Informacija apie žemą hemoglobino kiekį kūdikiams: priežastys, simptomai ir gydymas

Hemoglobinas - raudonasis kraujo pigmentas, esantis eritrocituose, atlieka itin svarbų vaidmenį organizme. Jis iš plaučių kapiliarų į audinius ir organus išnešioja deguonį, o atgal į plaučius atgabena anglies dioksidą, kuris iškvepiamas. Normalus hemoglobino lygis padeda užtikrinti tinkamą deguonies apykaitą ir gerą organizmo funkcionavimą, todėl per mažas jo kiekis gali būti susijęs su įvairiomis sveikatos problemomis. Kūdikių mažakraujystė - tai būklė, kai mažyliui kraujyje yra sumažėjęs hemoglobino kiekis arba eritrocitų skaičius, nepakankamas palaikyti normalią audinių deguonies aprūpinimą.

Dėl sparčiai besivystančio organizmo ir ribotų geležies atsargų kūdikiai yra ypač pažeidžiami šios problemos. Kūdikių mažakraujystė yra plačiai paplitusi ir dažniausiai gydoma geležies stokos sukeliama būklė. Laiku atpažinus ir pradėjus adekvačią terapiją, galima užtikrinti tinkamą mažylio fizinį ir psichomotorinį vystymąsi.

Kas yra hemoglobinas ir mažakraujystė?

Hemoglobinas yra baltymas, randamas raudonuosiuose kraujo kūneliuose, organizme prisijungiantis ir pernešantis deguonį. Organizmas, gamindamas hemoglobiną, naudoja geležį. Kai geležies trūksta, gaminasi mažiau hemoglobino, prasideda mažakraujystė.

Mažakraujystė - liga, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių ir audiniams trūksta deguonies. Esant deguonies stygiui, nukenčia visi audiniai ir organų sistemos, bet labiausiai pažeidžiama širdis ir smegenys. Žodis „mažakraujystė“ nėra visiškai tikslus, nes iš tikrųjų susirgus šia liga kraujo nesumažėja, tačiau jis tampa nepilnavertis. Dažniausia pasitaikanti mažakraujystės rūšis - geležies stokos. Vaikų onkohematologė dr. Audronė Mulevičienė akcentuoja: būtina suvokti, kad mažakraujystė yra liga. Tai nėra vien tik „blogas kraujo tyrimas“.

Kokia yra hemoglobino norma kūdikiams?

Hemoglobino norma skiriasi priklausomai nuo amžiaus, lyties ir fiziologinių būklių. Naujagimiams hemoglobino lygis yra gana aukštas - nuo 140 iki 240 g/l (gramai litre), tačiau jis pamažu mažėja pirmųjų gyvenimo mėnesių metu. Kūdikio hemoglobino norma maždaug nuo 2 mėnesių iki 6 mėnesių yra nuo 100 iki 140 g/l. Pagal Pasaulines sveikatos organizacijos rekomendacijas, mažakraujystė diagnozuojama, kai kraujyje hemoglobino yra mažiau kaip 110 g/l vaikams iki 6 metų amžiaus.

Žemiausias hemoglobino kiekis kraujyje būna 5-7 kūdikio gyvenimo mėnesiais, kai leidžiama norma yra 110 g litre (mažiau 110 g/l jau laikoma mažakraujyste).

Štai lentelė, kurioje apibendrintos hemoglobino normos kūdikiams pagal amžių:

Mažakraujystės priežastys kūdikiams

Geležies stokos mažakraujystės priežasčių vaikų amžiuje yra gana daug, tačiau svarbiausios iš jų yra vadinamosios alimentarinės, t.y., susijusios su netinkamu kūdikių ir vaikų maitinimu. Geležies stokos mažakraujystė gali pasitaikyti kiekvienam bet kuriuo gyvenimo periodu, tačiau kūdikiai ir maži vaikai, kurių organizmas sparčiausiai auga ir vystosi, o vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis yra pats didžiausias, labiausiai nukenčia nuo mažakraujystės.

