti nerašytas socialinio bendravimo taisykles. Daugelis vaikų, sergančių autizmu, turi sensorinį jautrumą. Jie gali būti jautrūs arba nejautrūs tam tikriems dirgikliams, pavyzdžiui, garsams, šviesoms, tekstūroms ar skoniams. Šis jautrumas gali turėti įtakos jų kasdienei patirčiai ir sukelti jutimų perkrovą arba vengimą. Autizmu sergantys vaikai dažnai elgiasi pasikartojančiai arba griežtai laikosi rutinos. Jie gali būti labai susidomėję tam tikromis temomis ar objektais ir rasti paguodą pasikartojančiuose veiksmuose, tokiuose kaip supimas ar pliaukštelėjimas rankomis. Toks elgesys gali padėti jiems susidoroti su sensorine perkrova arba suteikti nuspėjamumo ir kontrolės jausmą. Šių ypatybių supratimas gali labai pagerinti jūsų gebėjimą palaikyti ir užmegzti ryšį su autizmu sergančiu vaiku. Taikydami tinkamas intervencines priemones, terapiją ir išteklius, galite padėti jam klestėti ir išnaudoti visas savo galimybes.

Paramos strategijos tėvams ir globėjams

Teikiant paramą vaikams, sergantiems autizmu, svarbu turėti veiksmingų strategijų ir išteklių. Jums, kaip tėvams ar globėjams, tenka labai svarbus vaidmuo padedant vaikui orientuotis pasaulyje ir išnaudoti visas jo galimybes:

1. Struktūra ir nuspėjamumas: Autizmu sergantiems vaikams puikiai tinka rutina ir nuspėjamumas. Nuoseklios dienotvarkės sudarymas gali padėti jiems jaustis saugiau ir geriau kontroliuoti situaciją. Naudokite vaizdines priemones, pavyzdžiui, tvarkaraščius, kalendorius ir laikmačius, kad padėtumėte vaikui suprasti, ko tikėtis per dieną.
2. Komunikacijos gerinimas: Viena iš pagrindinių autizmu sergančių vaikų problemų yra bendravimas. Labai svarbu rasti būdų, kaip pagerinti jų bendravimo įgūdžius. Naudokite vaizdines priemones, pavyzdžiui, paveikslėlius ir simbolius, kad padėtumėte suprasti ir išreikšti mintis.
3. Socialinių įgūdžių skatinimas: Vaikams, sergantiems autizmu, socialinė sąveika gali būti sudėtinga, tačiau ji labai svarbi jų bendram vystymuisi. Įtraukite vaiką į veiklą, skatinančią bendravimą su bendraamžiais, pavyzdžiui, į žaidimų vakarėlius, socialinių įgūdžių grupes arba struktūruotus žaidimus mokykloje.
4. Sensorinių poreikių atpažinimas: Daugelis autizmu sergančių vaikų turi sensorinį jautrumą, kuris gali turėti įtakos jų kasdieniam funkcionavimui. Atkreipkite dėmesį į jų sensorinius poreikius ir sukurkite jiems palankią aplinką.
5. Išteklių ir paramos paieška: Būdami tėvai, neprivalote keliauti vieni. Susiekite su paramos grupėmis ir organizacijomis, kurios specializuojasi autizmo srityje. Jos gali suteikti vertingų patarimų, išteklių ir palaikymo tinklą. Ieškokite specialistų, pavyzdžiui, pediatrų, terapeutų ir švietimo specialistų, kurie turi patirties dirbant su autizmu sergančiais vaikais.

