Vykstant labai subtiliems ir jautriems procesams - užsimezgant naujai gyvybei - neigiamos įtakos gali turėti daugelis veiksnių. Vienas labiausiai nesuderinamų su kūdikio pradėjimu - alkoholis. Žalingų įpročių atsisakymas - viena svarbiausių pasiruošimo nėštumui užduočių. Medikai planuojantiems turėti vaikų bent 3 mėn. rekomenduoja visiškai atsisakyti alkoholio: vidutinis lytinių ląstelių brendimo laikas - 64-72 d. Tikrai nesuklysite, jei alkoholio apskritai atsisakysite. Daugybės tyrimų patvirtinta, kad nuolatinis alkoholio vartojimas ženkliai padidina nėštumo komplikacijų tikimybę.
Nors įvairiais laikotarpiais alkoholis buvo vartojamas ir per nėštumą, o viduramžiais net rekomenduojamas, šiandien mokslas pateikia neginčijamus įrodymus apie jo žalą. „Apie tai duomenų galime rasti ir Aristotelio darbuose, ir Talmude, ir Biblijoje. Viduramžiais net buvo rekomenduojama alkoholį vartoti nėštumo metu. Kaip bebūtų keista, net ir dabar galima išgirsti, kad tai nėra nieko blogo“, - sakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, Lietuvos žmogaus genetikos draugijos pirmininkas profesorius Algirdas Utkus. Iki pastodamos alkoholį vartoja apie 90% moterų. Bet išgėrus alkoholio, maždaug per 30 min. jis lengvai pereina placentą ir patenka į vaisių. Kadangi alkoholio molekulė gerai tirpsta vandenyje ir riebaluose, ji, patekusi į moters organizmą, lengvai praeina per ląstelės membraną ir peržengia placentos barjerą, t. y. patenka ir į vaisiaus organizmą.
Įdomu, kad galima tokia situacija, jog vaisiaus kraujyje alkoholio koncentracija gali būti didesnė nei moters. Ir taip yra dėl kelių dalykų. Pirma, alkoholis yra skaidomas kepenyse. Vaisiaus ši sistema dar nepakankamai funkcionuoja ir nesugeba jo suskaidyti. „Vaisiaus kepenys alkoholį metabolizuoja daug lėčiau nei suaugusiojo“, - patikslino genetikas. Kita priežastis, kad alkoholio yra ir vaisiaus vandenyse. „Tokiu atveju, vaisius, kaskart atsigerdamas vandenų, pasipildo alkoholio doze“, - teigė dekanas.
„Alkoholis priklauso tikrųjų teratogenų kategorijai, tai yra, tie aplinkos veiksniai, kurie yra labai pavojingi besivystančiam embrionui. Alkoholis yra cheminis veiksnys, kuris lemia embriono raidos sutrikimus“, - sakė profesorius. „Pavojingiausia yra tai, kad alkoholis ir jo metabolitai veikia besivystančias embriono smegenis.“ Vaisiaus smegenų raida tęsiasi per visą nėštumą, todėl alkoholio vartojimas yra netinkamas viso nėštumo metu.

Vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS) - rimta naujagimių patologija, turinti įtakos visam likusiam gyvenimui. Jis 100 proc. išvengiamas, jei moteris nėštumo metu nevartoja alkoholio. Kai kalbame apie VAS, tai yra pati sunkiausia pažeidimo būklė. Jam būdingi dauginiai raidos defektai. Dažniausiai tai yra vidurinės kūno linijos defektai. Gimus vaikui, kuriam yra VAS, galime aiškiai matyti ir išorinius požymius: mažesnė masė, mažesnė galvos apimtis, siauros lūpos, smulkūs veido bruožai. Išoriniai VAS požymiai - mažas kūdikio svoris, maža galva, trumpa, riesta nosis, įdubusi nosies nugarėlė, plonos lūpos, ypač viršutinė, gomurio nesuaugimas ir pan. Ginekologės teigimu, visus juos šiandien galima koreguoti plastinės chirurgijos operacijomis, tačiau poveikis smegenims yra negrįžtamas.