Mitybos veiksniai

• Nėštumo metu sukauptos geležies atsargos: Paskutinį nėštumo trimestrą vaisius kaupia geležį, kurią pasiima iš mamos organizmo. Jeigu nėščioji šio mikroelemento turi užtektinai, gimusiam kūdikiui jo atsargų kartu su iš motinos pieno gaunama geležimi užtenka maždaug keturis mėnesius. Maždaug 4 mėnesių amžiuje baigiasi sukauptos geležies atsargos, ir mažakraujystė pradeda grėsti visiems. Šiuo laikotarpiu sparčiai augančiam kūdikėliui geležies atsargos, kurias jis gavo gimdamas iš motinos, paprastai išsenka ir nebeužtenka tolesniam normaliam vystymuisi.
• Neišnešiotų kūdikių rizika: Jei jūsų kūdikis gimė neišnešiotas, jau 3 gyvenimo mėnesį gali pasireikšti geležies stoka. Mažo gimimo svorio - mažiau nei 2,5 kg - naujagimiai turi didesnę riziką susirgti mažakraujyste.
• Maitinimas motinos pienu ir mamos geležies atsargos: Mamos pienas itin svarbus geležies trūkumo prevencijai pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais. Šį mikroelementą mažylis gauna iš motinos pieno ir, nors jame geležies nėra daug, tačiau ji lengvai pasisavinama - net 50 proc. Tačiau geležies kiekis mamos piene gali varijuoti, ir jos koncentracija nėra didelė, su kiekvienu mėnesiu po gimdymo nuosekliai mažėja nepriklausomai nuo mamos mitybos. Žindanti mama nuolat netenka gyvybei svarbių mikroelementų, tarp kurių ir geležis, o pirmiausia patenkinami vaikelio poreikiai. Geležies sumažėjimą pagimdžius mamos organizme gali išprovokuoti daugybė veiksnių, pavyzdžiui, kraujo netekimas gimdymo metu ar netinkama mityba. Nėštumo metu išsekus mamos geležies atsargoms ir reikiamo kiekio negaunant po gimdymo, šio mikroelemento bus per mažai ir motinos piene. Vaikų iki vienerių metų mažakraujystė dažnai siejama su motinos geležies trūkumu. Gydytoja Lina Ragelienė pabrėžia, kad kol kas nėra išrasta metodo, kaip padidinti motinos piene geležies kiekį, tačiau „jei maitinančios moters organizmui pakanka geležies, jos su pienu ji duos ir kūdikiui.“
• Dirbtinis maitinimas: Jei vaikelis maitinamas dirbtinai, adaptuotuose mišiniuose geležies kiekis paprastai apskaičiuojamas normaliai besimaitinančiam sveikam kūdikiui. Siekiant užtikrinti geležies poreikius, pieno mišiniai gali būti praturtinti geležies papildais. Tačiau netinkamai maitinamam, sergančiam ar persirgusiam kokia nors infekcine liga kūdikiui, kuriam dėl to dažniausiai yra išsivystęs geležies deficitas, šio kiekio neužtenka. Kai kūdikiui nustatoma geležies stoka, o mama jį maitina ne savo pienu, o mišiniais, skiriami specialūs geležimi praturtinti mišiniai.
• Per vėlai pradėtas primaitinimas: Nuo 5-6 mėnesių kūdikiui nebeužtenka iš mamos pieno gaunamos geležies ir reikia gauti jos papildomai iš naujų maisto produktų. Geležies gali pritrūkti vėlai pradėjus primaitinti papildomais maisto produktais, kuriuose gausu geležies. Išsekus geležies atsargoms ir nepapildžius maisto geležies turinčiais produktais, neišvengiamai atsiranda mažakraujystės požymių. Todėl labai svarbu laiku pradėti papildomą maitinimą. PSO (Pasaulios Sveikatos Organizacija) rekomenduoja primaitinimą pradėti nuo apytiksliai 6 mėnesio, palaipsniui įvedant vis naujus produktus.
• Netinkamas primaitinimas: Mažiems vaikams geležies poreikiai yra žymiai didesni lyginant su suaugusiais, tačiau jų skrandis yra labai mažas ir negali privalgyti daug. Viskas, ką įdedame į vaiko skrandį, turi būti vertinga. Ten nėra vietos saldumynams, sausainukams, riestainiukams, saldintiems jogurtukams, sūreliams, varškytėms, o jų tėvai vaikams labai dažnai duoda. Dažniausiai daroma klaida pradėjus primaitinimą - vaikui per anksti duodami pieno produktai. Karvės pienas ir jo produktai trukdo įsisavinti maiste esančią geležį.

Kitos priežastys

Be mitybos, geležies stokos mažakraujystę gali sukelti ir kitos priežastys:

• Infekcinės ligos: Mažakraujystė dažniausiai išsivysto po persirgtų infekcinių ligų, nes organizmas, kovodamas su infekcija, gauna papildomą krūvį. Kūdikiai dažnai serga kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis, kurios kartais komplikuojasi į bakterines, tad organizmas kariauja su infekcija ir lieka mažiau jėgų visiems kitiems darbams. O ir pats virusas gali prislopinti kraujodarą ir dėl to taip pat gali atsirasti mažakraujystė.
• Sutrikęs geležies pasisavinimas: Liga gali išsivystyti ir dėl sutrikusio geležies pasisavinimo organizme. Tai gali būti susiję su kai kuriomis skrandžio ligomis (sumažėjus skrandžio rūgštingumui arba po skrandžio ar žarnyno operacijų), sergant celiakija, cistine fibroze, vartojant kai kurių vaistų (pvz., almagelio, magnio preparatų, kai kurių antibiotikų). Tačiau visos šios priežastys yra palyginti retos.
• Sparčiai augančio organizmo poreikis: Geležies stokos mažakraujystė gali pasireikšti intensyviai augančiam vaikui, nes tada padidėja geležies poreikis.

Kaip atpažinti žemą hemoglobino kiekį (simptomai)?

Kūdikiai ir maži vaikai, deja, jokie akivaizdūs simptomai neįspėja apie mažakraujystę, tad sužinoma dažniausiai atsitiktinai. Lėtai progresuojanti anemija tuo ir pavojinga - įsijungia įvairūs organizmo kompensavimo mechanizmai ir vaikas gali jaustis gerai.

Tačiau kai kurie požymiai gali rodyti geležies trūkumą:

• Išoriniai požymiai: Kūdikis išblykšta - odos spalva pasidaro panaši į vašką, ypač pablykšta gleivinės. Liežuvis gali pasidaryti lygus, lyg nupoliruotas.
• Elgesio ir vystymosi pokyčiai: Kūdikėlis gali pasidaryti neramesnis, pradeda blogiau valgyti, jam lėčiau auga svoris. Taip pat gali atsirasti apetito stoka, greitesnis nuovargis, oro trūkumas. Kai kuriems vaikams gali pasireikšti irzlumas, prastas miegas.
• Vėlesni simptomai: Vaikui tampa sunku susikoncentruoti, prastėja pažintinės funkcijos. Gydytoja dr. Audronė Mulevičienė pasakoja: „Yra tokių sergančių vaikų, apie kuriuos tėvai sako: auksinis vaikas - kur padėjai, ten ir rasi. Bet, ištyrus vaiko kraują, paaiškėja, kad jis toks ne dėl to, jog „auksinis“, o todėl, kad geležies reikia ne tik kraujui, bet ir visai raumenų sistemai, centrinei nervų sistemai tinkamai vystytis. Dėl geležies stokos yra nukentėjęs vaiko vystymasis, tad jis paprasčiausiai neturi jėgų judėti.“

Pirmasis geležies stokos rodiklis yra mažas hemoglobino kiekis, nustatomas kraujo tyrimu. Jei ligos priežastis - netinkama mityba, vaikas išblykšta labai lėtai, tai nėra taip pastebima, kaip, pavyzdžiui, žmogui nukraujavus.

Mažakraujystės diagnostika ir gydymas

Tikslią diagnozę: geležies trūkumą arba jo sukeltą ligą anemiją (mažakraujystę), gali nustatyti tik gydytojas, remdamasis kraujo tyrimo rezultatais. Mažakraujystė nustatoma iš kraujo tyrimo, o ne apžiūrėjus vaiką išoriškai. Medikai pataria - geriau papildomai išsitirti, nei mažakraujystę pražiopsoti. Geležies atsargoms organizme nustatyti gydytojas gali paskirti feritino tyrimą. Reguliariai tikrinti sveikatą yra svarbu, kadangi hemoglobino lygio pokyčiai gali įvykti nepastebimai, todėl rekomenduojama reguliariai atlikti kraujo tyrimus, ypač jei jaučiate nuovargį ar kitus anemijos simptomus.

Šios ligos gydymas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: koreguojama vaiko mityba ir skiriama geležies turinčių vaistukų. Pagrindinis gydymo tikslas yra pašalinti geležies stoką ir sukaupti jos atsargų organizme. Svarbu prisiminti, kad vien dieta, netgi valgant daug geležies turinčių produktų, šios ligos išgydyti neįmanoma.

Geležies preparatai

Geležies stoka mažinama įvairiais jos turinčiais preparatais. Dažniausiai vartojami įvairūs geriamieji preparatai. Mažiems vaikučiams geriau duoti skysto ar tirpių miltelių pavidalo vaistukų. Lietuvoje rinkoje atsirado daug geležies preparatų, kuriuose dvivalentės ir trivalentės geležies yra įvairiuose junginiuose, pavyzdžiui, geležies sulfatas, askorbatas, gliukonatas ir kiti.