Atminkite, kad kiekvienas autizmu sergantis vaikas yra unikalus ir tai, kas tinka vienam, gali netikti kitam. Labai svarbu būti kantriems, prisitaikyti ir būti atviriems išbandyti įvairias strategijas ir priemones. Teikiant paramą autizmu sergantiems vaikams reikia taikyti įvairiapusį požiūrį, kuris atitiktų jų unikalius poreikius. Kurdami struktūruotą aplinką, galime užtikrinti nuspėjamumą ir rutiną, kuri autizmu sergantiems vaikams labai patinka. Siekiant padėti autizmu sergantiems vaikams išreikšti savo poreikius ir emocijas, labai svarbu veiksmingai bendrauti. Kad autizmu sergantys vaikai galėtų sėkmingai orientuotis socialiniuose santykiuose, labai svarbu skatinti socialinių įgūdžių ugdymą. Norint sukurti patogią aplinką autizmu sergantiems vaikams, labai svarbu atkreipti dėmesį į sensorinį jautrumą. Neįkainojamą pagalbą tėvams ir slaugytojams gali suteikti pagalbos šaltiniai, pavyzdžiui, terapijos paslaugos ir paramos grupės. Turėdami tinkamą paramą ir išteklius, galime suteikti vaikams, sergantiems autizmu, galimybę išnaudoti visas savo galimybes.

Valstybės ir švietimo sistemos indėlis

Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos trečiadienį patvirtino pagalbos planą vaikams, kuriems diagnozuotas autizmas ar kitas raidos sutrikimas. Dviejų metų plane numatyta naujovių sveikatos priežiūros, ankstyvosios diagnostikos ir reabilitacijos srityse, teikiant socialinę pagalbą ir reikiamas ugdymo paslaugas ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir vėlesniuose ugdymo etapuose. Numatoma paruošti daugiau specialistų, kurie galėtų dirbti su tokių raidos sutrikimų turinčiais vaikais, padėti jų tėvams, taip pat ir šviesti visuomenę autizmo ir kitų negalių klausimais. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, prie šio susitarimo prisidėjo ir patys tėvai. Anot ministro, numatyta ne tik apmokyti socialinius darbuotojus, tačiau ir vystyti dienos centrus. Jis teigia, kad iš Europos Sąjungos lėšų jau gauta 12 mln. eurų infrastruktūros vystymui, kad visuose regionuose būtų įsteigti centrai, į kuriuos šeimos galėtų kreiptis nuo pat pirmų dienų. Švietimo ministras Algirdas Monkevčius savo ruožtu vylėsi, kad „kad bus pritarta ir Švietimo įstatymo pataisai, numatančiai, kad kiekviena mokykla sudarytų sąlygas įvairių ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymui ir reikalingos pagalbos teikimui“.

Mokslininkė Yael Kimhi teigia, kad vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, įtraukimas į bendras veiklas turi prasidėti nuo pat pirmųjų vaiko ugdymo dienų. Kyla klausimas, kokių kompetencijų turi turėti šiuolaikinis pedagogas, dirbantis su specialių ugdymosi poreikių turinčiais vaikais inkliuzinėje klasėje? Iki tol, kol pradedama dirbti mokytoju, yra labai svarbu turėti žinių apie įvairias negalias, sutrikimus, kaip vesti pamokas, kurių metu bus lavinami vaikų gebėjimai, priimti įvairovę, spręsti problemas, turėti pačių bendriausių specialiosios pedagogikos žinių. Šiuo metu yra vartojama sąvoka „universalus dizainas“, kuri kalba ne apie specialiuosius poreikius, o tiesiog poreikius.

Universalaus dizaino atveju mes kalbame apie tai, kad mokytojas visų pirma žvelgia į mokinius klasėje kaip į visumą, o tik paskui į kiekvieną vaiką individualiai. Pagalba, dėmesys, kurį suteiks mokytojas vienam vaikui, taip pat padės spręsti ir kito vaiko problemas. Pavyzdžiui, ne tik autizmo sindromą turinčiam vaikui naudinga, kai jo darbotvarkė yra pateikta vizualiai, visiems kitiems mokiniams taip pat bus naudinga, nes jie matys ką kuriuo metu jie veiks.

Grįžtant prie pedagogų kompetencijų, prieš tampant mokytoju, svarbu suprasti universalaus dizaino principą, priimant mokinių klasę kaip visumą ir tuo pačiu būnant atsakingu už visus vaikus. Tuo tarpu tapus mokytoju, svarbu mokytis dirbti su kiekvienu vaiku taikant atskiras metodikas, strategijas. Kita vertus, mes kalbame apie komandinį darbą. Mokykloje dirba pedagogai, padėjėjai, specialiojo ugdymo specialistai, logopedai. Pedagogas turi mokėti dirbti komandoje: turėtų imtis iniciatyvos ir prašyti pagalbos specialiojo ugdymo specialisto, logopedo ar kito kolegos, kad jis pakonsultuotų, kaip elgtis vienokioje ar kitokioje situacijoje.