„Vaikams su vaisiaus alkoholiniu sindromu dažnai nustatoma ir širdies yda (širdies skilvelių arba prieširdžių pertvarų defektai), kurie yra pagydomi operacijos būdu. Nesuaugęs gomurys taip pat nekelia problemų - sutvarkoma“, - teigė profesorius A. Utkus. Pastebima ir sulėtėjusi psichinė VAS turinčių vaikų raida: dažnai šie vaikai yra hiperaktyvūs, nesugeba sutelkti dėmesio, turi mokymosi sunkumų, taip pat kalbos, klausos, mitybos ir kt. Sutrikusio elgesio ir smegenų pažeidimo problemas galima tik sušvelninti tokius vaikus nuolat lavinant ir mokant, ypač mažame amžiuje. „Kūdikių namuose yra apie 40 proc. vaikų, turinčių vaisiaus alkoholinį sindromą. Jie išsiskiria specifiniu elgesiu, kuris apibūdinamas kaip „drugelio“ elgesys. Jiems viskas yra įdomu, bet jie negali susikaupti ties viena veikla“, - pasakojo A. Utkus. Jei alkoholio vartota mažesnėmis dozėmis, ar vartotas alkoholis antrą ar trečią trimestrą, gali būti VAS spektro sutrikimai.
Pats pavojingiausias laikotarpis nėštumo metu yra nuo 3 iki 10 savaitės, kai formuojasi svarbiausi organai. „Pavojingiausias laikas - intensyvios organogenezės laikotarpis, kai formuojasi gyvybiškai svarbios embriono sistemos, organai. Tai laikotarpis nuo trečios iki dešimtos savaitės po pastojimo“, - tvirtina medikas. „Jei tuo metu veikia alkoholis, jis gali sutrikdyti tą raidą“, - pabrėžė profesorius A. Utkus. Pati jautriausia sistema - centrinė nervų sistema. „Kalbant apie ją, alkoholis yra pavojingas viso nėštumo laikotarpiu, ne tik iki 10 savaitės. Kadangi smegenų raida vyksta iki pat pabaigos. Alkoholis gali sutrikdyti šiuos procesus. Tai lemia, kad po gimimo gali būti įvairių intelekto defektų, elgesio sutrikimų, centrinės nervų sistemos pažeidimų“, - pasakojo A. Utkus. „Kartais tyrimai nerodo ryškių struktūrinių embriono smegenų ar kitų organų pakitimų, tačiau alkoholis gali paveikti normalią smegenų raidą negrįžtamai ir gimęs vaikas turės įvairių sveikatos problemų.“

Paklaustas, kokie alkoholio vartojimo nėštumo metu skaičiai yra Lietuvoje, profesorius A. Utkus pabrėžė, kad blogąja prasme čia neišsišokame. „Įvairiose šalyse statistika yra skirtinga, ji varijuoja nuo 2 iki 70 proc.“, - teigė profesorius A. Utkus. „Mokslinės literatūros duomenimis, nėštumo laikotarpiu alkoholį vartoja vidutiniškai 2-7 proc. moterų visame pasaulyje“, - pridūrė jis. Vilniaus universiteto profesoriaus Algirdo Utkaus teigimu, 2017-2018 m. Lietuvoje taip pat atlikta anoniminė apklausa, kurios metu siekta išsiaiškinti, kiek moterų vartojo alkoholį trečiame nėštumo trimestre. Teigiamai atsakė 3 proc. moterų. 0,15 proc. iš jų nurodė alkoholį vartojusios dideliais kiekiais.
Šiuo metu Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai atlieka tyrimus, kurių rezultatai turėtų parodyti tikrą šios problemos mastą Lietuvoje. Naujagimių sauso kraujo mėginiuose tiriama fosfatidiletanolio koncentracija leidžia nustatyti alkoholio vartojimo paskutinį nėštumo mėnesį rodiklį. „Lietuvoje paskutiniais nėštumo mėnesiais apie 3 proc. moterų vartojo alkoholį, apie 0,15 proc. vartojo gausiai. Tai reiškia, kad vienas iš tūkstančio vaikų turi VAS“, - sakė A. Utkus. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian pasakojo, kad alkoholio vartojimas nėštumo metu gali sukelti daug didesnes pasekmes nei rūkymas ar kitos medžiagos. Kalbant apie žalą, galime pasiremti Švedijos pavyzdžiu, kur paplitimas panašus kaip ir Lietuvoje - VAS nustatytas 0,1-0,3 proc. vaikų. „Atrodytų nedaug, bet per metus šios pasekmės valstybei kainuoja 1,4 milijardo eurų“, - teigė specialistė.

Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekano, Lietuvos žmogaus genetikos draugijos pirmininko profesoriaus Algirdo Utkaus, nėštumo laikotarpiu moteris išvis neturėtų vartoti alkoholinių gėrimų. Nėra saugios alkoholio dozės nėščiajai. Riba, kai alkoholio kiekis tampa pavojingas vaisiui, yra nežinoma. Net ir retas alkoholio vartojimas, kad ir kartą per mėnesį, yra netoleruotinas, nes šiandien jau pripažįstama, kad saugios alkoholio dozės nėštumo metu apskritai nėra. „Nulis alkoholio - nulis rizikos“, - teigė genetikas. Tai auksinė taisyklė, kurią pasakė amerikiečiai. „Nėščia moteris turi visiškai atsisakyti alkoholio, bet jai turi padėti ir šeima, ir visuomenė“, - pridūrė A. Utkus.
Žvelgiant į istoriją, reikia prisiminti, kad alkoholį žmonija vartoja daugiau nei 2500 metų. Anksčiau medikai net rekomenduodavo nėščioms moterims, esant tam tikroms situacijoms, vartoti mažus kiekius alkoholio. Medikas prisimena, kad prieš kelis dešimtmečius net gydytojai patardavo nėščiai moteriai kasdien suvartoti po 1-2 šaukštus konjako. Pasak jo, tai visiška nesąmonė. „Dar ir šiandien yra medikų, rekomenduojančių išgerti šaukštą vyno kraujui pagerinti ar brendžio/konjako kraujospūdžiui pakelti.“
„Dabar jei pereisime vakare pro Vilniaus barus, pamatysime, kaip jie dūzgia. Ten pilna jaunimo, o koks alkoholio įdomumas ir gražumas“, - retoriškai klausė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos vadovė Sigita Lesinskienė. „Dažna moteris tuo laikotarpiu dar net nežino, kad laukiasi... Tai jei vienas kokteilis vieną vakarą, kitas - kitą, kas bus?“ Ji teigė, kad labai svarbu keisti visuomenės matymą. „Jeigu aplinka rodytų, kad tai pavojinga, ir dėl to kyla daugybė emocinių išgyvenimų, turėtume kitą rezultatą. Turime formuoti suvokimą, kad taurė vyno nepadės išspręsti problemų“, - sakė S. Lesinskienė.
„Anksčiau, jeigu šeimoje vykdavo vaišės, tiek pati nėščios moters mama, tiek visi kiti skatindavo ją išgerti. Kas ta raudonojo vyno taurė? Tai kaip tik padės atsipalaiduoti - ir vaisiui bus geriau. Taigi aplinkiniai įteigdavo moteriai, kad šiek tiek išgerti yra netgi labai gerai“, - pasakojo Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė. „Tokiais atvejais aš visada sakau - jeigu moteris yra truputį „linksma“, koks „linksmas“ yra vaisius gimdoje? Alkoholis per placentą praeina kiaurai. Ir jokio saugaus nėštumo laiko, kalbant apie alkoholio vartojimą, nėra.“
„Alkoholio vartojimas gali sukelti ne tik fizinės sveikatos sutrikimus, bet ir gali lemti gyvenimo kokybę ateityje. Lietuvoje yra gajus mitas, kad alkoholio vartojimas nėštumo metu yra tik moters problema. Bet tai yra visų atsakomybė“, - pabrėžė G. Belian. „Mes turime veikiančias priemones, kurios yra orientuotos į pasiūlą: alkoholio reklamos draudimas, amžiaus didinimas, pardavimo laiko trumpinimas. Nors į jas buvo gana aštriai reaguojama, šiandien matome, kad mažėja ne tik alkoholio vartojimas, bet ir jo daroma žala“, - pasakojo G. Belian. Psichikos sutrikimų per ketverius metus sumažėjo apie 20 proc. Pavyzdžiui, JAV, padidinus alaus kainą 1 centu, 16 proc. sumažėjo jaunų nėščiųjų. O mažo svorio naujagimių sumažėjo nuo 1 iki 2 proc. „Nėščia moteris turi visiškai atsisakyti alkoholio, bet jai turi padėti ir šeima, ir visuomenė“, - teigė A. Utkus.