Vartojant geležies preparatus, būtina tiksliai laikytis gydytojo nurodymų. Pavyzdžiui, mamytės dalijasi patirtimi su „Tot'hema“ ampulėmis: "Maziukui truputi mazas hemoglobino kiekis kraujuke. Gydytoja paskyre gert Tot' hema ampules. Ar kas susiduret su jomis? Nelabai man aiskus ju vartojimas, viena ampule 10 ml. labai didele, gydytoja sake gert 50mg karta per diena. Bijau perdaug neduot." Kitos mamos pataria "bent as tas ampoles y andenuka arba arbatele pildavau kad tikrai isgertu." Vienos mamos sūnus, sverianti 10 kg, pagal lapelio nurodymus (5-10 mg/kg kūno svorio geležies per dieną vyresniems kaip 1 mėn. kūdikiams), turėtų gauti 10 mg geležies, tačiau gydytoja skyrė 50 mg. Svarbu suprasti, kad "as po puse antpoles duodaau, nes maniskis tokio pat amziaus buo kai gerem." Tai rodo, kad dozavimas gali skirtis ir visada reikia vadovautis gydytojo nurodymais. Be to, "tos ampoles nieko nekenkia, ir profilaktiskai ziema galima duoti gelezies, tik neissigaskit ,,kakucio" spalva pas vaikiuka gali pasikeisti."

Geležies preparatų paprastai rekomenduojama gerti 1-2 val. prieš valgį, kad būtų užtikrintas maksimalus jų įsisavinimas. Norint sustiprinti efektą, rekomenduojama papildus vartoti su vitaminu C, pavyzdžiui, su apelsinų sultimis, nes vitaminas C padeda organizmui geriau įsisavinti geležį. Tačiau reikėtų vengti pieno produktų, arbatos, kavos ir kalcio papildų, kurie gali sumažinti geležies įsisavinimą.

Gydymas trunka ne trumpiau nei mėnesį-du, po to atliekami kontroliniai tyrimai, vertinamas atsakas į gydymą. Tik įsitikinus, kad vaikas tikrai pasveiko, gydymas nutraukiamas. Geležies preparatą tenka vartoti mažiausiai 3 mėnesius, bet šis periodas gali užsitęsti iki 6 mėn. ir ilgiau. Jei diagnozuojama vidutinio arba sunkaus laipsnio mažakraujystė, vaikas turėtų būti siunčiamas pas hematologą į konsultaciją, kuris įvertins, kodėl vaikas susirgo, ir skirs reikalingą gydymą.

Amerikos pediatrų akademija žindomiems kūdikiams nuo 4 mėnesių amžiaus iki pilno perėjimo prie „kieto“ maisto, rekomenduoja prevencinę geležies maisto papildų dozę (1 mg/kg/dieną). Tačiau visada būtina pasikonsultuoti su vaiko gydytoju.

Mitybos korekcija

Mityba, be jokios abejonės, yra vienas svarbiausių veiksnių, palaikančių reikiamą hemoglobino lygį. Nustačius geležies trūkumą, verta prisiminti, kad vien tik visavertės mitybos neužteks ligai išgydyti, bet ji yra esminė gydymo dalis ir prevencija.

Štai keletas patarimų, kaip maitintis, kad kūdikiui netrūktų geležies:

• Maitinimas motinos pienu: Kūdikius patariama kuo ilgiau maitinti motinos pienu (iki metų). Kuo anksčiau žindanti mama išsiaiškins geležies trūkumą ir pradės papildyti mitybą geležies preparatais, tuo mažesnė tikimybė, kad krūtimi maitinamas kūdikis susirgs anemija.
• Papildomas maitinimas: Būtina laiku pradėti maitinti papildomu maistu - košelėmis, daržovėmis, vaisiais, mėsos ir žuvies produktais. Paaugusių vaikų racione turėtų būti pakankamas geležies turinčių maisto produktų kiekis. PSO rekomenduoja primaitinimą pradėti nuo apytiksliai 6 mėnesio, palaipsniui įvedant vis naujus produktus.
• Geležies turintys produktai: Produktai, turintys daug geležies, yra būtini kasdieniame racione. Geležies geriau pasisavinama iš gyvūninės kilmės produktų. Jeigu yra geležies stoka, vaikui reikėtų duoti daugiau mėsos, nes iš daržovių absorbuojama 2-10 proc. geležies, o iš raudonos mėsos - 20-40 proc.

  • Gyvūninės kilmės: Raudona mėsa (jautiena, veršiena, kepenys), žuvis, paukštiena, kiaušinių tryniai.

  • Augalinės kilmės: Pupos, pupelės, žalieji žirneliai, raudongūžiai kopūstai, petražolės, dilgėlių, burokų lapai, grybai, džiovinti vaisiai, riešutai, slyvos, granatai, žemuogės, vynuogės, morkos, pomidorai, net bulvės.

• Vitaminų svarba: Be geležies, organizmui taip pat reikia pakankamai vitaminų C, B12 ir folio rūgšties, kurie padeda absorbuoti geležį ir palaikyti hemoglobino sintezę. Todėl rekomenduojama įtraukti į mitybą citrusinius vaisius, brokolius, kiaušinius, pieno produktus ir viso grūdo produktus. Geležis geriau pasisavinama, kai pakanka vitamino C, tad reikia stengtis, kad jo vaikui netrūktų - tam puikiai tinka visos lietuviškos uogos - agrastai, serbentai. Obuolių, apelsinų sultys stokojant geležies yra daug vertingesnės nei burokų sultys.
• Kokių produktų vengti: Dažniausiai daroma klaida pradėjus primaitinimą - vaikui per anksti duodami pieno produktai. Karvės pienas ir jo produktai trukdo įsisavinti maiste esančią geležį. Vengti reikėtų ir tokių daržovių, kuriose yra fitinų (pupelių, žirnių) ar oksalio rūgšties (špinatų, rūgštynių, rabarbarų), nes jos blogai pasisavina geležį. Geležis geriau pasisavinama rūgščioje terpėje, tad linkusiems į mažakraujystę vaikams patariama duoti ne pieno, o rūgščių jo produktų - kefyro, jogurto. Didžiausia mitybos klaida yra vegetarizmas, kai organizmas negauna geležies iš mėsos ir nuolatos jaučia vitamino B12 stoką, kurio yra tik mėsoje.
• Skanus maistas: Mamos puikiai žino, ką nuo kokio mėnesio turėtų valgyti kūdikis, tačiau dažnai susiduriama su problema, kad kūdikis atsisako valgyti mėsą ar daržovių košę. Gydytoja Lina Ragelienė pataria gaminti maistą taip, kad jis būtų skanus ir pačiai mamai, nes „paprastai vaiko skonis būna toks kaip ir mamos“.

Svarbu atsiminti ir kada kreiptis į gydytoją

Kūdikių mažakraujystė - plačiai paplitusi ir dažniausiai gydoma geležies stokos sukeliama būklė. Laiku atpažinus ir pradėjus adekvačią terapiją, galima užtikrinti tinkamą mažylio fizinį ir psichomotorinį vystymąsi. Medikai pataria - geriau papildomai išsitirti, nei mažakraujystę pražiopsoti. Būtina suvokti, kad mažakraujystė yra liga, o ne tik „blogas kraujo tyrimas“. Nėra jokios padidintos rizikos mažakraujyste sergančiam vaikui kada nors susirgti vėžinėmis kraujo ligomis, tačiau beveik visos kraujo ligos yra lydimos anemijos.

Auginant vaikus, reikia žinoti, kad mažakraujystės pavojus labiausiai iškyla dviem gyvenimo etapais - kūdikystėje ir paauglystėje. Jei vaikas sparčiai auga ir padvigubina savo svorį per 4-5 mėnesius, tai šeimos gydytojas turėtų suklusti ir pagalvoti, ar nereikia mažakraujystės profilaktikos, o galbūt net atlikti kraujo tyrimą ir pažiūrėti, kokia vaiko kraujo būklė. Nėščios moterys turėtų reguliariai tikrinti savo hemoglobino lygį, nes jo svyravimai gali paveikti tiek būsimos motinos, tiek kūdikio sveikatą. Jei po 2-3 mėnesių geležies papildų vartojimo kraujo tyrimų rezultatai nepagerėja, būtina toliau ieškoti anemijos priežasties. Jei jaučiate nuolatinį nuovargį, mieguistumą, galvos svaigimą ar dusulį, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Šie simptomai gali būti anemijos požymiai, reikalaujantys specialaus gydymo.

Geležies organizme nesikaupia, jos pasisavinama tiek, kiek reikia, o perteklius pašalinamas, tad geležies su maistu reikia gauti kasdien.

tags: #zemas #hemoglobinas #kudikiui

• Įkvepiančios išvykos vaikams
• Ankstyvoji reabilitacija: kodėl ji svarbi?
• Pokyčiai ir vaisiaus vystymasis 23 savaites
• Kaip įsteigti vaikų socializacijos centrą Lietuvoje
• Stilingas ir praktiškas krepšys