Galiu pasakyti tik tiek, kad nesant bendradarbiavimo nebus pažangos. Daugeliu atveju pokyčius atneša patys tėvai, kadangi jie nebijo, drąsiai reikalauja to, ko reikia vaikui, ir nepasiduoda. Ypač daug pasiekiama, kai tėvai susivienija - jų balsas tampa stiprus. Labai svarbu yra leisti tėvams išsakyti, ko jiems reikia, ir tai išgirsti. Mes taip pat kalbame apie komandą žmonių, kurie dirba su vaiku, o tėvai yra tos komandos dalis, todėl, jeigu girdėsime tik ugdymo specialistų, profesionalų nuomones, ignoruodami tėvų nuomonę, nepasieksime nieko. Tai būtų didžiulė klaida, kadangi ugdymo procese dalyvauja ir tėvai, todėl problemų sprendime turėtų būti ne mažiau kaip dvi nuomonės: tėvų, specialistų ir kitų.

Dažnai girdžiu, kad šeimos apsisprendžia neiti į parduotuves, restoranus su savo vaikais, kurie turi autizmo sindromą, vien dėl to, kad bijoma, jog vaikui pradėjus neįprastai elgtis, tėvai bus apkaltinti vaiko neauklėjimu. Tėvams, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, yra be galo sunku, tuo tarpu visuomenė gali replikuoti, kad jie yra blogi tėvai, nes neauklėja vaikų, ir tai yra mažų mažiausiai nesąžininga tų tėvų atžvilgiu. Visuomenė turėtų būti tolerantiškesnė, priimti ir bandyti padėti arba bent jau netrukdyti tokioms šeimoms turėti savo privačią erdvę kad ir restorane.

Moksliniai tyrimai ir ateities perspektyvos

Šiame tinklaraščio straipsnyje apibendrinamos tyrimo straipsnio, kuriame aprašomi Kornelijos de Langės sindromu ir trapiu X sindromu sergančių vaikų mąstymo įgūdžiai, išvados. Vaikams, sergantiems FXS, dažnai būdingi dideli autizmo bruožai, kurie kiekvienam asmeniui pasireiškia skirtingai. Šiuos skirtumus gali paaiškinti "mentiškumas", arba mūsų gebėjimas suprasti savo ir kitų žmonių mintis. Įprastai sukurtos užduotys, skirtos įvertinti mąstymo įgūdžius, pvz. Naujame tyrime pavyko įvertinti vaikų, sergančių FXS, mąstymo įgūdžius naudojant užduotis, kurios labiau atitinka šiuos poreikius. Tyrime, kuriame dalyvavo 34 neurotipiniai vaikai, 22 autizmu sergantys vaikai, 9 Kornelijos de Langės sindromu sergantys vaikai ir 9 FXS sergantys vaikai, nustatyta, kad autizmu sergantiems vaikams implicitinės ir eksplicitinės užduotys buvo sudėtingesnės nei neurotipiniams vaikams. Kornelijos de Langės sindromu ir FXS sergantiems vaikams sunkiau sekėsi tik eksplicitinės užduotys, o implicitinės užduoties metu jie pasižymėjo ypač stipriomis mąstymo savybėmis.

Autizmo spektro sutrikimai tęsiasi visą gyvenimą. Jų eiga ir požymiai laikui bėgant gali keistis, tačiau nėra jokių vaistų ar intervencinių metodų, kurie galėtų juos išgydyti.

tags: #autizmu #sergantys #vaikai

• kokią funkciją atlieka nepilnamečių auklėjimo įstaigos Lietuvoje
• Bendro kraujo tyrimo rodikliai nėščiosioms
• Kodėl svarbus ugdymas gamtoje ikimokyklinukams
• Vištytės ir gaidelio dainelės
• Ugdymo tikslai ir principai