Departamento atliktų tyrimų duomenys rodo, kad situacija Lietuvoje išties gerėja. Per ketverius metus padaugėjo alkoholio visai nevartojančių tėvų dalis: nuo 21 proc. 2016 m. iki 26 proc. 2020 m. Taip pat 2020 m. 5 proc. mažiau tėvų nei 2016 m. nurodė, kad vartojo alkoholį prie savo vaikų (2016 m. - 72 proc. visų tėvų, 2020 m. - 67 proc. visų tėvų). Tai rodo didėjantį tėvų sąmoningumą ir atsakomybę nevartoti alkoholinių gėrimų prie savo vaikų. Įrodyta, kad alkoholio nevartojantys tėvai turi geresnius santykius su vaikais. Praleidžia su jais daugiau laiko, daugiau pagiria juos.
G. Belian pabrėžė, kad prevencinės alkoholio vartojimo priemonės veikia, todėl reikia tik džiaugtis, kad jų Lietuvoje atsiranda vis daugiau. „Geri santykiai šeimoje ir jaučiamas tėvų palaikymas yra vieni svarbiausių veiksnių sėkmingai vaiko raidai, socializacijai, sveikatai ir gerovei.“
„Alkoholio daro neigiamą įtaką ne tik vyro potencijai, bet ir reprodukcinėms funkcijoms“, - pabrėžė A. Utkus. Per didelis suvartoto alkoholio kiekis (180 ml stipraus alkoholio 5 d. per savaitę ir daugiau) lemia prastą spermos kokybę, tačiau pakitimai - laikini. Lėtinis alkoholio vartojimas gali lemti vyro nevaisingumo problemas ir epigenetinius pokyčius. „Tai reiškia, kad paties geno struktūra nepakinta, bet gali pakisti jo funkcija ir ta pakitusi geno funkcija gali būti perduota palikuoniui“, - aiškino genetikas. Tačiau priklausomybė nuo alkoholio nėra griežtai genetinė būklė. Jeigu tėvas yra priklausomas nuo alkoholio, nebūtinai ir jo vaikas toks bus. Anot prof. A. Utkaus, priklausomybę nuo alkoholio lemia kompleksiniai veiksniai - įtakos turi tam tikrų genų funkcionavimas, bet daug svarbesnis veiksnys yra aplinka, kurioje žmogus gyvena.
K. Mačiulienė pridėjo, kad nevartoti alkoholio būtina nuo to momento, kai nusprendėte planuoti pastojimą. Mat apie nėštumą sužinoma ne iš karto po apvaisinimo. „Šioje situacijoje pirmąsias dvi savaites galioja principas „viskas arba nieko“. Tai reiškia, kad jei yra kokių nors genetinių pokyčių, toliau organizmas paprastai nebesivysto ir įvyksta persileidimas. Kaip aiškina genetikas, iki dviejų savaičių žmogus yra sudarytas iš atskirų ląstelių, dar nesivysto jokia sistema, joks organas“, - pasakojo A. Utkus. „Medikas apgailestauja, bet ir šiuo atveju vis dėlto negalima 100 proc. teigti, kad jei nėštumas tęsiasi, viskas vaikeliui bus gerai.“

Anot G. Belian, labai svarbu nevartoti alkoholio ne tik nėštumo metu ar planuojant, bet ir gimus vaikui, kai mažylis žindomas. Deja, 80 proc. moterų, kurios vartojo alkoholį per gimdymą ar prieš gimdymą, vartoja alkoholį ir po jo. „Žindant kūdikį, alkoholis patenka į pieną ir į vaikutį. Jis gali prasčiau miegoti, prasčiau maitintis“, - pabrėžė G. Belian. Metadoną vartojančios gimdyvės žindyti gali. Heroino, ekstazio ir amfetamino vartojimas yra žindymo kontraindikacija.
Alkoholis toksiškai veikia vaisingumą, didina persileidimų, vaisiaus mirties, priešlaikinio gimdymo riziką ir turi įtakos naujagimio svoriui ir ūgiui gimimo metu. „Alkoholis vartojimas nėštumo metu yra viena dažniausių protinio atsilikimo priežasčių, o svarbiausia, kad tai yra ta priežastis, kurios mes 100 proc. galėtume išvengti“, - įsitikinęs prof. A. Utkus. Būsimos mamos suvartojamas alkoholis ir jo skilimo produktas - acetaldehidas lengvai pereina per placentą ir gali pažeisti besiformuojantį vaisių, lemti ne tik smegenų, bet ir kitus rimtus sutrikimus: kūdikio augimo atsilikimą, nervų sistemos vystymosi sutrikimus (intelektinę negalią, autizmą, epilepsiją), organų vystymosi anomalijas. Alkoholis gali sutrikdyti įvairių vaisiaus organų raidą.
Alkoholio poveikyje atsiranda vaisiaus skydliaukės hormono trūkumas, dėl to pažeidžiama augimo hormono gamyba ir išsiskyrimas. Vaisiaus augimą lėtina suaktyvėję prostaglandinai, sukeliantys placentos ir vaisiaus kraujagyslių spazmus bei audinių hipoksiją. „Alkoholio vartojimas nėštumo metu trikdo vaisiaus augimą. Labiausiai vaisiaus augimą lėtina alkoholio sukeltas aminorūgščių ir gliukozės transporto per placentą blokavimas. Be to, vaisius, veikiamas alkoholio, kenčia ir nuo vitaminų (ypač B6) bei cinko trūkumo, sutrinka folinės rūgšties, gliukozės, retinoidų metabolizmas bei baltymų sintezė.“ Vaisiaus augimo slopinimas tiesiogiai priklauso nuo suvartojamo alkoholio kiekio.
„Su alkoholiu susiję vaisiaus nervų sistemos pažeidimai. Jie dažnesni nei vaisiaus alkoholinis sindromas. Tai jau augančiam vaikui pasireiškiantys įvairūs atminties, dėmesio sutrikimai, socialinės adaptacijos problemos, kalbos ir matematinių sugebėjimų specifiniai pokyčiai, hiperkinetinės ir kitos elgesio problemos, prastesni mokymosi rezultatai.“
| Alkoholis vartojimo nėštumo metu pasekmės vaisiui ir naujagimiui | Aprašymas |
|---|---|
| Savaiminis persileidimas | Rizika padidėja išgėrus daugiau nei 3 SAV (30 g gryno alkoholio) per savaitę. Susijęs su kiaušinėlio pažeidimu ir chromosominėmis ligomis ar apsigimimais. |
| Priešlaikinis gimdymas | Įrodytas ryšys su alkoholio vartojimu bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. |
| Placentos atšokimas | Viena iš galimų komplikacijų. |
| Vaisiaus žūtis gimdoje | Net 1 SAV (10 g gryno alkoholio) per dieną gali padidinti vaisiaus žuvimo riziką. |
| Vaisiaus augimo sulėtėjimas ir mažas gimimo svoris | Alkoholio sukeltas aminorūgščių ir gliukozės transporto per placentą blokavimas, vitaminų (ypač B6) bei cinko trūkumas, sutrikęs metabolizmas. Vaisiaus augimo slopinimas tiesiogiai priklauso nuo suvartojamo alkoholio kiekio. |
| Nervų sistemos pažeidimai (VAS ir VAS spektro sutrikimai) | Dažniausi ir sunkiausi pažeidimai: protinis atsilikimas, intelekto defektai, elgesio sutrikimai (hiperaktyvumas, dėmesio sutrikimai), mokymosi sunkumai, kalbos, klausos problemos. Ypač pažeidžiamos besiformuojančios smegenys. |
| Su alkoholiu susiję gimimo defektai | Šlapimą išskiriančių, širdies (širdies skilvelių arba prieširdžių pertvarų defektai) ir kaulų sistemų apsigimimai, įvairūs regėjimo ir klausos defektai, veido srities ir galvos anomalijos (siauros lūpos, smulkūs veido bruožai, mažesnė galvos apimtis). |
„Viena vyno taurė gali pakeisti visą būsimo kūdikio gyvenimą, kuris nebus geras nei vaikui, nei motinai“, - teigė K. Mačiulienė.
tags: #ar #moterys #vartoja #alkoholi #besilaukdamos