Naujagimių ir kūdikių kūno temperatūra: normalios ribos, priežastys ir ką daryti jai nukritus ar pakilus

Naujagimiai ir kūdikiai - tai mažos, bet ypatingai jautrios gyvybės, kurių organizmas dar tik mokosi prisitaikyti prie išorinio pasaulio. Tėvams vienas dažniausių rūpesčių - kūno temperatūra. Ji dažnai matuojama net kelis kartus per dieną, ypač jei mažylis atrodo vangus, karštas ar, priešingai, šaltas.

Kūdikių termoreguliacijos sistema yra netobula ir vystosi ištisus pirmuosius metus. Todėl mažiausieji yra itin jautrūs temperatūros pokyčiams. Normali kūdikio kūno temperatūra laikoma tarp 36,5 °C ir 37,5 °C. Tačiau svarbu žinoti, kad pačioje pradžioje, kai tik naujagimis gimsta, jo termoreguliacija (gebėjimas pačiam reguliuoti savo kūno temperatūrą) nėra pakankama. Todėl jo kūno temperatūra gali kisti labai greitai, priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Vėliau, kai termoreguliacija pasidaro tvaresnė ir stabilesnė, aplinkos temperatūra turi mažiau įtakos.

Normalios naujagimio ir kūdikio kūno temperatūros ribos

Normali temperatūra naujagimiui ir kūdikiui yra 36,4-37,3 laipsnių. Dažnai manoma, kad normali kūno temperatūra yra 36.6°C. Tačiau „normali“ temperatūra yra sąlyginė sąvoka ir gali priklausyti nuo daugelio faktorių. Normali sveiko vaiko temperatūra svyruoja nuo 36 iki 37,5 laipsnių. Pirmaisiais gyvenimo metais kūno temperatūros reguliavimas dar nėra tobulas. Mažų vaikų temperatūra yra vidutiniškai 0,3-0,4 laipsnio aukštesnė ir labiau svyruoja negu suaugusiųjų.

Kūdikio temperatūra gali svyruoti priklausomai nuo:

• Paros laiko (ryte dažnai būna žemesnė, vakare - aukštesnė). Žemiausia ji būna 4-5 val. ryte, o aukščiausia 16-17 val. Paros kūno temperatūra gali svyruoti 0,8 -1 laipsniu.
• Miego ar aktyvumo (verkimas, maitinimas ar intensyvus judėjimas gali ją trumpam pakelti).
• Kūno vietos, kurioje matuojama (ausyje, pažastyje, burnoje ar tiesiojoje žarnoje).

Temperatūros matavimo vietos ir normos

Skiriasi įvairių kūno dalių temperatūra. Ją matuoti įprasta pažastyje, burnoje, ausies landoje, išangėje ar kirkšnyje. Norint tiksliai įvertinti duomenis, reikia atsiminti, kad temperatūra pažastyje ir kirkšnyje visada bus žemesnė nei burnoje ir išangėje. Norėdami sužinoti, ar vaiko temperatūra iš tikrųjų pakilusi, turime atsižvelgti į jos ypatumus toje kūno vietoje, kurioje matuojame.

• Pažastyje: 36,5-37,3 °C - normali temperatūra (iki 37,2°C).
• Tiesiojoje žarnoje (rektalinė): 37,0-37,7 °C - normali (iki 38°C). Normali organizmo temperatūra matuojant tiesiojoje žarnoje yra 36 -37°C.
• Burnoje: 36,8-37,5 °C - normali (iki 37,4°C).

Kūno temperatūros matavimas: kada ir kaip?

„Mažyliams temperatūros matuoti kasdien nereikia dėl kelių dalykų. Visų pirma - ne visada termometrai rodo tikslią temperatūrą ir kartais be reikalo gąsdina mamas. Kitas dalykas - neretai mamos matuoja temperatūrą išangėje, tad to daryti be reikalo ir itin dažnai taip pat nerekomenduojama. Temperatūrą matuoti reikia tik tada, jeigu yra aiškūs ženklai, kad vaikas negaluoja: pasidaro vangesnis, atsisako žįsti, tampa labai irzlus arba atsiranda infekcijos požymių (sloga, kosulys ir pan.). Arba jei tiesiog mama priglaudusi vaikelį pajunta, kad jis yra šiltesnis nei įprastai“, - pasakoja Elena L. Bukauskienė.

