Sėkmingas daržo įrengimas ir priežiūra: išsamus gidas pradedantiesiems ir patyrusiems sodininkams

Nuosavas daržas yra pigus ir lengvas kelias į sveikų ir saugių daržovių vartojimą. Greičiausiai ir jūs esate pagalvoję apie savo daržo auginimą - tai yra džiaugsmingas darbas, nes labai greitai galėsite mėgautis savo pirmuoju derliumi. Per pastaruosius metus vis daugiau žmonių imasi auginti daržoves patys, nesvarbu, ar tai didelis sodas už miesto, vieno kvadratinio metro daržas po langais, ar net darželis ant palangės.

Pirmiausia norima užsiauginti savomis rankomis, nes tuomet iš tiesų žinai, ką valgai, daržovės ir žalumynai yra be jokių priedų. Tačiau nemažiau svarbus ir antras daržininkystės tikslas - gera žmogaus savijauta. Moksliškai įrodyta, kad rankų sukišimas į žemę gerina žmogaus psichologinę sveikatą - po ilgos darbo dienos tai gali būti savotiška poilsio forma, emocinis nusiraminimas. Be to, daržoves auginantys žmonės linkę ir daugiau jų valgyti - taigi, mityba tampa sveikesnė, o darbas darže - tai tik papildomas fizinis aktyvumas. Niekada nebandžiusiems, daržininkystė gali atrodyti sudėtingas reikalas, bet iš tiesų viskas pakankamai paprasta - platus sėklų ir grunto pasirinkimas, nesunku rasti patarimų ir internete, kaip ir ką daryti. Tinkamas pasirinkimas ir truputis žinių - sėkmingos daržininkystės pagrindas. Aišku, reikia įdėti ir šiek tiek darbo - skirti savo darželiui priežiūros: palieti, pasėti.

Daržo planavimas ir vietos parinkimas

Ką sodinti?

Prieš pradedant sodininkystės darbus, nuspręskite, ką norite pasisodinti. Jei renkatės auginti daržoves, išsirinkite tokias jų rūšis, kurias jūs dažnai įtraukiate į valgiaraštį. Nesistenkite pasisodinti visko. Renkantis gėlių rūšis, atkreipkite dėmesį ir į jų priežiūrą. Pradedantiesiems geriausia rinktis tokias, kurios yra nereiklios, pavyzdžiui, lelijas, tulpes, narcizus, raktažoles, bijūnus, medetkas, astrus.

Pradedantiesiems sodininkams geriausia būtų rinktis daržoves, kurias lengva auginti. Keletas iš geriausių pasirinkimų yra salotos, pomidorai, pupelės, ridikėliai, moliūgai, rabarbarai, česnakai, bazilikai, čiobreliai ir panašiai. Tačiau kad ir ką pasirinksite, geriau pradėti nuo mažo kiekio. Tai reiškia, sodinti tik tiek, kiek reikia jums. Juk nenorite vėliau be reikalo švaistyti maisto. Taip pat atsižvelkite į tai, kad kai kurios daržovės sezono metu nuolat veda derlių, o kitos tik kartą.

Kur ir kaip sodinti?

Apžvelkite savo kiemą ir nuspręskite, ar jame užteks vietos nedideliam daržui. Daržui vietą parinkite ten, kur didžiąją dienos dalį yra saulėta. Beveik visoms daržovėms ir daugeliui žydinčių augalų reikia saulės. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį, ar daržovėms auginti numatyta vieta gaus pakankamai saulės šviesos. Taip pat nepamirškite, kad šviesos intensyvumas ir kiekis skirtingais metų laikais kinta. Anot specialistų, jei augalams reikia atviros saulės, ieškokite ploto, kur tiesioginiai saulės spinduliai pasieks 8-12 valandų. Jei užtenka dalinės saulės, rinkitės vietą, kur saulė šviečia bent 2-4 valandas. Šalia daržo nereikėtų auginti krūmų ar medžių, nes jie pasisavina iš daržovių vandenį ir maistingąsias medžiagas. Be to, augantys medžiai sudarys pavėsį.

Daržo zona turi būti apsaugota nuo šiaurės vėjų, taip pat neužstota kitų sklypų ar medžių. Geriausią derlių užauginsite, jei sklypas bus lygus ar turės nedidelį nuolydį į pietus ar pietvakarius. Pietinėje pusėje reikėtų auginti šilumą mėgstančius augalus: pupeles, pomidorus, agurkus, moliūgus, kukurūzus. Šiaurinė pusė labiau tinkama ridikams, ropėms ar špinatams, salotoms.

