Pats savaime nėštumas yra nuostabus, bet daugumai moterų jis nepraeina be diskomforto. Mūsų organizmas yra nuostabi sistema, kuri geba maistą paversti energija ir užauginti naują gyvybę. Šiam ypatingam laikotarpiui, deja, gali būti būdingi ir pilvo spazmai bei pilvo pūtimas.
Faktiškai pilvo pūtimas yra itin dažnas nepageidaujamas poveikis - viename tyrime nurodoma 49 % jo patiriančių tiriamųjų. Pirmiausia, jei vargina pilvo pūtimas, žinokite - ne jus vieną. Pilvo pūtimas arba meteorizmas pasireiškia daugybei žmonių.
Nėštumas atneša daug pokyčių. Labai padaugėja hormonų, kurie padeda kūdikiui augti. Vienas iš naujo hormonų lygio nepageidaujamų reiškinių yra pūtimo jausmas dėl dujų pertekliaus. Tai natūralus organizmo poveikis ruošiant aplinką kūdikiui augti.
Nėštumo pradžioje gaminamos ir didesniais kiekiais išskiriamos natūralios cheminės medžiagos, vadinamos hormonais, kad padėtų užaugti gimdos gleivinei ir suteiktų kūdikiui būtinų maisto medžiagų. Šie hormonai, progesteronas ir estrogenas, daro ir kitokį poveikį. Progesteronas atpalaiduoja raumenis ir taip sulėtina virškinimą organizme. Maistas lieka nesuvirškintas, dėl to kaupiasi daugiau dujų.
Vėlesniu nėštumo laikotarpiu, kai gimda auga, keičiasi jos forma ir padėtis, kad apsaugotų kūdikį, jos judėjimas gali kliudyti kitiems organams ir sukelti vidurių užkietėjimą bei dujų perteklių. Pilvo pūtimo simptomai ir nėščios moters organizmo kūno pokyčiai yra kūdikio augimo proceso dalis.

Virškinimo trakto (VT) sutrikimai yra vienas dažniausių moterų skundų nėštumo laikotarpiu. Tai gali būti siejama su padidėjusia progesterono koncentracija kraujyje ir / ar padidėjusiu prostaglandinų lygiu. Nėščiosioms vyksta anatominiai-fiziologiniai kitimai, kurie turi įtakos žarnyno funkcijai.
Nėščiosios dažnai skundžiasi pilvo pūtimu ir vidurių užkietėjimu. Minėti simptomai vargina 16-39 proc. moterų nuo nėštumo pradžios iki 6-12 savaičių po gimdymo.
Nėščiųjų pilvo pūtimas ir obstipacija siejama su hormoniniais pokyčiais, dėl kurių sutrinka žarnyno motorika. Padidėjusi progesterono koncentracija lėtina žarnyno lygiųjų raumenų veiklą. Tam įtaką turi ir hormono motilino kiekio kraujyje sumažėjimas. Didėjant gimdai, ypač antrojoje nėštumo pusėje, spaudžiama tiesioji žarna ir apatinė plonųjų žarnų dalis. Dėl to sutrinka kraujotaka, atsiranda veninio kraujo stazė mažajame dubenyje. Padidėjusi gimda gali spausti organus mažajame dubenyje, todėl sulėtėja pernaša žarnynu. Nėščiosioms gali pasunkėti iki nėštumo buvęs vidurių užkietėjimas, nes ypač sulėtėja motorinė-evakuacinė žarnyno funkcija.
Viduriams užkietėjus, išmatos būna spirų, kaspino, pieštuko formos, o pasituštinus lieka nevisiško pasituštinimo pojūtis.
Nors ši būklė yra natūrali ir visiškai normali, simptomų neturėtumėte jausti. Šiek tiek pakeitus gyvenimo būdą pilvo pūtimas gali sumažėti.
Kiekvienu atveju galima rasti kviečių, svogūnų ar gazuotų gėrimų alternatyvų ir pakeisti šias medžiagas savo racione.
| Rekomenduojama | Vengtina / Ribotina |
|---|---|
| Vaisiai, daržovės, liesi baltymai | Perdirbtas maistas |
| Skaidulinis maistas (augalinė ląsteliena, maistinės skaidulos) | Gazuoti gėrimai su anglies dioksidu |
| Vanduo (2 litrai per dieną) | Kviečiai (jei yra netoleravimas) |
| Slyvų sultys, šaltas vanduo su medumi (ryte) | Svogūnai, česnakai (juose yra fruktanų) |
| Augaliniai aliejai su daržovėmis | Kava, riebus maistas, alkoholis |
| Sorbitolis, fruktozės turintys anglies dioksido prisotinti gėrimai, vaisių sultys |
Vidurių užkietėjimas pradedamas gydyti dieta, nes ji veiksminga ir nepavojinga nei motinai, nei vaisiui. Nėščioji gali tuštintis ir kas antrą-trečią dieną, jei tam neprireikia papildomų pastangų. Patariama nėščiajai būti fiziškai aktyviai, pasportuoti: vaikščioti, plaukioti baseine ir kt.
Labai veiksmingas maistas, turtintis daug augalinės ląstelienos, maistinių skaidulų. Šios medžiagos geba absorbuoti vandenį. Išmatos nuo jų išburksta kaip kempinė, ištempia žarnyno sieneles. Padidėjus išmatų tūriui, sudirginami nerviniai receptoriai, esantys žarnų sienelėje. Žarnos sienos raumenys pradeda susitraukinėti ir stumia išmatų sankaupas žemyn. Daug augalinės ląstelienos (celiuliozės, hemiceliuliozės) yra vaisiuose, daržovėse, o augalų skaidulų (pektino) - uogose, grūduose.
Kai kurios moterys negali vartoti daug skaidulų turinčio maisto dėl pilvo pūtimo. Joms siūloma vartoti 3 val. brinkintų vandenyje 15g sėlenų per dieną. Paruoštas sėlenas galima įmaišyti į košę, sausus pusryčius. Tualete nėščiajai patariama po kojomis pasistatyti mažą kėdutę, kad sulenktos kojos prisiglaustų prie pilvo. Taip padidėjęs intraabdominalinis spaudimas palengvina defekaciją.
Sunkiai gydomais atvejais galima skirti laktuliozę ar bisakodilį. Nėščioms moterims gali padėti natūralus augalinės ląstelienos preparatas - indiškosios spragės sėklos (Plantago ovata), esančios vokiškajame preparate Mucofalk. Šios medžiagos nėra absorbuojamos žarnyne.
Pykinimas ir / ar vėmimas yra dažnas VT sutrikimas, pasireiškiantis nėštumo pradžioje, paprastai nereikalaujantis specialaus gydymo ir nurimstantis savaime. Pykinimu skundžiasi 50-90 proc., o vėmimu - 25-55 proc. nėščių moterų. Nors nėščiųjų pykinimo patofiziologija nėra visiškai aiški, tačiau ji siejama su hormoniniais svyravimais, VT motorikos sutrikimais ir psichosocialiniais veiksniais.
Lengvas pykinimas gali būti malšinamas keičiant mitybos įpročius (valgyti dažniau, po mažesnę porciją, sumažinti riebalų suvartojimą, padidinti angliavandenių kiekį maisto racione), vengiant pykinimą skatinančių veiksnių (pvz., kavos, geležies preparatų vartojimas, karštis, drėgmė, nevėdinamos patalpos ir pan.). Nepavykus suvaldyti pykinimo, galima vartoti maisto produktus su imbieru (imbieriniai saldainiai, imbierinė arbata). Piridoksinas (vitaminas B6) gali numalšinti pykinimą ir yra saugus nėščiai moteriai.
GERL pasireiškia 40-85 proc. nėščių moterų. Daugelyje tyrimų pastebėta, kad esant vėlesniam nėštumui GERL simptomai dažnėja ir intensyvėja, tačiau po gimdymo tampa lengvesni ar visai išnyksta. Nėštumo metu auganti gimda sukelia intraabdominalinio spaudimo padidėjimą ir apatinio stemplės sfinkterio (ASS) poslinkį, o tai gali paskatinti ASS atsipalaidavimą, daugelio autorių laikomą pagrindine GERL priežastimi. Dažniausi GERL požymiai yra rėmuo ir rūgštinis refliuksas. Deginantis skausmas krūtinės srityje, disfagija, kąsnio jausmas gerklėje, seilėtekis pasireiškia rečiau, tačiau taip pat būdingi GERL.
Pirminis GERL gydymas nėštumo metu susideda iš gyvenimo būdo ir mitybos įpročių keitimo (pvz., galvūgalio pakėlimas miegant, maisto produktų, skatinančių refliukso vystymąsi, vengimas, kt.).

Viduriavimu vadinama pasituštinimas skystomis išmatomis 3 ir daugiau kartų per dieną. Nėštumo laikotarpiu viduriuoja apie 34 proc. moterų. Dažniausios priežastys yra infekcijos, kurias sukelia salmonelės, šigelės, kampilobakterijos, Escherichia coli, pirmuonys ar virusai. Kitos galimos priežastys yra apsinuodijimas maistu, vaistų sukeltas viduriavimas ar dirgliosios žarnos sindromas.
Kai viduriaujama, patartina vartoti išmatas brinkinančias maistines skaidulas, Mucofalk, ryžių, manų košes, virtas morkas, gleivingas sriubas, mėlynių nuovirus. Gydant svarbiausia atkurti netektų skysčių ir elektrolitų balansą ir palaikyti jį skiriant rehidracijos tirpalus. Viduriavimui slopinti nėštumo metu galima vartoti bismuto salicilatą, loperamidą.
Dirglios žarnos sindromas - funkcinė žarnų liga, kuriai būdinga pilvo skausmas, susijęs su tuštinimusi, ir defekacijos sutrikimai. Remiantis tyrimais, vakarų šalyse dėl šios ligos pas šeimos gydytoją lankosi 12 proc. pacientų. Moterys serga beveik du kartus dažniau negu vyrai.
Kadangi žarnyno ir gimdos inervacija yra bendra, sumažėja ir gimdos raumenų, ir žarnyno jaudrumas, nes nėščiosios fiziologija prisitaiko nešioti vaisių. Padidėjus moteriškųjų hormonų kiekiui kraujyje, atsipalaiduoja visi lygieji raumenys, plečiasi šlapimtakiai, netenka tonuso žarnyno raumenys, sudaryti iš skersinių ir lygiųjų raumenų. Padidėjusi estrogenų ir progesteronų koncentracija organizme ypač slopina motorinį storosios žarnos aktyvumą, lėtina peristaltines žarnų bangas. Todėl lėtėja išmatų tranzitas žarnyne.
Dirglios žarnos sindromą provokuojantys veiksniai yra psichologinis stresas, fizinė ir seksualinė prievarta vaikystėje, psichopatologijos požymiai (depresija, nerimo sindromas, bulimija, nervinė anoreksija, šizofrenija, fobijos), alergija maistui (pieno produktams), ūminės žarnyno infekcijos (poinfekcinis dirglios žarnos sindromas), sutrikusi autonominė reguliacija pakitus žarnyno inervacijos pusiausvyrai tarp simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos veiklos, moteriškųjų lytinių hormonų pokyčiai nėštumo, menstruacinio ciklo metu.
Nėščiosios gali skųstis pilvo skausmu su tempimo jausmu apatinėje pilvo dalyje, taip pat spazminiu maudžiančiu, kartais panašiu į sąrėmius, užeinančiu pavalgius, praeinančiu pasituštinus ar dujoms išėjus, skausmu. Skausmas lokalizuojasi kairiojoje klubinėje srityje, dažnai būna nelokalizuotas. Jis gali plisti į juosmens sritį, išangę, koją, lytinius organus. Kartais skausmą lydi deginimas tiesiojoje žarnoje, išangės niežulys, pilvo gurgėjimas. Be to, nėščiosios gali skųstis sutrikusiu tuštinimusi. Dirglios žarnos sindromas kliniškai pasireiškia vidurių užkietėjimu, viduriavimu ar viduriavimu pakaitomis su vidurių užkietėjimu. Šie simptomai moteris dažniausiai jau vargino iki nėštumo ir gali sustiprėti (ypač vidurių užkietėjimas) nėštumo laikotarpiu didėjant mechaniniam gimdos spaudimui apatinėje žarnyno dalyje, sulėtėjus žarnyno motorikai dėl progesterono poveikio. Su išmatomis pasišalina daug dujų ir kartais gleivių. Kitų sistemų simptomai: migreninis galvos skausmas, labilus pulsas, nepastovus arterinis kraujospūdis, prakaitavimas, nuovargis, fibromialgijos sindromas, sutrikęs šlapinimasis, labili nervų sistema, sutrikęs miegas. Ligonės gali skųstis gastroezofaginio refliukso simptomais, nes dažnai sutrinka virškinimo trakto viršutinės dalies autonominė reguliacija.

Nėštumo metu dėl progesterono poveikio sulėtėja tulžies pūslės motorika, o dėl estrogenų koncentracijos pagausėjimo kraujyje didėja cholesterolio sintezė ir tulžies geba formuoti akmenis. Literatūroje nurodoma, kad iki 31 proc. nėščiųjų nustatoma drumzlių tulžies pūslėje, o tulžies pūslės akmenligė diagnozuojama iki 2 proc. besilaukiančių moterų.
Nėščiųjų tulžies pūslės akmenligę sunkiau diagnozuoti, nes dėl padidėjusios gimdos gali pakisti skausmo pobūdis ir vieta, o dėl pilvo sienos atsipalaidavimo, peritonito požymiai dažnai būna ne tokie intensyvūs. Paprastai skausmas lokalizuojasi dešiniajame viršutiniame pilvo kvadrante ar epigastriume.