Termometrai ir matavimo būdai

Namų sąlygomis temperatūra gali būti matuojama skaitmeniniu (elektroniniu), spalvoto skysčio ar infraraudonųjų spindulių termometru. Išangėje temperatūra elektroniniu ir spalvoto skysčio termometru gali būti matuojama tik vaikams iki 4 metų.

• Termometrai-čiulptukai: Šie termometrai gali būti naudojami temperatūrai matuoti iki tol, kol vaikas priima žinduką. Dažniausiai tai būna iki 1 metų.
• Skaitmeniniai termometrai: Skaitmeniniai termometrai pamatuoja temperatūrą per 10-60 s.
• Infraraudonųjų spindulių termometrai: Infraraudonųjų spindulių termometrais temperatūra matuojama 2-3 mm atstumu nuo sausos odos, geriausia - smilkinių srityje, nes čia ji greičiausiai pakyla. Infraraudonųjų spindulių termometras išmatuoja temperatūrą per 1-3 sekundes. Jei naudojatės infraraudonųjų spindulių termometrais, parodančiais kūno temperatūrą ją matuojant prie ausies būgnelio, reikia atitinkamų įgūdžių, todėl namuose jais naudotis sunku. Su infraraudonųjų spindulių termometru nepastebimai pamatuosite temperatūrą ir žaidžiančiam, ir miegančiam vaikui. Šis prietaisas universalus. Juo galima išmatuoti įvairių daiktų, paviršių, skysčių temperatūrą - tiesiogiai jų neliečiant.

Prieš matuodami pažastyje ar kirkšnyje, odą sausai iššluostykite, nes jei ji bus drėgna, tikslių duomenų nesužinosite. Neigiamą vaiko reakciją gali sukelti šaltas termometras, todėl reikia sušildyti jį delnuose. Svarbu atminti, kad bet kokiu termometru matuojant temperatūrą pažastyje, ji turi būti sausa.

Kas lemia kūdikio temperatūros pokyčius?

Mažo vaiko temperatūra priklauso nuo aplinkos sąlygų: ji gali šiek tiek pakilti būnant pernelyg prišildytame kambaryje arba karštu oru lauke, išsimaudžius vonioje. Kūdikiai perkaista ir peršąla gana greitai. Vaiko temperatūra priklauso dar ir nuo paros laiko: aukštesnė ji būna vakare, o žemiausia -naktį ir ryte.

Kūdikio ir mažo vaiko temperatūrai turi įtakos veikla ir emocinė būklė. Žaidžiant judrius žaidimus, mažyliui suirzus, verkiant, temperatūra gali pakilti iki 37 laipsnių, o jei pernelyg šiltai aprengtas kūdikis išraudęs rėkia, termometras gali rodyti per 37 laipsnius.

Amžius: Kūdikių ir vaikų temperatūra dažnai būna šiek tiek aukštesnė nei suaugusiųjų. Aplinkos temperatūra ir apranga: Ilgiau pabuvus vėsioje patalpoje temperatūra gali šiek tiek nukristi. Jeigu kambaryje 24-25 laipsniai šilumos, o vaikas aprengtas šiltu kombinezonu, jis nesugebės atsikratyti šilumos pertekliaus. Mažylio temperatūra gali būti keliomis laipsnio dalimis aukštesnė negu 37 °С, nors jis ir neserga.

Jei kūdikis ar mažas vaikas žvalus, gerai jaučiasi, nekosėja, nesloguoja, bet termometras rodo gerokai per 37 laipsnius, galbūt jis per šiltai aprengtas. Judraus mažylio temperatūra visada keliomis dešimtosiomis laipsnio aukštesnė negu mėgstančio ramius užsiėmimus.

Žema naujagimio ir kūdikio kūno temperatūra (hipotermija)

Vaiko temperatūra gali nukristi žemiau ribos arba tuomet, kai yra ne visiškai adekvati termoreguliacija, arba jeigu vaikas ilgą laiką yra per šaltoje aplinkoje. Kartais tėvai pastebi, kad kūdikio temperatūra yra žemesnė nei 36 °C - tai vadinama hipotermija. Jei kūdikis niurzga, riečiasi į gemalo pozą, jam gali būti per šalta.

Hipotermija gali atsirasti dėl:

• Per šalto kambario.
• Per mažo apsirengimo.
• Silpnos termoreguliacijos (ypač neišnešiotiems naujagimiams).

Tokiu atveju vaiką reikia šildyti po truputį, tiek iš išorės (apklojant, einant prie šilumos šaltinio), tiek iš vidaus (šiltais skysčiais). Šildykite kūdikį (apkloję, glaudžiant prie savęs oda prie odos) ir matuokite temperatūrą po 15-30 minučių.

Žema temperatūra po karščiavimo: tėvų patirtis

Dažnai žema kūno temperatūra pastebima po ligos, ypač po aukštos temperatūros. Štai kelios tėvų patirtys:

• Viena mama dalijasi patirtimi: „Paskutinį kartą temperatūra numušėm su paracetamolio žvakute diena prieš išvykstant iš ligoninės, nes paskutinę naktį temperatūra buvo 37.7, bet nenumušinėjau, dieną visai susinormalizavo ir mus paleido. O vakare esant namuose pastebėjau, kad kažkas ne taip. Dabar temperatūra svyruoja tarp 35-36 laipsnių. Vaikas vis dar neramus, bėrimas neišnyko dar ir kūnelis šaltas, jei aprengiu šilčiau išmuša šaltas lipnus prakaitas.. nusiramina mažius tik prie papulio.“
• Kita mama guodžia: „Nusiraminkit, viskas bus gerai. Tas pats buvo ir mano mažylei, temperatūra 35,2 laikėsi kelias dienas. Pasakiau gydytojai, sakė po viruso ir po aukštesnės temperatūros taip gali būti. Ir iš tiesų, praėjo po kelių dienų.“
• Dar viena mama pasakoja: „Labuka, mums irgi taip buvo, gulėjom ligoninėje su tridiene karštine, temp buvo iki 40. Penkta diena išbėrė ir temp nukrito iki 34.2, tuo metu dar buvome ligoninėje. Gydytoja sakė, kad normalu, kad nukrenta temp. taip žemai po aukštos temperatūros. Liepė šildyti, glaustis prie nuogo kūno, duoti šiltų skysčių, mums tokia žema temp. laikėsi apie savaitę (ji tai nukrisdavo, tai vėl pakildavo).“

Šios patirtys rodo, kad žema temperatūra po karščiavimo gali būti organizmo atsakas, tačiau visada svarbu stebėti vaiko savijautą ir esant nerimui kreiptis į gydytoją.

Karščiavimas ir jo valdymas

Karščiavimas tai kūno temperatūros pakilimas dėl organizme vykstančių uždegiminių procesų. Uždegimą gali sukelti virusai, bakterijos ir kitos priežastys. Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies. Karščiuojama tuomet, kai pažastyje kūdikių iki 3 mėn. temperatūra yra didesnė nei 38°C, vaikų nuo 3 iki 36 mėn. - didesnė nei 38,1°C, o vyresnių nei 3 m. - didesnė nei 38,5°C.

Kas sukelia karščiavimą?

Dažniausiai naujagimiams ir kūdikiams iki 3 mėnesių temperatūra pakyla dėl virusinių, rečiau - bakterinių infekcijų (pavyzdžiui, tridienės karštinės, bronchiolito, enterovirusinės infekcijos, otito), kiek rečiau - dėl dantų dygimo (nes gana retai iki 3 mėnesių išdygsta pirmas dantis, tačiau būna visaip). „Vaiko temperatūra dažniausiai pakyla kaip atsakas į uždegiminį procesą. Labai skatinu mamas ir tėčius nebijoti temperatūros ir suprasti, kad, na, ji yra ne veltui. Tik pakilus kūno temperatūrai aktyvuojasi tam tikros mūsų imuninės sistemos veikliosios medžiagos, kurios labai svarbios efektyviai kovai su infekcija“, - teigia gydytoja Elena L. Bukauskienė.

Kada mažinti temperatūrą?

Temperatūrą rekomenduojama mažinti nuo 38 laipsnių naujagimiams ir nuo 38,5 laipsnių kūdikiams. Žinoma, būna ir taip, kad vaikas esant 37,8 laipsnių jau jaučiasi itin blogai, gulinėja ir dejuoja - tokiu atveju vaistų galima duoti ir nesulaukus rekomenduojamos temperatūros.

Kaip mažinti temperatūrą?

Pirmiausia - nepanikuoti. Jei temperatūra yra pakilusi virš 38 laipsnių naujagimiui arba virš 38,5 laipsnių kūdikiui - reikėtų duoti vaistų nuo karščiavimo (paracetamolio žvakutę) ir kuo daugiau skysčių (dažnai siūlyti mamos pieno ar mišinuko).

Vaistai

Naujagimiams ir kūdikiams rekomenduojama temperatūrą mažinti paracetamoliu, jo Lietuvoje galima įsigyti žvakutėmis (jos būna įvairaus stiprumo) ir sirupo pavidalu (sirupas nerekomenduojamas iki 3-4 mėnesių dėl springimo rizikos). Ibuprofenas rekomenduojamas nuo 3 mėnesių amžiaus, jo Lietuvoje galima įsigyti sirupo pavidalu (žvakučių Lietuvoje registruotų nėra). Abu vaistai gali būti duodami kas 6-8 valandas esant reikalui.

Vaistus sugirdykite tik sėdinčiam arba stovinčiam vaikui. Kategoriškai negalima vaistų girdyti gulinčiam bet kurio amžiaus vaikui. Vaistus girdyti reikia iš specialaus dozavimo šaukštelio, kuris dabar yra kiekvienoje vaistų pakuotėje. Jei po vaistų sugirdymo praėjus 30-60 min. temperatūra nemažėja, reikėtų duoti kitos rūšies temperatūrą mažinančių vaistų.

Ko nedaryti mažinant temperatūrą:

• Neduoti vaikui dviejų rūšių vaistų vienu metu.
• Neskirti ibuprofeno kūdikiams iki trijų mėnesių ir sveriantiems mažiau nei penkis kilogramus.
• Nemažinti temperatūros, jei ji žemesnė nei 38,5 laipsnio, o vaikas jaučiasi pakankamai gerai.

Fizinės priemonės

Jeigu vaiko galūnės šaltos, reikėtų jį sušildyti, o kai jos sušils - reikėtų nukloti, nurengti ir leisti vaikui atvėsti tokiu būdu. Deja, bet vis dar yra gajus mitas, kad karščiuojantį vaiką reikia prikloti penkiomis antklodėmis, tačiau taip vaikui temperatūra kris tik dar sunkiau. Jei temperatūra labai sunkiai krenta arba nenukrenta per 1-2 valandas, tai gali būti dėl kelių priežasčių: per maža vaisto dozė (dozę reikia skaičiuoti pagal kūno svorį), vaikas netekęs per daug skysčių ir per mažai jų gauna, reikia papildomo vėsinimo iš aplinkos (nuklokite, nurenkite rūbus, dėkite vėsius kompresus ant kaktos, pilvo, kirkšnių).

Trynimams reikia drėgnos švarios medžiagos skiautės, suvilgytos apie 30°C vandeniu. Tokios pat temperatūros kompresus galima dėti ant kaktos ir ant žastų, blauzdų. Vėsinantį kompresą reikia keisti kas 5-10 min. Negalima naudoti alkoholiniais skysčiais suvilgytų kompresų.

Skysčiai

Karščiuojančiam vaikui svarbiausia duoti kuo daugiau skysčių. Tinka ne per saldžios džiovintų slyvų, razinų arbatos, tyrelė, pačios slyvos, razinos, nes jose yra daug kalio, kurio prakaituodamas vaikas daug netenka. Arbatos, mažinančios temperatūrą: liepų žiedų, aviečių stiebelių, aviečių uogų, žemuogių, juodųjų serbentų lapų, čiobrelių, bruknių lapų ir uogų, spanguolių žolelių arbatos.