Galimybių nemažai - galima formuoti lysves darže, statyti šiltnamį, o pastaraisiais metais itin išaugo pakeliamų lysvių paklausa. Žinovų teigimu, geriausias pasirinkimas priklauso nuo individualių galimybių ir poreikių.

• Šiltnamiai: Pirmasis derlius būna šiltnamio daržovių. Tačiau jo įrengimui reikia skirti papildomą biudžetą. Ieškant ekonominio varianto, siūloma rinktis polietileno šiltnamius. Vis tik jų tarnavimo laikas trumpesnis - plėvelę reikia kas 2-3 metus keistis, nes dėl UV spindulių ji praranda savo savybes ir suyra. Patvaresnis variantas - polikarbonato šiltnamis, jis gali tarnauti ir daugiau nei 10 metų be papildomų investicijų, nes nereikia keisti polikarbonato lakštų. Jei prie namų turite nedidelį žemės plotą arba pritrūksta laiko didelio šiltnamio priežiūrai, galima įsirengti mažą, kad ir 1 m² šiltnamį keliems augalams ar porai gėlių vazonėlių.
• Pakeliamos lysvės: jas verta rinktis tada, kai daržui negalite skirti daug vietos arba jis nedera šalia šiuolaikinių namų. Augančios daržovės tokiose lysvėse atrodo tvarkingai, o ir derliaus jose galima sulaukti greičiau, nes pakeltose lysvėse žemė sušyla greičiau, tad sodinimą galima pradėti anksčiau.
• Plokščiosios lysvės: tai pačios populiariausios ir plačiausiai naudojamos lysvės. Tokias lysves rekomenduojama rinktis lengvose dirvose, nes dirva ne taip greitai išdžiūsta.
• Pagilintos lysvės: Lietuvoje retai sutinkamos, mat tinkamos sausesnių sklypų šeimininkams, vietovėse, kur iškrenta mažiau kritulių.
• Šiltlysvės: kiekvienam daržininkui pravartu įsirengti ir šiltlysvę - tai lysvių tipas - tarpinė stotelė tarp daiginimo šiltoje patalpoje ir sodinimo lauke.

Lysves patariama formuoti nuo šiaurės link pietinės pusės arba nuo šiaurės rytų link pietvakarių. Taip išdėstytos lysvės gaus daugiausia saulės šviesos ir šilumos. Daržo padalinimas į mažas lysves leis jums maišyti įvairias daržoves, net jei jūsų daržas ir yra mažas.

Dirvožemio paruošimas - sėkmingo derliaus pagrindas

Teisingai paruošta žemė padeda augalams geriau augti, gausiai žydėti ir duoti džiuginantį derlių. Sodo darbus planuokite purioje, derlingoje ir gerai drenuojamoje žemėje.

Dirvožemio tipo nustatymas ir pH reguliavimas

Pirmasis žingsnis pradedant žemės įdirbimą yra žinoti, koks dirvožemio tipas vyrauja jūsų darže: molis, smėlis, priemolis ar durpės. Labai svarbi ir dirvos struktūra. Daržovės geriausiai auga ir dera vidutinio sunkumo dirvose - priesmėliuose ir vidutinio sunkumo priemoliuose.

Nustatykite, koks yra dirvos rūgštingumas, t. y. pH. Dauguma augalų mėgsta arba pakenčia tik tam tikras pH ribas, tad netinkama dirva gali tiesiogiai nulemti derlingumą. Sodo ir daržo augalams priimtiniausias pH 6-7, tuomet augalai gali pasisavinti daugiausia maisto medžiagų. Namų sąlygomis išsiaiškinti, ar dirva yra rūgšti, galite paėmę saujelę žemių apipylę stipriai praskiesta druskos rūgštimi ar tiesiog actu. Jei apipiltos žemės pradės „virti“ ir ant jos atsiras smulkūs burbuliukai - dirvožemis normalaus rūgštingumo. Jei apipiltos žemės niekaip nereaguoja, dirva per rūgšti. Žinoma, patikimiausias būdas nustatyti dirvos pH - įsigyti tam skirtas lakmuso juosteles. Žemės pavyzdžius imkite iš skirtingų daržo vietų.

Pagal poreikį, dirvos rūgštingumą galima keisti. Šarminti galima naudoti klintmilčius, degtas kalkes, dolomitmilčius, defekatus, kreidą, grūstus moliuskų kiautus, opokos miltus. Rūgštinimui galima naudoti natūralias durpes, įvairias rūgštinimo priemones: azoto ir fosforo rūgščių tirpalus, fiziologiškai rūgščias trąšas: amonio sulfatą, kalio sulfatą ar sierą. Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokią dirvą mėgsta konkretūs jūsų sodinimui nusižiūrėti augalai. Pavyzdžiui, šilauogės, bruknės, spanguolės mėgsta rūgščią dirvą, joms tinkamiausios pH ribos - 3,5-5,5, šie augalai negali augti šarmingesniame dirvožemyje.

Dirvožemio paruošimas ir tręšimas

Prieš sėjant ar sodinant augalus dirvą reikia tinkamai paruošti. Pirmiausia, pradėkite nuo piktžolių šalinimo - išraukite visas pašalines žoles ir jų šaknis, kad jos nekonkuruotų su jūsų sodinukais dėl maistinių medžiagų. Būtinai pasirūpinkite kruopščiu žemės sukasimu, giliai perkaskite dirvožemį, kad jis būtų purus ir gerai praleistų vandenį bei orą. Tai taip pat padeda naikinti piktžolių šaknis ir pagerina maistinių medžiagų pasiskirstymą, todėl skirkite pakankamai laiko šiam darbui. Jei ketinate sodinti didesnį daržą, verta pagalvoti apie kultivatorių - šis universalus įrankis padės greičiau, paprasčiau ir sklandžiau paruošti suplanuotą plotą sodinimui. Lytagros kultivatoriai taip pat atlieka dirvos ardymo, vėdinimo bei piktžolių šalinimo funkcijas, todėl pasitarnaus ne tik įdirbant žemę, bet ir ją efektyviai prižiūrint.

Gerai sudrėkintas ir drenažu aprūpintas dirvožemis yra ne mažiau svarbus faktorius augalų augimui. Užtikrinkite, kad vanduo galėtų laisvai nutekėti tam, kad šaknys nepermirktų. Be trąšų gamta sunkiai atkuria dirvožemyje esančias maistingąsias medžiagas. Kai derlius nuimamas, iš dirvožemio pašalinamos svarbios maistinės medžiagos. Jei žemė jomis nepapildoma, laikui bėgant derlius prastėja. Kasdami arba purendami naują lysvę, ją padenkite 2-3 cm sluoksniu komposto, pūvančių lapų arba sausos nupjautos žolės bei išmaišykite. Jei nusprendėte žemės nepurenti, paberkite organinių medžiagų paviršiuje, kur jos ilgainiui suirs ir virs humusu. Dirvožemio paruošimas rudenį yra labai svarbus dideliam derliui.

Sėklų ir daigų pasirinkimas bei sėjimas

Tinkamų sėklų parinkimas

Tinkamų sėklų parinkimas - svarbi sėkmės dalis. Svarbiausia, skaitykite, kas parašyta ant sėklų pakuotės. Reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Augalo veislė: pasidomėkite apie ją, paklauskite kitų sodininkų ar parduotuvės konsultanto patarimo.
• Hibridai: galima rinktis grynas veisles arba hibridą (jį atskirsite, jei prie veislės pavadinimo yra raidė H). Hibridų sėklos bus derlingesnės, atsparesnės ligoms, kenkėjams, derlius ilgiau išsilaikys nuskintas.
• Hermetinė pakuotė: reiškia, kad sėklos ilgiau išlaiko daigumą nei parduodamos įprastoje pakuotėje.
• Beicuotos, dražuotos sėklos: yra padengtos organinėmis bei mineralinėmis trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis.
• Ekologiškos sėklos: galima rinktis ir ekologiškas sėklas, išaugintas ekologiniuose sėklininkystės ūkiuose, nenaudojant sintetinių cheminių trąšų ir augalų apsaugos priemonių.
• Sėklos juostoje: dabar galima rinktis sėklas juostoje - jas patogu sėti, nereikia pikuoti, be to, lengva pasėti vienodais atstumais.

Štai keletas daržovių su jų savybėmis:

• Agurkai: juose yra apie 97 proc. vandens, ląstelienos, įvairių cukrų, baltyminių medžiagų, organinių rūgščių, kalio druskų, natrio, magnio, kalcio, fosforo, geležies, vitaminų C, B, P, A. Agurkų veislių pasirinkimas išties nemažas, tačiau Lietuvoje dažniausiai sodinami trumpavaisių agurkų hibridai dėl derlingumo ir atsparumo ligoms.
• Pomidorai: nekaloringi, tačiau juose ypač gausu organizmui naudingų mineralų: kalio, magnio, kalcio, geležies, fosforo, pektinų, celiuliozės, tirpių cukrų ir riebalų. Pomidorai, skirtingai nei kitos daržovės, pasižymi vaisių formos, spalvų ir dydžių įvairove.
• Kopūstai: itin naudingi, jei kamuojatės dėl vidurių užkietėjimo, turite skrandžio opą ar sergate odos ligomis, reumatu, artritu. Kopūstinių daržovių veislių įvairovė Lietuvoje taip pat plati.
• Moliūgai: minkštimas, sėklos, lapai ir žiedai - visas moliūgo augalas valgomas. Moliūguose gausu vitaminų В, С, РР, Р ir Е, kurie stabdo senėjimo procesus ir gerina potenciją, o vitaminas D padeda įsisavinti kalcį dantims ir kaulams, mažina mažakraujystės ir aterosklerozės riziką.
• Žirniai: be daugybės vitaminų ir mineralų turi ir reto vitamino H (biotino), kuris naudingas odai, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje ir ramina nervus, o dėl gausybės baltymų žirniai gali atstoti net mėsą. Populiariausios žirnių veislės tarp Lietuvos daržininkų - ankstyvos ir žemaūgės veislės, pavyzdžiui, 'Cud kalvedonu', 'Early onward', 'Avola', 'Cetris'.

Sėklų daiginimas namuose ir tiesioginis sėjimas

Išsirinkus sėklas, svarbiausia laikytis ant pakuotės nurodytų auginimo sąlygų. Norint anksčiau sulaukti daržovių derliaus, jų sėklas galima sėti namuose, likus kelioms savaitėms iki paskutinių šalnų. Vėliau, praėjus šalnoms, jas pasodinkite daržo lysvėje. Namų sąlygos yra tinkamos sodinti salotas, ridikėlius, pomidorus, cukinijas, paprikas, burokėlius, morkas, špinatų lapus. Parduotuvėse galima įsigyti specialiai daigams skirtus konteinerius su dirvožemio mišiniu. Įsitikinkite, kad sėjamos sėklos ir daigai yra drėgni, bet ne šlapi, kitaip jie gali supūti.

Kone svarbiausias žingsnis - nepamiršti sėklų pasėti laiku. Per anksti pasėtos arba pasodintos daržovės gali nukentėti nuo šalnų ir nepalankaus oro. Per vėlai pasėtos daržovės gali nesubręsti, jas labiau puola ligos ir kenkėjai. Be to, atsiminkite, kad sėklų negalima sėti per giliai - tai sulėtina sėklų dygimą arba jos iš viso nedygsta. O per sekliai pasėtos sėklos nulemia daigų stypimą, augalai auga silpni. Smulkias sėklas reikia įterpti į 1-2 cm gylį (ropių, morkų), vidutines (burokėlių, agurkų) - 2-3 cm, o stambias (žirnių, pupų ir pupelių) - 3-5 cm gylį.

Dauguma augalų ir daržovių puikiai dera ir pasodintos tiesiai į dirvą. Jos greit sudygsta ir pakanka vasaros, kad subrandintų vaisius:

• Morkos: nebijo šalčio, todėl vos žemė atšyla ir išdžiūsta, jas galima sodinti tiesiai į dirvą. Tarp eilių palikite 25 cm atstumą. Kai morkos užsiaugina tikruosius lapelius reikia retinti.
• Svogūnai: užsiauginti lengviausias būnas parduotuvėje nusipirkti sodinukus.
• Ridikėliai: beveik nebijo šalčio, todėl šiltnamyje galima sodinti jau kovo mėnesį. Į dirvą ridikėliai sodinami gegužės mėnesį. Sodinama tiesiai į dirvą vagele.
• Bulvės: sodinamos tiesiai į dirvą gegužės mėnesį. Iš vienos bulvytės išauga daug stiebų ir ant jų šaknų formuojasi naujos bulvės.
• Burokėliai: sėjami tiesiai į dirvą eilute. Pasidarykite dirvoje mažą vagelę ir paberkite taip, kad sėklos negulėtų viena ant kitos. Burokėliams sudygus juos išretinkite 10 cm atstumu.
• Cukinijos: sėjamos tiesiai į dirvą gegužės mėnesį. Cukinijoms lysvė turi būti 1 m pločio. Sodinamos viena eile, palikus 50-80 cm atstumą.
• Agurkai: sodinami daigais arba tiesiai į lysvę sėklomis. Į vieną duobutę beriama po tris sėklas.
• Pupelės: sėjamos birželio mėnesio pradžioje, nes joms reikia šilumos. Sėjama 3 cm gylyje, po tris pupeles.
• Kukurūzai: galima daiginti nuo balandžio mėnesio arba gegužės mėnesį sodinti tiesiai į dirvą. Žemę galite pagerinti kompostu, tuomet augs geriau.
• Žirniai: sėjami gegužės mėnesį. Kai jie užauga iki 10-12cm aukščio jiems reikia padaryti atramą. Žirniai sėjami metro pločio dirvoje, taip patogiausia nuimti derlių.
• Pupos: atsparios šalčiams ir dera bet kokioje dirvoje. Pupas sodina daržo šonuose taip apsaugodami daržą nuo kurmių.

Augalų sodinimas ir sėjomaina

Pasak ekspertų, tinkamiausias laikas imtis sodininkystės darbų yra pavasaris. Tačiau priklausomai nuo augalų rūšies, juos galima sodinti ne tik pavasarį, bet ir rudenį bei žiemą. Pavyzdžiui, našlaitės ir kopūstai pakenčia šaltį, todėl juos galite sodinti rudenį arba žiemos pabaigoje. O pomidorai ir dauguma vienmečių gėlių mėgsta šiltą temperatūrą, todėl jų nesodinkite, kol nepraėjo šalčiai. Daugiamečiams augalams sodinti tinka pavasario ir rudens vidurys. Tradicinės vasarinės kultūros, tokios kaip agurkai, pipirai, pomidorai ir moliūgai, turėtų būti sodinami po paskutinių pavasario šalnų. Jei pasodinote juos per anksti, įsitikinkite, kad pakankamai juos apsaugojote. Šie augalai mėgsta šiltą dirvą.

Sodinkite daigus ar augalus tinkamais atstumais. Būtinai atkreipkite dėmesį į informaciją apie augalų sodinimo atstumus. Šie atstumai pagrįsti daugiamete praktika ir moksliniais skaičiavimais. Kiekvienam augalui svarbi erdvė, kad jis galėtų užaugti toks, koks ir turi būti. Tarkime, jei per tankiai pasėsite morkas, jų šakniavaisiai blogai vystysis, bus ploni, šakoti, susipynę. Taip pat svarbu, kad augalas turėtų tam tikrą dirvos plotą, iš kurio jis galėtų tinkamai pasisavinti maisto medžiagas.

Kaimynystė darže: sėjomaina ir tinkami deriniai

Daržovių derliaus gausumas priklausys ne tik nuo veislės, dirvos, tinkamos priežiūros, bet ir nuo to, kokias daržoves vienas šalia kitų auginsite. Jei vis dar galvojate, kad daugelį metų iš eilės tas pačias daržoves galite sėti toje pačioje vietoje - klystate. Tam, kad sulauktumėte gausiausio derliaus, dirva nebūtų nualinta ir joje neatsirastų kenkėjų, labai svarbi sėjomaina.

Sėjomaina - tai augalų grupavimas ir susijusių augalų auginimas, kasmet perkeliant juos į kitus žemės plotus griežtai nustatyta tvarka. Pavyzdžiui, morkas į tą pačią vietą rekomenduojama sėti po 3-4 metų. Skirtingų augalų auginimas padeda išlaikyti tinkamą humuso ir kitų organinių medžiagų kiekį dirvožemyje. Sėjomaina taip pat yra veiksminga piktžolių mažinimo priemonė. Keisdami auginamas kultūras, tinkamai parinkdami priešsėlį, galima efektyviai sumažinti ir sunaikinti dirvos piktžolėtumą.

Augalų kaimynystės derinimas darže

Nerekomenduotinų derinių yra įvairių, bet logika paprasta. Tos pačios grupės ar šeimos daržovių nereikėtų sodinti šalia viena kitos. Puikus to pavyzdys - bulvinių šeimos daržovės: bulvės, paprikos ir pomidorai, kuriuos auginti šalia nėra gera mintis. Daugelis kenkėjų, kurie veisiasi ant pomidorų, per trumpą laiką apsigyvena ir ant paprikų. Reikėtų vengti ir kopūstų bei ridikėlių derinio su pomidorais, nes kopūstai ir ridikėliai sulėtina pomidorų žydėjimą ir vaisių nokimą. Greta neturėtų būti sodinami ir augalai, kurių vandens bei maistinių medžiagų iš dirvožemio poreikiai yra panašūs. Tokios daržovės konkuruos tarpusavyje ir taip švaistys energiją užuot skyrus ją derliui.

Daržo priežiūra ir apsauga

Kiekvienam daržui reikalinga ir reguliari prižiūra: ravėjimas, laistymas, kenkėjų naikinimas. Prižiūrimas ir mylimas daržas atsidėkos gausiu derliumi ir estetiniu vaizdu.

Laistymas

Daržovėms vegetacijos metu reikia drėgmės. Tai kone svarbiausias augimo ir derėjimo veiksnys. Įvairių daržovių drėgmės poreikis skirtingas, todėl pravartu žinoti, kokius daržo augalus, kaip reikia laistyti. Pavyzdžiui, ridikėliai mėgsta drėgną ir patręštą dirvą, jie intensyviai laistomi nuo sudygimo iki derliaus nuėmimo. Jei trūksta drėgmės - ridikėliai būna kieti ir aštrūs.

Neleiskite daigams išdžiūti - juos laistykite kasdien. Persodinamus augalus taip pat reikia dažnai laistyti, kol jų šaknys sustiprės. Vėliau laistymo dažnumas priklauso nuo dirvožemio, drėgmės ir kritulių kiekio, tačiau iš pradžių reikėtų laistyti bent kartą per savaitę. Molingas dirvožemis džiūsta lėčiau nei smėlingas, todėl jo laistyti taip dažnai nereikia. Saulėtas, vėjuotas oras išdžiovina dirvą greičiau nei vėsus. Jei nesate tikri, ar reikia laistyti, palieskite dirvožemį 2-3 cm gylyje. Jei jis sausas, palaistykite.

Paprasta taisyklė, kuri jums padės - visada patikrinkite viršutinius du dirvos centimetrus. Jei jie sausi, jums reikėtų palaistyti savo daržą. Pakeltoms lysvėms reikia daugiau vandens nei atviroms lysvėms. Laistykite lėtai, kad vanduo įsigertų, o ne nutekėtų nuo lysvės. Patartina augalus ir daržoves laistyti anksti ryte, kai patys augalai ir dirva vėsiausi, kad vandens tuoj pat neišgarintų saulė. Vakare palaistytos daržovės ilgai būna drėgnos ir gali susirgti grybelinėmis ligomis.

Tik prigijusių daigų ar išdygusių daržovių nepatartina skubėti laistyti. Drėgname paviršiuje šaknys auga negiliai, augalai išlempa, jie nepasiima reikiamo kiekio maisto medžiagų iš gilesnių dirvos sluoksnių. Intensyviai reikia pradėti laistyti tik tada, kai jų lapai uždengia dirvos paviršių, ir baigti likus 3-4 savaitėms iki derliaus nuėmimo. Jei norite, kad augalai turėtų papildomą drėgmės rezervą prie šaknų, rekomenduojama įmaišyti vandens drėgmę palaikančių granulių, kurios sugeria, kaupia bei aprūpina augalus drėgme pagal poreikį. Per sausrą augalus rekomenduojama laistyti kas 6-10 dienų.

Piktžolių kontrolė ir mulčiavimas

Purenti dirvą reikia po lietaus ar laistymo. Purenant suardoma dėl laistymo atsiradusi dirvos pluta, kuri trukdo daržovėms dygti. Dar didesnę žalą derliui padaro piktžolės, nes jos auga greičiau negu daržovės. Laiku neišravėjus, negaudamos pakankamai šviesos, daržovės ištįsta, skursta, o išravėjus nuo stipresnio vėjo, kaitros gali visai žūti. Piktžolės paima iš dirvos daug drėgmės ir maisto medžiagų.

Norėdami apsaugoti savo daržą nuo piktžolių, uždenkite dirvą keliais centimetrais mulčio - jis neleis taip greitai sudygti piktžolių sėkloms. Naudojant jį, nereikės taip dažnai laistyti. Mulčias sulaiko dirvoje šilumą, drėgmę. Tokioje dirvoje greičiau skyla organinės medžiagos, todėl daržovės daugiau gauna maisto, neauga piktžolės, nesusidaro plutelė, mažiau išgaruoja drėgmė. Tam galite rinktis durpes, pjuvenas, pūdinius, plėvelę.

Ekspertai daržui ar vienmečių augalų lysvei siūlo rinktis mulčią, kuris suyra per kelis mėnesius. Daugiamečiams augalams naudokite ilgiau išliekantį mulčią, pavyzdžiui, žievės drožles. Organinis mulčias, pavyzdžiui, žievė, šiaudai, kompostas ar kakavos pupelių lukštai, skaidydamiesi pamaitina dirvožemį.

Kenkėjų ir ligų prevencija

Sergančius augalus teks gydyti, o aukštus augalus paremti grotelėmis ar kuolais. Auksinė taisyklė - viską daryti laiku. Dažniausiai augalų priežiūra būna pavėluota, kai jau prasidėjo ženklus žaladarių poveikis ir augalų apsaugos metodų naudojimas, ypač cheminių, tampa itin problemiškas. Todėl dar prieš sėjant sėklas patariama beicuoti, dražuoti ar pamirkyti specialiame tirpale.

Taip pat svarbu, kad dirva sodinimui būtų paruošta dar rudenį, o augalai prieš žydėjimą ir iš karto po žydėjimo profilaktiškai apdorojami. Tik tai garantuos didelį derlių. Prognozuojant galimas oro sąlygas: sausrą ar šalnas, galima ir būtina trąšomis bei agrocheminėmis medžiagomis apsaugoti daržoves nuo nepalankių augimo veiksnių, aktyvuoti ir sustiprinti jų imunitetą ir savisaugos ypatybes. Piktžolės paima iš dirvos daug drėgmės ir maisto medžiagų. Laukiniai augalai dažnai tampa tarpiniais šeimininkais kenkėjams ir augalams, kurie kenkia kitiems daržo augalams. Reikia nepamiršti ir mineralinio tręšimo. Tręškite augalus mineralinėmis ir organinėmis trąšomis kartu, taip gaunamas geriausias efektas.

Derliaus nuėmimas

Paskutinė, bet ne ką mažiau svarbi taisyklė - užaugintą derlių nuimkite laiku. Tiek perdirbimui, tiek ir laikymui derlių patariama rinkti tik sausomis dienomis. Jei daržoves ar vaisius nuimsite lietingomis dienomis, jis ne tik greičiau supus, juose bus ir mažiau mineralinių medžiagų, ypač - kalio, taip pat bus žymiai mažiau biologiškai aktyvių medžiagų.

Paprastai daržovių derlių patariama nuimti ryte. Skinti reikėtų beveik prinokusias, bet nepernokusias daržoves, ypač kai lieka dar ir nesunokusių daržovių. Peraugusios daržovės itin alina augalą bei savina medžiagas, kurios reikalingos likusioms daržovėms augti. Atminkite, kad kai kurių kultūrų vaisius galima skinti ir iki galo nesunokusius - po kurio laiko jie sunoks ir nuskinti. Taip galima elgtis su pomidorais, baklažanais, paprikomis.

Jūsų daržovės užaugins daugiau, jei laiku nuimsite derlių. Kai kurių daržovių derlių nuimti yra geriausia, kol jos dar mažos. Pavyzdžiui, cukinijos - kai jos užauga didesnės nei 18 centimetrų, jos sukietėja.

tags: #zaidimas #sodinimas #darzo

• Kada ir kaip pradėti primaitinimą
• Adaptacija darželyje: patarimai mamai
• Sėkmingas vaiko perėjimas iš darželio į mokyklą
• Vaiko globa: išsamus gidas
• Sužinokite, kodėl atsiranda kosulys laukiantis kūdikio