Organų transplantacija ir inovatyvūs gydymo metodai vaikams
Organų transplantacija - tai gyvybiškai svarbi medicininė procedūra, kurios metu organas chirurginiu būdu perkeliamas iš vieno kūno į kitą arba iš donoro vietos tam priklausančiam asmeniui. Pagrindinis organų transplantacijos tikslas - pakeisti neveikiantį ar pažeistą organą sveiku, taip atkuriant normalią jo funkciją ir pagerinant recipiento gyvenimo kokybę.
Šiuo metu pasaulyje ir Lietuvoje atliekamos įvairios transplantacijos, įskaitant širdies, inkstų, kepenų, plaučių, kasos ir žarnų. Kiekvienas iš šių organų atlieka lemiamą vaidmenį palaikant bendrą organizmo sveikatą ir funkcionalumą. Pavyzdžiui, širdies transplantacija paprastai atliekama asmenims, sergantiems sunkiu širdies nepakankamumu, kai kiti gydymo būdai nebeveiksmingi.
Širdies transplantacijos ypatumai vaikams
Žaibiškai Lietuvą apskriejusi mažosios Estrėjos istorija, kuomet metų ir dviejų mėnesių mergytei buvo persodinta iš Prancūzijos atgabenta donoro širdis, nuteikia pozityviai. Vis dėlto širdies chirurgai kaip opiausią ir skaudžiausią problemą vis dar įvardija donorų trūkumą. Donoras kūdikis arba mažas vaikas - dar didesnė retenybė, nes staigios mirtys tarp vaikų yra retos. Be to, su vaikais yra šiek tiek kitaip: jeigu pacientas ūgtelėja, tai jau tam tikros grupės donorai, kurie yra už jį mažesni, nebetinka.
Širdies transplantacija
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose buvo atlikta širdies transplantacija vos 4 kilogramus sveriančiam 3 mėnesių kūdikiui. Šiam kūdikiui buvo labai anksti diagnozuotas ketvirto laipsnio širdies nepakankamumas. Šiuo metu Santariškių klinikos - vienintelė gydymo įstaiga Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kurioje atliekamos tokios operacijos.
Kepenų transplantacijos reikšmė
Kepenų liga, dėl kurios vaikams dažniausiai transplantuojamos kepenys, yra įgimta tulžies latakų atrezija (t. y. išorinių tulžies takų nebuvimas). Gydytojas vaikų gastroenterologas doc. dr. Vaidotas Urbonas pabrėžia, kad nesveikų kepenų neįmanoma pakeisti dirbtiniu organu - būtina tik transplantacija. Vidutiniškai kasmet Lietuvoje gimsta 2-3 vaikai, kuriems diagnozuojama įgimta tulžies latakų atrezija.
Pagrindiniai kepenų transplantacijos faktai:
- Per dešimtmetį Lietuvos vaikams iki 18 metų Lietuvoje ir užsienyje atlikta 13 kepenų transplantacijų.
- Dažniausiai transplantuojama dalis gyvo donoro (vieno iš tėvų) kepenų.
- Po sėkmingos operacijos vaikai gali gyventi visavertį gyvenimą.
- Gydytojas V. Urbonas ragina tėvus stebėti išmatų spalvą: balta išmatų spalva kūdikiui yra pavojingos kepenų ligos požymis.
Išmatų transplantacija: mokslo atradimai ir pritaikymas
Išmatų transplantacija nėra visiškai naujas gydymo būdas, tačiau moksliškai pagrįstas tik 2013 m. Ši procedūra taikoma gydant Clostridium Difficile bakterijų sukeltą infekciją, kuri sukelia sunkius žarnyno uždegimus. Prasidėjus savotiškam bumui, mokslininkai ėmė taikyti šį metodą ne tik viduriavimui gydyti, bet ir tiriant ryšį tarp žarnyno bakterijų bei psichikos ligų, tokių kaip autizmas.
Nuo 2017 m. vasaros Lietuvoje padaryta per 30 išmatų transplantacijų vaikams, turintiems autizmo sutrikimą. Profesorius Vaidotas Urbonas pabrėžia, kad transplantacija autizmo neišgydys, tačiau tai galėtų būti vienas iš gydymo metodų šalia kitų. Svarbu pabrėžti, kad nė vienam vaikui po šios procedūros nepasireiškė sveikatos būklės pablogėjimas.
tags: #6 #menesiu #vaikui #transpantacija
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
