Efektyvus žaliųjų kenkėjų naikinimas darže ir sode: natūralūs būdai ir ekologinės priemonės

Žmogus, norėdamas turėti viską, kas geriausia ir gražiausia gamtoje, keičia natūralias jos sąlygas, todėl susiduria su įvairiomis augalų ligomis ir kenkėjais. Agronomė Tatjana Rimgailienė teigia, kad gamtoje nėra naudingų ir žalingų mikroorganizmų, visi jie susiję ir būtini. „Kiekvienas mūsų sukurtas sodas yra maža ekosistema, kurioje vyksta natūrali kova, taigi viskas gali susitvarkyti savaime“, - sako ji.

Kenkėjų paplitimas ir žalingumas labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Jei bus pakankamai šilta, orai mažai lietingi - pranašaujama gausesnė kenkėjų invazija į pasėlius. Vieni mėgaujasi žaliąja mase, kiti graužia požemines augalų dalis.

Sodo ir daržo augalų kenkėjai ir jų atpažinimas

Kokie kenkėjai puola sodo ir daržo augalus šiuo metu? Šio pavasario orai gana vėsoki ir drėgni, labiau primena rudenį nei pavasarį. Tačiau amarų galima pamatyti daug kur: ir sode, ir gėlyne, ir ant laukinių augalų. Daugiausia tai pupiniai amarai.

Grambuolių lervos jau pasiekė viršutinius dirvos sluoksnius ir ima kenkti braškėms. Nuo jų neatsilieka spragšių lervos. Šiltnamio augalams žalos jau pridarė daiginių muselių lervos. Paprastai jos kenkdavo lauko daržovių daigams, ypač pupelių, bet kadangi orai šalti, tad sulindo į šiltnamius. Ten, kur pernai buvo gausu baltasparnių, peržiemoję jie jau apniko pomidorus, agurkus. Sodo augalams taip pat kenkia blakės, erkės, lapsukiai, tripsai. Nuo visų šių kenkėjų pumpurai deformuojasi, neišsiskleidžia, lapai sukasi, gelsta, juosta. Apgraužtuose, susuktuose lapuose apsigyvena vikšreliai - tai lapsukių lervos.

Vasaros viduryje kenkėjų paplitimas priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Paprastai erkės, tripsai, baltasparniai karaliauja šiltnamiuose visą sezoną be konkurencijos. Erkės ir tripsai šiltą, sausą vasarą labai gausiai veisiasi ir plinta lauko daržovėse, sodo augaluose. Kopūstams, kaip visada, kenkia vikšrai - kopūstinių, ropinių baltukų, kandžių, pelėdgalvių. Bulvienojais minta kolorado vabalai ir jų lervos. Vaisėdžiai taip pat rinksis savo augalus: obuolius, slyvas, žirnius ir t. t. Vasaros antroje pusėje pasirodys antra karta žalingų daržo musių - svogūninių, morkinių, kurių lervos graužiasi į svogūnų ropeles, šakniavaisius.

Amarai ir skruzdėlės

Skruzdėlės labai mėgsta saldžias amarų išskyras, todėl amarų kolonijas tiesiog globoja ir saugo nuo jas ėdančių vabzdžių (boružių, auksaakių, augalinių blakių ir kt.). Amarai, globojami skruzdžių, būna labai vislūs ir gyvybingi. Todėl turime pasirūpinti, kad soduose nebūtų daug skruzdžių. Tačiau skruzdės taip pat ir naudingos, nes sunaudoja maistui daug sodo kenkėjų, jų vikšrų ir lervų.