Jeigu vaikas negauna pakankamai skysčių, jo temperatūra, tikėtina, kris žymiai sunkiau, ilgiau ir greičiau vėl pakils. Vaikas turi gauti pakankamą kiekį skysčių. Nesvarbu, kokia liga vaikas serga - skysčiai yra pagrindinė gydymo priemonė, nes jų dėka organizmas tarsi „plaunamas“.

Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja, dažnai karščiavimą lydi ir kiti simptomai: kosulys, sloga ir pan., dėl ko vaikas netenka skysčių ir druskų, kurios yra labai svarbios vaikui ir įvairioms reakcijoms vykstančioms jo organizme. Tad karščiuojančiam vaikui šį nuostolį reikėtų kompensuoti papildomai skiriant druskinį rehidratacinį tirpalą tinkamą vaikų amžiui.

Kiekvienam temperatūros pakilimo epizodui reikia, kad vaikas išgertų maždaug dvi stiklines druskinio tirpalo. Jei norite žinoti tiksliai, kiek konkrečiai jūsų vaikui reikia šio druskinio tirpalo, tam apskaičiuoti yra tiksli formulė: karščiuojantis vaikas turėtų gauti po 10 ml/kg jo kūno svorio kiekvienam laipsniui C° virš 37°C. Pavyzdžiui, jei vaikas sveria 12 kg ir karščiuoja 38°C, jis turėtų išgerti papildomai 120 ml skysčių (10 ml x 12 kg = 120 ml). Jei karščiuoja 39°C, turėtų išgerti 240 ml (10 ml x 12 kg x 2 = 240 ml). Jei vaikas karščiuoja 40°C, tai papildomai reikia išgerti 360 ml (10 ml x 12 kg x 3 = 360 ml). Taigi, apibendrinant, skysčiai yra labai svarbu, kad jūsų vaikas pasveiktų.

Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?

Svarbi priežastis pamatuoti temperatūrą - pablogėjusi vaiko savijauta. Negaluojančio vaiko elgesys keičiasi: jis pasidaro neramus, dirglus, irzlus, sutrinka miegas. Ligą tėveliai gali įtarti iš vaiko išvaizdos: veidukas parausta, akytės blizga, oda palietus karšta. Tačiau yra ir kitų, pavojingesnių ženklų:

• Jeigu karščiuoja kūdikis, kurio amžius yra iki mėnesio.
• Kūdikis iki 3 mėn. Pakilusi naujagimio temperatūra virš 38°C.
• Vaikas pasidaro vangus ir sunkiai pažadinamas - ypač jei taip yra, kai jau temperatūra nukritusi.
• Pastebėjus pakitusį, vaikui nebūdingą elgesį, kad sunku ar neįmanoma jo pažadinti.
• Atsiranda paspaudus neblykštantis bėrimas.
• Vaikas pradeda daug ir dažnai vemti ir/ar daug ir dažnai viduriuoti.
• Prasideda traukuliai.
• Davus adekvatų vaistų kiekį ir kelis skirtingus vaistus (t.y. ir ibuprofeną, ir paracetamolį) ir jei vaikas pakankamai geria skysčių, tačiau temperatūra nekrenta.

Pavojinga, galinti pažeisti smegenis yra temperatūra, aukštesnė nei 42°C, tačiau tai retas reiškinys net ir sergant ūmiomis infekcinėmis ligomis. Mažų vaikų tėvams būtų pravartu žinoti ir apie karščiavimo sukeltus traukulius bei ką daryti jiems prasidėjus. Šie traukuliai gali ištikti ~6 mėn. - 5 metų vaikus, kai temperatūra pakyla ženkliai ir staiga.

tags: #zema #naujagimio #kuno #temperatura

• užkandžiai 6 mėnesių kūdikiui
• Daugiau apie pėdkelnes su snaigėmis vaikams
• Ekologinės priemonės daržo ir sodo apsaugai
• sužinokite daugiau apie DAILEE Pant Premium Maxi
• pažangos stebėjimas integruotos veiklos metu