Žinomas Lietuvos smuikininkas, orkestro koncertmeisteris ir solistas Zbignevas Levickis yra aukščiausios klasės profesionalas, kurio talentas ir atsidavimas muzikai įkvepia daugelį. Apie savo ištakas menininkas pasakoja: „Gimiau 1965 metais, tėvų pedagogų šeimoje, kurioje nuo pat vaikystės buvau apgaubtas meilės ir rūpesčio. Jie turėjo man didelę įtaką ir galbūt dėl to mano gyvenimas taip susiklostė, kad aš jį paskyriau muzikai…“

Zbignevo Levickio muzikinio kelio pradžia siejama su M. K. Čiurlionio menų mokykla, kurioje jis mokėsi nuo 1972 metų. Būdamas mokinys, jis jau laimėjo premijas respublikiniame ir „Concertino Praha“ konkursuose. 1983 metais talentingas muzikantas įstojo į Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) į prof. Raimundo Katiliaus klasę, kurią baigė 1990 metais.
Nuo 1993 metų jis yra Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisteris. Savo karjeros metu Zbignevas Levickis koncertavo kaip solistas su Lietuvos nacionalinės filharmonijos simfoniniu, Kauno, Varšuvos, Torunės, Slupsko kameriniais orkestrais. Jo meistriškumą girdėjo klausytojai JAV, Singapūre, Taivanyje, Turkijoje, Ispanijoje ir kitose pasaulio šalyse. Nuo 1997 metų jis taip pat eina Vilniaus kamerinio orkestro vadovo pareigas.

Smuikininkas pripažįsta, kad muzika jam nėra tik techninis atlikimas, tai - gilus apmąstymų procesas. Vienas iš išskirtinių pastarojo meto projektų - „Auksinės klasikos ir miuziklų dainos“, kuriame jis pasirodo kartu su dainininke Vaida Genyte. Tai unikalus projektas, kuriame klasikos kūriniai suskamba naujai, o žodžiai perteikiami instrumentu.
„Idėja gimė labai netikėtai. Mano bičiulis, „ARTS Libera International“ vadovas, prodiuseris Gintaras Kamsiukas kartą pasiūlė sukurti meninę programą, kurioje būtų ir instrumentinė, ir vokalinė muzika“, - apie naująjį amplua pasakoja menininkas. Smuikininkas pabrėžia, kad šiame projekte balsas nėra tik dominuojantis elementas, o veikiau fonas ar spalva, leidžianti atskleisti balso galimybes ir turtingumą.
Maestro šeimos istorija yra neatsiejama nuo jo tėvų meilės muzikai ir pasiaukojimo. Tėvas, buvęs vargonininkas, nepaisydamas sovietmečio persekiojimų dėl tikėjimo, diegė sūnums meilę muzikai ir katalikiškas vertybes. „Mano tėvai slapta susituokė bažnyčioje - tuo metu tai buvo neleistina ir netgi „amoralu“, - prisimena smuikininkas. - Taigi mano tėvai rizikavo savo profesine ateitimi dėl tikėjimo.“
Šiame kontekste svarbią vietą užima ir pagarba vyresniesiems. Zbignevas Levickis itin jautriai kalba apie savo tėvų priežiūrą senatvėje, akcentuodamas hospiso svarbą: „Lenkiu galvą prieš šiuos nuostabius hospiso darbuotojus, kurie man padėjo, kai neturėjau tinkamų sąlygų ir žinių prižiūrėti savo sunkiai sergantį tėvą. Hospiso priežiūra yra ne tik labai reikalinga mediciniškai - jos darbuotojų teikiama pagalba yra labai tauri, kilni ir žmogiška…“
| Sritis | Detalesnė informacija |
|---|---|
| Gimimo metai | 1965 m. |
| Profesija | Smuikininkas, koncertmeisteris |
| Pagrindinės pareigos | Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisteris |
| Įvertinimai | 1998 m. apdovanotas Lenkijos Atgimimo kavalieriaus ordinu |
Šiandien Zbignevas Levickis išlieka aktyvus muzikos pasaulyje, nuolat ieškantis naujų išraiškos formų. Jo požiūris į muziką ir gyvenimą atspindi gilią asmenybę, kuriai svarbus ne tik tobulas atlikimas, bet ir gebėjimas dalintis džiaugsmu bei liūdesiu su savo klausytojais.