Norint stabdyti amarų plitimą, reikia nuo pat ankstyvo pavasario aplink laukus šienauti piktžoles, naikinti nereikalingus krūmus. Šalinkite augalų lapus, ūglius, šakeles, apniktas amarų. Skruzdės nepateks ant vaismedžių, jei kamienus aprišite lipniomis juostomis arba ištepsite klijais, skirtais peliniams graužikams naikinti. Aplink medelius galite pabarstyti medžio pelenų arba nupurkšti pesticidinių augalų ištrauka. Kai amarai labai išplinta, galima panaudoti chemines apsaugos priemones. Prieš sodindami augalus, skruzdėlių apgyventą dirvožemį palaistykite verdančiu vandeniu. Skruzdėlėms taip pat nepatinka anyžių, pomidorų, petražolių, gvazdikėlių kvapai. Užtenka padėti šių augalų lapų ar šakelių, ir jos ims ieškotis kitos teritorijos. Skruzdėlių invaziją laikinai sustabdysite ant skruzdėlyno pabarstę smulkiai kapotų česnakų - šio kvapo jos itin nemėgsta. Ant skruzdėlių suneštų kauburėlių užberkite pelenų, perpus sumaišytų su medžių žievės pjuvenomis. Tinka ir suodžiai su kalkėmis, taip pat kavos tirščiai.

Šliužai ir sraigės

Prieš šliužų ėdrumą ir žalingumą augalams nublanksta net kolorado vabalai. Šie maitinasi tik bulvinių šeimos augalais, o moliuskai beveik viskuo: graužia pupeles, salotas, špinatus, bulvių gumbus, morkas, burokėlius, sunaikina braškyno derlių, o kai įsimeta į kopūstų ar salotų lysvę, iš sultingų lapų lieka tik gyslos. Kenkėjų ant pažeistų augalų randama naktimis ir apsiniaukusiomis, lietingomis dienomis. Vietas, kur būta šliužų, galima pažinti iš sustingusių, sidabriškai saulėje žvilgančių gleivių juostų. Įdomu tai, kad šliužai maistą užuodžia iš tolo. Salotos jiems tikras gardumynas. Šliužai aktyvūs naktimis, o dieną tūno nuošaliose drėgnose vietose. Sausu oru jų gyvenimas apmiršta. Jeigu daržas nedidelis, šiuos kenkėjus galima tiesiog surinkti ir sunaikinti, atiduoti sulesti vištoms. Šliužus surinkti galima specialiais indeliais - įpilkite alaus, jo kvapas juos labai vilioja. Vakarop ant dirvožemio ir takų rekomenduojama pabarstyti gesintų kalkių, smulkinto superfosfato, geležies sulfato, vario sulfato, amonio salietros arba rupios druskos ir pelenų mišinio. Vengdami kūnelį dirginančių medžiagų, moliuskai pasitraukia ieškoti geresnio prieglobsčio. Kopūstus nuo ėdrūnių galima apsaugoti purškiant 10 proc. kalio druskos tirpalu. Norint sutrukdyti moliuskams patekti į braškių lysves, klojamos pušų ir eglių spyglių užtvaros, paberiama pjuvenų ir smėlio. Natūralūs šliužų priešai - ežiai, varlės, rupūžės. Naikinti šliužus reikia, bet saikingai, nes jie - daržo sanitarai, suėda pūvančius augalus, apvalo dirvas.

Kurkliai

Paprastieji kurkliai dažnai į daržus patenka su mėšlu ir gyvena drėgnose dirvose. Savo stipriais dantimis ir priekinėmis letenėlėmis rausia urvus ir žaloja požemines augalų dalis. Pastebimi nuo apvytusio augalo įvairiomis kryptimis einantys piršto storio urveliai. Šie vabzdžiai gyvena žemėje, bet gerai skraido, bėgioja ir plaukia. Į žemės paviršių išlenda retai, dažniausiai naktį. Jeigu kurklių nedaug, jie naudingi, nes rausdamiesi išpurena žemę. Kurklius išnaikinti sunku. Cheminiai preparatai vabzdžiams naikinti tik kuriam laikui juos atbaido, vėliau vabalai vėl grįžta į tas pačias vietas. Pavasarį su jais kovoti reikia itin smarkiai. Birželio pradžioje būtina tris kartus supurenti dirvą tarpueiliuose - taip naikinsite kenkėjų lizdus. Kitas būdas: rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje darže iškasti apie 50 cm gylio duobę ir ją prikrauti mėšlo, ypač tinka arklių. Kurkliai žiemoti ieško šiltesnės vietos, tad ir įsirausia į mėšlo krūvą. Orams atšalus, duobę atkaskite ir visą turinį paskleiskite plonu sluoksniu, kad kurkliai sušaltų. Kurkliai nemėgsta chrizantemų, žalių alksnių šakelių, česnakų, serenčių kvapo. Į dirvožemį užkaskite silkinių žuvų (kilkių, sardinių, strimelių), sugrūstų kiaušinių lukštų, sumaišytų su saulėgrąžų aliejumi. Didžiausi natūralūs kurklių priešai - kurmiai, bet ir jie nėra pageidaujami darže. Beje, dažnai šiltnamiuose žmonės šiuos kenkėjus pamaitina smulkiai sumaltais kiaušinių lukštais, sumaišytais su saulėgrąžų aliejumi. Šis mišinys kurkliams yra pragaištingas. „Kurkliai apgraužia šaknis ir stiebus, pažeidžia gumbus, sugadina sėklas, - pasakoja T. Rimgailienė. - Pastebėta, kad šie vabzdžiai nepakenčia šviežių baltalksnių kvapo ir pasišalina iš lysvių, į kurias prismaigstyta jų šakelių.“

Lapinukai

Kas apgraužia rūgštynių lapus? Tikriausiai rabarbariniai lapinukai. Jie graužia taip pat ir rabarbarus, špinatus. Šie kenkėjai darže paprastai aktyviai darbuojasi gegužės-birželio mėnesiais. Suaugę vabalai pažeidžia minėtų daržovių lapus ir žiedynus, išgraužia juose nedideles skyles. Lervos apgraužia rabarbarų ir rūgštynių šaknis. Vabalai 4-5 mm ilgio, pilkšvai gelsvi, panašūs į dirvos grumstelius, nes, pajutę pavojų, pritraukia kojas ir krinta ant žemės tarytum negyvi. Kiaušinius patelės deda dirvos paviršiuje. Išsiritusios lervos vystosi dirvoje, paskui ten pat virsta lėliukėmis. Antroje vasaros pusėje pasirodo jauni vabalai, kurie rudenį išsislapsto po augalų liekanomis ir dirvos viršutiniame sluoksnyje, ten ir žiemoja. Rudenį reikia pašalinti augalų liekanas, o vasarą vegetacijos metu naikinti piktžoles. Masiškai išplitus rabarbariniams lapinukams, rabarbarus persodinkite į naują vietą. Purkškite augalus tik biologiniais preparatais.

Panašūs kenkėjai apsigyvena ir ant smidrų, ypač mėgsta jų uogytes. Tai smidriniai lapgraužiai, kurie nuėda augalų lapus bei stiebus, o lervos graužia uogas ir lapus. Ant smidrų vabalai pasirodo vasaros pradžioje ir gyvena iki rudens. Šiems kenkėjams išplitus masiškai, smidrus tenka persodinti į kitą vietą. Žiemoja suaugę vabalai po nukritusiais lapais, kitomis augalų liekanomis, taip pat viršutiniame dirvos sluoksnyje, todėl svarbu rudenį šalinti iš lauko augalų liekanas, nukritusius lapus. Besimaitinančius suaugusius vabalus ir jų lervas reikėtų naikinti mechaniškai arba reguliariai smidrus purkšti cheminėmis apsaugos priemonėmis.

Vielinės kirmėlės

Vielinės kirmėlės nuo kitų kenkėjų galima lengvai atskirti pagal išvaizdą. Labiausiai kenkia bulvėms, nors nėra taip gerai žinomas kaip kolorado vabalas. Gali būti nuo 1 iki 5 cm ilgio, nuo tamsiai rudos iki geltonos spalvos. Vabalo vystymosi ciklas ilgas - pirmaisiais metais lerva maitinasi požemine augalo dalimi, vielinis kirminas daugiausia žalos padaro antraisiais gyvenimo metais. Dirvą nukalkinkite kalkėmis, kurios ne tik sunaikins nemažai lervų, bet ir pagerins dirvos struktūrą. Veiksminga nuo vielinių kirmėlių ir naudinga augalams bus azoto trąšų, kurių sudėtyje yra amonio, įterpimas į dirvą arba laistymas amoniako vandeniu.

Natūralūs ir ekologiniai daržo apsaugos būdai

Naudingi vabzdžiai ir gyvūnai

Agronomė siūlo į augalus sode graužiančius gyvius žiūrėti filosofiškai. Tarkime, žiogai maitinasi augalais, tačiau kartu naikina lervas ir kitus vabalus. Plėšriamosės, širšalai, širšės, kurios mums kelia siaubą, gaudo kirminus. Vyčiai gali sunaikinti net 90 proc. sodo kenkėjų, jeigu jiems yra palankios sąlygos. Juodieji vabalai žygiai yra tikri žudikai, mintantys visokių vabzdžių lervomis ir kiaušinėliais, netgi gaudantys mažesnius kurklius ir nedidelius moliuskus. Vorai pradeda medžioti vos tik lauke šiek tiek sušyla. Vis dėlto yra vienas „bet“ - visi šie naudingi vabzdžiai yra neatsparūs cheminiams preparatams, ypač pesticidams, todėl jei juos naudojate, vabzdžiaėdžiai negyvens jūsų sode.

Pagalbininkais gali tapti ir įvairūs šaltakraujai gyvūnai: driežiukai ėda viską, kas tik pasitaiko jų kelyje, rupūžės sunaikina daugybę vabzdžių, o svarbiausia - naikina šliužus, kurių iš tiesų labai daug privisę. O štai mažieji žinduoliai kirstukai, kurie dažnai painiojami su pelėmis, per dieną suėda kone dvigubai daugiau vabzdžių, nei patys sveria.

Boružės minta amarais ir įvairiomis erkutėmis, todėl jų draugija labai naudinga. Lietuvoje gyvena 20 boružių rūšių. Tik viena iš jų - septyntaškė - minta augalais, visos kitos yra grobuonys. Viena boružė, kol suauga, suėda 500 amarų.

Atbaidantys augalai ir fitosanitarija

Savo nedidelį daržą nuo žaladarių galima apsaugoti ir nenaudojant chemikalų. Kenkėjus labai gerai atbaido rūtos, aitrieji pipirai, serenčiai, bazilikai, kalendros, anyžiai (pastarųjų ypač nemėgsta skruzdėlės). Piktžoles taip pat ne visuomet būtina išrauti. Tarkime, balandos gali tapti puikia stovykla amarams - ant jų greitai persikelia visa kolonija.

Rudenį reikia pašalinti augalų liekanas, o vasarą vegetacijos metu naikinti piktžoles.

Lentelė: augalai, atbaidantys kenkėjus

Žemiau pateikiama lentelė su dažniausiai naudojamais augalais ir kenkėjais, kuriuos jie padeda atbaidyti:

Stebuklingi užpilai ir nuovirai

Kovai su kenkėjais agronomė siūlo patiems pasigaminti užpilų, kurie, priešingai nei stipriai veikiančios ir ilgai išliekančios nuodingos cheminės medžiagos, yra nekenksmingi žmonėms. Jeigu kenkėjų nedaug, padės insekticidinių augalų: kiaulpienių, pomidorų, bulvių, didžiųjų ugniažolių, paprastųjų kraujažolių, nuoviras. Šie augalai renkami prieš žydėjimą ar žydintys. Tuomet jų insekticidinės savybės yra stipriausios. Preparatams tinka švieži arba džiovinti augalai. Kuo greičiau sudžiovinami, tuo daugiau juose išlieka veikliųjų medžiagų. Džiovintus augalus galima laikyti popieriniuose arba medžiaginiuose maišeliuose, pridėjus etiketę su augalo pavadinimu bei surinkimo data, ir naudoti vienus metus. Jei preparatai ruošiami iš džiovintų, o ne iš šviežių augalų, pakanka perpus mažesnio jų kiekio. Pirmiausia augalai susmulkinami. Paruoštus preparatus reikėtų sunaudoti tą pačią dieną.

• Baltalksnių lapų užpilas

  Nuo erškėtrožes, obelis ir gvazdikus puolančių amarų, voratinklinių ir šakninių erkučių galima gintis baltalksnių lapų užpilu, kuris gaminamas taip: 1 kg džiovintų arba 2 kg šviežių lapų užpilama 10 l karšto vandens ir paliekama parą pastovėti. Paskui užpilas 30-40 min. pavirinamas, perkošiamas ir juo purškiami augalai.

• Bulvių ir pomidorų virkščių nuoviras

  Bulvės ir pomidorai veiksmingai saugo augalus nuo amarų, erkių, blakių, kopūstinių baltukų vikšrų, kandžių ir musių, obelinių vaisgraužių, pievinių drugių, rasinių pjūklelių lervų, kryžmažiedžių augalų spragių. Šie augalai nubaido agrastinius pjūklelius ir įvairių rūšių kenkėjų vikšrus. Štai keletas receptų: 2 kg džiovintų smulkintų bulvių ir pomidorų virkščių užpilama 3 l vandens ir virinama 1 val. Prieš purškiant 1 l nuoviro atskiedžiamas 5 l vandens.

  Galima pasidaryti ir kitokio užpilo: 3,5 kg pomidorų virkščių (lapų, pažastinių ūglių, stiebų ir net žalių vaisių) smulkiai supjaustoma, užpilama 10 l verdančio vandens ir paliekama parą pastovėti. Paskui išmirkusios virkštės gerai sutrinamos, o skystis nukošiamas per marlę. 2 l koncentrato atskiedžiami 10 l vandens. Užpilas gaminamas tik naudojimo dieną. Sausų pomidorų ir bulvių virkščių atsargų galima pasiruošti rudenį.

• Svogūnų lukštų užpilas

  Ropiniai svogūnai naikina daržoves, vaisinius ir uoginius augalus apnikusias voratinklines erkutes bei amarus. Jie veiksmingi kovojant su serbentų pumpurų kandimis, agrastų kenkėjais pjūkleliais, lapsukiais, vaisgraužiais, pelėdgalvių vikšrais ir kitais kenkėjais. Receptas: pusė kibiro svogūnų lukštų iki viršaus užpilama karštu vandeniu ir paliekama parai, kad pritrauktų. Užpilas atskiedžiamas 2 dalimis vandens. Juo nupurškiami kenkėjų apnikti augalai.

• Krienų ištrauka

  Krienai, augantys beveik kiekviename sklype, naudojami ginantis nuo erkių, amarų. Taip pat jie apsaugo lysves nuo vaisių ir daržovių puvinio. Susmulkinama 0,5 kg šviežių krienų šaknų, užpilama 5 l vandens, gerai išmaišoma ir nusunkiama. Išspaudos užpilamos 5 l vandens ir vėl nusunkiamos. Abi ištraukos sumaišomos ir prieš purškimą atskiedžiamos trimis dalimis vandens.

• Didžiųjų varnalėšų ekstraktas

  Didžiosios varnalėšos veiksmingai atbaido lapus graužiančius ir čiulpiančius daržovių kenkėjus. Švieži lapai sukapojami. Jų pridedama trečdalis arba pusė 10 l talpos kibiro, iki viršaus pripilama vandens ir tris paras ekstrahuojama. Augalai purškiami 3-7 kartus kas 7 dienas.

• Paprastųjų bitkrėslių užpilas

  Paprastosios bitkrėslės, dažnai augančios pakelėse, padeda įveikti vaisgraužius, žiedgraužius, agrastų kenkėjus, žemuogines erkes, avietinius ir žemuoginius straubliukus, avietinius vabalus, pjūklelius, skruzdėles. Jos naudojamos ir kaip gydomoji bei profilaktinė priemonė nuo rūdžių ir miltligės. 700-800 g džiovintų arba 2-2,5 kg šviežių stiebų ir žiedynų sudedama į kibirą. Šis iki viršaus pripilamas vandens. Po dviejų parų užpilas 25-30 minučių pavirinamas ir prieš purškiant atskiedžiamas 2 dalimis šalto vandens.

• Vaistinių kiaulpienių užpilas

  Vaistinių kiaulpienių užpilas naikina amarus, erkes, obelines blakutes, užpuolusias vaisinius augalus. 1 kg lapų užpilama 3 l vandens ir paliekama trims dienoms.

• Paprastųjų pušų arba eglių užpilas

  Paprastųjų pušų arba eglių užpilas padeda atsikratyti amarų, obelinių blakučių, obelinių vaisgraužių ir kitų kenkėjų. Šviežiai nupjautos šakos sudedamos į indą ir užpilamos tokiu pat kiekiu verdančio vandens. Užpilą galima naudoti kitą dieną, tik būtina atskiesti penkiomis dalimis vandens. Vaiskrūmius taip pat galima apsaugoti naudojant spyglių koncentratą (50-70 g -10 l vandens) žydėjimo pradžioje ir pabaigoje. Vyšnios purškiamos nuo žydėjimo pradžios kas 7-9 dienas visą drugių ir lėliukių buvimo laikotarpį. Obelys purškiamos iškart po žydėjimo - procedūra atliekama mėnesį kartojant kas savaitę. Kad braškės nesusirgtų pilkuoju puviniu, prieš uogų nokimą dirva pamulčiuojama spygliais.

Ekologinės apsaugos priemonės

Kokios apsaugos priemonės naudojamos ekologiškai užaugintoms daržovėms? Tai augalinių ir natūralių žaliavų pagrindu sukurti botaniniai ekstraktai: „Oleorgan“, „Konflic“, „Zicara“, „Zytron“, „Mimoten Flama“, „Funres“, „Canelys“, „Fitomare Bio“. Jie veikia kaip antioksidantai, stiprina augalų imunitetą, didina atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams, ligoms ir kenkėjams. Jų gamybai naudojami jūros dumbliai, nimbamedžių, mimozų, karčiųjų musmedžių, citrusinių augalų, cinamono ekstraktai, kuriuose gausu eterinių aliejų, riebalų, biologiškai aktyvių medžiagų, mineralų, taninų, lipidų, fitosterolių, glikozidų ir kitų junginių. Apdorotų augalų natūralus kvapas ir skonis pakinta - jų nenori graužti kenkėjai, paprasčiausiai juos aplenkia.

Jūros dumbliuose gausu vitaminų, mineralų, mikroelementų, aminorūgščių, vitaminų A1, B1, B2, B6, B12, C, E, K, pantoteno rūgšties, folio rūgšties ir niacino. Jūros dumbliai taip pat pasižymi fitohormonų ir antioksidantų, pavyzdžiui beta karoteno, ir daugiau kaip 60 mikroelementų gausa. Produktai pagaminti iš jūros dumblių, su mikroelementais, baltymais, augimo stimuliatoriais, oligosacharidais, karbohidratais ir kitomis medžiagomis, tinka tręšti dirvoms, papildo jas organinių medžiagų ir gerina augalų vystymąsi, augimą, naujų ūglių formavimąsi, skatina augalų žydėjimą, gerina brendimą ir brandinimą, didina derlingumą. Šie produktai sertifikuoti Europos Sąjungos bei Lietuvos įstaigų ir leidžiami naudoti ekologiniuose ūkiuose.

tags: #zaliu #kirminu #naikinimas #darze

• Vaikų gimtadienio planavimas
• Kokybiški Espiro vežimėliai
• Informacija apie Naujamiesčio globos namus
• Idėjos vaiko kambario dizainui
• Visapusiška žuvų taukų nauda vaikams