INC - kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių, paprastai be geltos. Nuolatinis, vis stiprėjantis niežėjimas gali būti pirmasis INC simptomas. Liga išryškėja 20-35 nėštumo savaitę. Fiziologiškai padidėjusi progesterono koncentracija nėščiosios organizme sumažina tulžies latakų tonusą ir taip padidina cholestazę. Odos niežėjimo priežastis - sutrikęs tulžies rūgščių metabolizmas kepenyse ir sulėtėjęs tulžies tekėjimas tulžies latakais. Nepašalintos tulžies rūgštys kaupiasi kepenyse ir sukelia tulžies sąstovį (cholestazę), dideliais kiekiais išsiskiria į kraują, jų koncentracija kraujyje padidėja 10-100 kartų. Per kraują tulžis patenka į odą ir dirgina periferinius nervus sukeldama niežėjimą. INC sergančios nėščiosios dažniau gimdo prieš laiką ir po gimdymo kraujuoja.
Paskutiniame nėštumo trimestre susitraukiant kūno raumenims gali pasireikšti netikri sąrėmiai. Šie susitraukimai yra nereguliarūs ir trunka iki 2 minučių. Gimdos susitraukimų, kurie yra nereguliarūs, neintensyvūs, įvairios trukmės (nuo keliolikos sekundžių iki kelių minučių), pasitaiko jau nuo nėštumo vidurio. Nėščioji jų metu jaučia maudimą pilvo apačioje, kartais strėnose.
Kartais nėštumo metu atliekant echoskopiją, aptinkami vaisiaus žarnyno pokyčiai. "Gastrošizė kūdikiui buvo diagnozuota 14 nėštumo savaitę. Esu labai dėkinga Kauno klinikų gydytojai Daivai Simanavičiūtei, sekusiai visą mano nėštumą. Dėl defekto pilvo ertmė nebuvo pilnai užsidariusi, todėl kūdikio plonasis žarnynas augo atskirai, išorėje." Būna atvejų, kai patologija surandama tik gimdymo metu. Tada vaiką reikia transportuoti į didžiąsias šalies klinikas, tačiau kelionės metu kyla didesnė infekcijų, sepsio rizika. "Pavojus dar yra tas, kad skystyje plaukiojančios žarnos gali žūti, sutrikus kraujotakai. Jos gali persisukti. Tada žarnyną gali tekti sutrumpinti, statyti stomą."
Vaisiaus pilvo sienoje buvo plyšys, per kurį išlenda vidaus organai. Dažniausiai - žarna, skrandis. Šie organai toliau vystosi plaukiodami vaisiaus vandenyse. Dėl to jie patinsta, sustorėja žarnos sienos. Tai - rimta patologija. Labai svarbi ankstyva diagnostika. Priešingu atveju, kai viso nėštumo metu nėščioji nesirūpino savo sveikata, nesikonsultavo su gydytojais, tad vaisiaus patologija būna staigmena tiek motinai, tiek gimdymą priimančiam gydytojui akušeriui.

Pilvo pūtimas dažniausiai nėra sunki būklė, tačiau kai kuriais atvejais savo būklę reikia atidžiai stebėti. Jeigu abejojate dėl vaistų geriau pasikonsultuoti su gydytoju ir gauti pritarimą. Besilaukiančios moterys gali vartoti ne visus vaistus.
Nedelsdama kreipkitės į gydytoją šiais atvejais:
Įrodyta, kad veiklioji medžiaga simetikonas yra veiksmingas preparatas nuo pilvo pūtimo. Espumisan® sudėtyje yra veikliosios medžiagos simetikono, kuris pakeičia dujų burbuliukų, esančių maiste ir virškinamojo trakto gleivinėje, paviršiaus įtampą, ir dėl to jie subliūkšta. Viena Espumisan® veikliosios medžiagos dozė greitai palengvina daugelį su dujomis susijusių simptomų, pvz., meteorizmą.
Fizinis aktyvumas, pvz. pasivaikščiojimas, gali išjudinti žarnas, o tai padės išleisti dujų perteklių. Taip pat įrodyta, kad reguliari mankšta padeda nuo pilvo pūtimo.
Dujų formavimasis ir pasišalinimas yra normalūs reiškiniai. Tačiau šiuolaikinis gyvenimo būdas gali pareikalauti daug pastangų. Įtemptas darbas, siekis suderinti pomėgius, šeimos gyvenimą ir visuomeninę veiklą gali kelti stresą ir skatinti pernelyg riebiai maitintis ar vartoti kitokį nesveiką maistą. Mūsų virškinimo sistema neįstengia su tuo susitvarkyti, tad gaminasi daug dujų. Jos kaupiasi pilve, todėl jaučiamės pilni ir išsipūtę. Simetikonas suteikia greitą ir patikimą palengvėjimą.
