Profesorė Žaneta Petrulionienė: Kaip apsaugoti širdį ir ką daryti ištikus staigiai mirčiai

Staigi širdinė mirtis - tai netikėtas, gyvybei pavojingas įvykis, kurio metu žmogus netenka sąmonės ir nustoja kvėpuoti. Nors aplinkiniai ir medikai stengiasi padėti, ne visada pavyksta išgelbėti gyvybę. Kardiologė profesorė Žaneta Petrulionienė laidoje „Sveikatos DNR“ aiškina, kaip svarbu laiku suteikti pirmąją pagalbą ir kaip sumažinti staigios mirties riziką.

Nuo staigios širdies mirties nėra apsaugotas niekas. Profesorė Ž. Petrulionienė pabrėžia, kad yra kelios sąlygos, kada intensyvi fizinė veikla tampa itin pavojinga. „Neikite stipriai sportuoti, jei jūs neišsimiegojote, pervargote, jeigu jūs keletą naktų dirbote, nemiegojote. O jaunimui sakau, kad jeigu iš vakaro buvo labai stiprus vakarėlis, jeigu vartojote alkoholį ir nemiegojote, tai kitą dieną stipriai sportuoti tikrai nereikėtų, todėl, kad tokiais atvejais rizika patirti įvykį padidėja“, - aiškina ji.

Didelę įtaką turi ir stresas. Kiekvieno patiriamo streso metu į kraują išsiskiria streso hormonai, kurie gali paveikti širdies raumenį ir sukelti staigų širdies sustojimą. Profesorė pastebi, kad tokių atvejų daugėja, tačiau laiku ir tinkamai suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę.

Kaip elgtis staiga sustojus širdžiai?

Visuomenė turi žinoti ir mokėti suteikti pirmąją pagalbą iš karto, kai žmogus netenka sąmonės ir sukniubsta. Kiekviena minutė, o ypač kiekviena sekundė, yra itin svarbi. „Labai svarbu užtikrinti gaivinimo ankstyvą pradžią, iš karto, nes priešingu atveju kartais būna, kad širdelė pradeda veikti, tačiau užtrukus ir užgaišus nukenčia galvos smegenys.“

Svarbiausias veiksmas - išorinis širdies masažas. Jį reikia pradėti nedelsiant, kad būtų aprūpinti deguonimi ir maisto medžiagomis visi organai, ypač galvos smegenys. Širdies masažą galima tęsti tol, kol bus atneštas automatinis išorinis defibriliatorius arba atvažiuos greitoji medicinos pagalba. Tai padeda išsaugoti širdies veiklą, galvos smegenis ir žmogaus gyvybę.

Shema, kaip atlikti širdies masažą

Kol vienas asmuo atlieka širdies masažą, kitas turi kviesti greitąją medicinos pagalbą ir ieškoti artimiausio defibriliatoriaus. Šiuolaikiniai defibriliatoriai yra „kalbantys“ ir gali padėti atlikti procedūrą. Tačiau svarbiausia - nedelsti ir pradėti širdies masažą iš karto.

Kaip sumažinti staigios mirties riziką?

Nors kai kurių staigios mirties atvejų mokslas negali paaiškinti, riziką galima sumažinti. Pirmiausia, reikia mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, nes nuo jų miršta daugiau nei 50% lietuvių.

Pagrindiniai rizikos veiksniai:

  • Genetika: Jei šeimoje yra sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis, rizika susirgti didėja tris kartus.
  • Arterinis kraujospūdis: Svarbu palaikyti normalų kraujospūdį (ne didesnį nei 140/90 mmHg). Aukštas kraujospūdis yra viena pagrindinių insultų ir miokardo infarktų priežasčių.
  • Cholesterolio kiekis: Per didelis cholesterolio kiekis skatina aterosklerozinius procesus.
  • Stresas: Lėtinis stresas „graužia“ mus iš vidaus ir didina širdies ligų riziką.

Grafikas, rodantis širdies ir kraujagyslių ligų paplitimą Lietuvoje

Profesorius Pranas Šerpytis pabrėžia, kad širdies ir kraujagyslių ligos vis jaunėja. Todėl itin svarbu rūpintis savo sveikata ir dalyvauti prevencinėse programose. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų. Apsilankę pas šeimos gydytoją, galite įvertinti savo riziką susirgti šiomis ligomis.

Profesorė Žaneta Petrulionienė yra gydytoja kardiologė, kurios specializacija - širdies ir kraujagyslių ligų prevencija, rizikos veiksnių nustatymas ir asmens rizikos profilio įvertinimas. Ji aktyviai dalyvauja mokslinėje, edukacinėje veikloje, skaito paskaitas nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose, vadovauja doktorantams.

Pagrindiniai Žaneta Petrulionienės profesiniai ir moksliniai interesai apima:

  • Prevencinę kardiologiją.
  • Pirminės prevencijos priemonių programas.
  • Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius.
  • Lietuvos gyventojų rizikos profilio tyrimus.
  • Aterosklerozės progresavimo ir koronarinės širdies ligos prevencinių priemonių pritaikymą praktikoje.
  • Lipidologiją ir paveldimas dislipidemijas.
  • Pirminę arterinę hipertenziją ir metabolinį sindromą.
  • Koronarinės/išeminės širdies ligos rizikos įvertinimą.

Profesorė Ž. Petrulionienė yra daugelio tarptautinių ir nacionalinių asociacijų narė, aktyviai prisidedanti prie širdies ir kraujagyslių sveikatos gerinimo.

tags: #zaneta #petrulioniene #gime



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems