Institucinės globos pertvarka: teisiniai pagrindai ir pokyčių būtinybė

Europos šalyse didelis skaičius žmonių gyvena nuolatinės globos įstaigose: vaikai, žmonės su negalia ir vyresnio amžiaus žmonės. Institucinės globos tradicija atsirado ir sustiprėjo Europoje kaip būdas apsaugoti silpnesnius visuomenės narius bei užtikrinti jų išgyvenimą sudėtingais visuomenės raidos etapais, kaip būtina priemonė užtikrinti jų išlikimą.

Tarptautinis požiūris ir teisiniai įsipareigojimai

Institucionalizacija ir grėsmingo jos masto žala suaugusiesiems ir vaikams ne kartą akcentuota UNICEF ir Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro Europos regioninio padalinio bei Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto. Apžvalgose įtikinamai parodoma, kad Vidurio ir Rytų Europos bei Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse pokyčiai institucinės globos srityje per pastaruosius dvidešimt metų buvo itin vangūs.

Net du tarptautiniai žmogaus teisių dokumentai - Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija - pabrėžia būtinybę investuoti į paramos šeimai ir bendruomenines paslaugas. O institucinė globa yra įvardijama tik kaip kraštutinė priemonė. Jungtinių Tautų alternatyvios globos vaikams gairės, patvirtintos Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 64-oje sesijoje, laikytinos svarbiu žingsniu skatinant valstybes dalyves kritiškai įvertinti savo vaikų apsaugos sistemas, kurios daugelyje šalių vis dar remiasi ydinga nuolatinių globos įstaigų sistema.

Kodėl pertvarka yra būtina?

20-ojo amžiaus pabaigoje visuomenė suprato, kad emocinė ir socialinė aplinka yra reikšmingas žmogaus psichinės sveikatos, raidos ir asmenybės vystymosi komponentas. Tuo tarpu gyvendamas institucijoje žmogus ar vaikas, užuot artimai bendravęs su tėvais, šeimos nariais ar globėjais, jaučia individualizuoto emocinio prieraišumo stoką. Akivaizdu, jog institucinė globa, ypač jeigu ji prasideda nuo kūdikystės, sėkmingos integracijos į visuomenę galimybę sumažina iki minimumo.

Institucinės aplinkos trūkumai:

• Sisteminio smurto rizika: Tarptautinės ataskaitos praneša, kad globa institucijoje skatina vienų piktnaudžiavimą savo privilegijuota padėtimi kitų atžvilgiu ir sukuria sisteminio, nuasmeninto smurto tikimybę.
• Socialinė izoliacija: Globos įstaigos dažnai būna uždaros, įsteigtos atskirai nuo bendruomenių, todėl jose gyvenantys asmenys neturi galimybės suformuoti įprastų socialinių tinklų.
• Stigmatizacija: Prie viso to dar galima pridurti ir stigmą, siejamą su faktu, kad vaikystė ar dalis gyvenimo buvo praleista globos įstaigoje.

Pozityvūs pokyčiai bendruomenėje

Valstybės privalo apsaugoti žmones nuo apgyvendinimo rūpybos įstaigose. Kalbama apie visavertį vaiko, netekusio tėvų globos, žmogaus su negalia gyvenimą, kuris garantuotų jo orumą, ugdytų pasitikėjimą savimi ir leistų aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje.

Plungės rajono savivaldybėje daug dėmesio skiriama asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią, socialinei įtraukčiai ir prasmingų veiklų organizavimui. Tarp socialinių dirbtuvių dalyvių - ir Ingrida, kurios kelias tapo pirmųjų metų simboliu. Čia ji tobulino įgūdžius, stiprino pasitikėjimą savimi ir kartu su komanda žengė svarbų žingsnį į savarankišką darbą. Tai rodo, kad atsisakius institucinio modelio ir orientuojantis į bendruomenines paslaugas, žmogus gauna balsą ir tampa visaverčiu visuomenės nariu.

tags: #institucines #globos #pertvarka #teises #aktai

• Išsami „Vedęs ir Turi Vaikų“ apžvalga
• Sužinokite daugiau apie „Ponas kūdikis“
• Veikla ir istorija: „Šaltinis“
• Ką žinoti apie vaistų vartojimą žindant
• Kaip atpažinti kūdikio odos bėrimus?