Justinas Marcinkevičius: tautos poeto atminimas ir kūrybinis palikimas

Daugybė talentingų rašytojų savo kūryba puošia mūsų gimtinę Lietuvą, turtina jos kultūrą. Vienas iš jų - poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas, visuomenės veikėjas Justinas Marcinkevičius, kurio pavardę žino net ir mažai skaitantys žmonės. Jo kūrybą apima daugiau nei šimtas įvairių žanrų knygų, talpinančių poeto eilėraščius, poemas, dramas, esė, kūrinius vaikams. Svarbiausios poeto kūrybos temos - tėvynė, gimtoji kalba, žmogaus dvasia.

Justinas Marcinkevičius (1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje, Prienų valsčius - 2011 m. vasario 16 d.) gimė Motiejaus Marcinkevičiaus ir Ievos Kvainauskaitės šeimoje. Poeto kūryba atskiromis knygomis išleista vokiečių, rusų, anglų, bulgarų, vengrų, norvegų, latvių, estų, rumunų, serbų, slovakų, armėnų, čekų, uzbekų, gruzinų, moldavų, kirgizų, ukrainiečių ir kitomis kalbomis.

Literatūrinis kelias ir trilogijos prasmė

Justinas Marcinkevičius į Lietuvos dramaturgijos ir teatro istoriją įėjo savo trilogija: „Mindaugas“, „Katedra“, „Mažvydas“, kurioje skausmingai apmąstomas Lietuvos valstybės susidarymo ir suvienijimo etapas, architekto kūrėjo ir tarnavimo bažnyčiai santykis bei gimtosios kalbos tautoje išsaugojimo būtinybė. Pagal eilėraščių tekstus sukurta apie 200 dainų. 1974 m. parašytas eilėraštis „Laisvė“ paskatino grupę „Antikvaras“ sukurti dainą, kuri tapo savotišku 1991 m. simboliu.

Just. Marcinkevičiaus poezijos branduolys - lietuvių tautos savasties, jos istorinio kelio bei likimo apmąstymas. Svarbiausias lietuvių tautinės tapatybės šaltinis poetui buvo kaimo agrarinė kultūra. Todėl jo eilėraščiuose ir poemose kasdieniai žemdirbių darbai, buitis ir daiktai vaizduojami kaip šventas ritualas, pakylėjami į sakralumo ir mito plotmę. Viena esminių poeto kūrybos atramų buvo ir lietuvių tautosaka, ypač liaudies dainos.

Justino Marcinkevičiaus ryšys su Lietuva

Siekiant skatinti kultūrinį turizmą, 2025 m. sertifikuotas regioninis Justino Marcinkevičiaus kultūros kelias. Jis driekiasi nuo poeto gimtinės Prienų rajone per jo gyvenimą ir kūrybą menančias vietas - Birštoną, Druskininkus, Trakus, Vilnių. Tai vienintelis toks kultūros kelias Lietuvoje, kuriame kiekvienas taškas - ne tik vieta žemėlapyje, bet ir gyvas kūrybos atspindys.

Druskininkai jam buvo daugiau nei kurortas. Tai - ramybės, susikaupimo ir įkvėpimo erdvė. „Kol kas aš teturiu tik dvi vietas, kur norisi sugrįžti - tėviškė ir Druskininkai“, - yra įrašęs poetas sanatorijos „Dainava“ svečių knygoje. Būtent čia, 1968-aisiais, pagautas kūrybinio pakilimo ir neskirdamas dienos nuo nakties, per dvi savaites jis parašė dviejų dalių dramą-poemą „Mindaugas“.

Poeto atminimo renginiai

Justino Marcinkevičiaus gimtadienis Lietuvoje - ne tik literatūrinė sukaktis, bet ir gyvas kultūrinės atminties įvykis. Renginiai vyksta visoje šalyje, pagerbiant poeto indėlį į kultūrą:

• Veiverių bibliotekoje vyko popietė, skirta Justino Marcinkevičiaus 95-osioms gimimo metinėms paminėti.
• Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje organizuotas garsinis skaitymas „Valandėlė su Justino Marcinkevičiaus knygelėmis vaikams“.
• Šilutės „Vėdryno“ literatai taip pat paminėjo iškilaus kūrėjo sukaktį.
• Visoje Lietuvoje organizuojama pilietinė-kultūrinė akcija „Skaitome Justiną Marcinkevičių“.

Ir lengva, ir sunku priaugti iki Justino Marcinkevičiaus žodžio. Klasėse, per pamokas, mokantis apie Marcinkevičiaus kūrybą, suvirpėdavo balsas, tariant žodžius Lietuva, tėviškė, tėvynė. Ar sugebame įsiklausyti dabar? O lengva buvo būti su Marcinkevičiumi, nes jis buvo su mumis. Visiems buvo savas, artimas ir pažįstamas.

tags: #paminetos #justino #marcinkeviciaus #gimimo #mtines

• Apie „Karatė Vaikio“ legendų sugrįžimą
• Sužinokite apie Peg Perego vežimėlius
• IKEA sprendimai mažylių drabužiams
• Sveika gyvensena ir fizinis aktyvumas vaikų globos įstaigose
• Nėštumo metu sloga: simptomai ir gydymas