Individualizuotas ugdymas darželiuose: principai ir praktika kiekvienam vaikui
Vienas pagrindinių darželio ugdymo principų ir esminių vertybių - individualumas. Individualizuotas mokymas - tai mokymo forma, kai mokytojas (gali būti ir auklėtojas), dirbdamas su grupe, atsižvelgia į individualius mokinių skirtumus ir pagal tai parenka ugdymo turinį ir būdus. Atsižvelgiame į kiekvieno vaiko amžių, vystymosi tempą, poreikius, išlaikoma pusiausvyra tarp planuotos ir laisvai pasirenkamos veiklos, kuri užtikrina sėkmingą vaiko ugdymąsi.
Individualizuojant ugdymą pedagogui svarbu žinoti, ką kiekvienas vaikas geba atlikti savarankiškai, ir ten suteikti jam laisvę, o ką galėtų atlikti suaugusiojo padedamas, ir čia jam pasiūlyti savo paramą. Vaikystė - tai ne rengimas gyventi ateityje, bet gyvenimas dabartyje. Nuo to, kokias ugdymo(-si) sąlygas sudarome vaikui vaikystėje, didele dalimi priklauso visas tolesnis jo gyvenimas.
Individualizuoto ugdymo filosofija ir esmė
Priešmokyklinis ugdymas - tai ugdymas pagal vienerių metų programą, skirtas padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Profesionalams svarbu, kad priešmokyklinis ugdymas būtų organizuojamas remiantis esminiais principais, tokiais kaip individualizavimas. Priešmokyklinė grupė atvira įvairių ugdymosi poreikių vaikams, kiekvienam vaikui į šį ugdymo tarpsnį sudaroma galimybė ateiti su savo patirtimi, ugdymas grindžiamas kiekvieno vaiko geriausiai susiformavusiais gebėjimais, sudaromos sąlygos vaikui tobulinti tas sritis, kurios išugdytos mažiau.
Be to, ugdymas organizuojamas remiantis nuoseklumo principu, brandinant vaiką mokyklai tęsiamas pozityvus šeimoje pradėtas ugdymas, sudaromos bendrosios prielaidos būsimam mokymuisi, ugdomas kūrybiškumas, gebėjimas mąstyti, spręsti problemas, ugdoma kalba, simbolių suvokimas, siekiama mažinti priklausomybę vaiko nuo suaugusiojo, skatinamas savarankiškumas, autonomiškumas, bendradarbiavimas su kitais vaikais. Taip pat svarbi ugdymo šeimoje ir švietimo institucijoje sąveika, kai ugdymas įstaigoje perima geriausias šeimos tradicijas, tėvai įtraukiami į ugdymo procesą, šeima ir institucija derina interesus ir lūkesčius, požiūrį į vaiko ugdymą, rūpinamasi šeimų švietimu, skatinamos tėvų nuostatos į ugdymą kaita.
Stebėdami vaiką, mes plečiame mokymosi procesą per veiklą, kurią inicijuoja vaikas. Suprantame skirtingus vaiko fiziologinius miego poreikius, todėl taikome pasirinkimo laisvę dėl pietų miego.
Pedagogo vaidmuo ir aplinkos pritaikymas individualizavimui
Vaiko individualumui labai svarbus jo amžius, individualus jo raidos ir vystymosi tempas, ritmas, temperamentas, lytis. Priešmokyklinėje grupėje dirbantis pedagogas per pirmąjį mokslo metų mėnesį stengiasi pažinti kiekvieną vaiką ir kiekvienam parengti vaiko aprašą. Vaiko aprašus pedagogas naudoja priešmokyklinės grupės veiklai planuoti ir ugdymui individualizuoti. Vaiką pažinti padeda:
- informacija apie vaiką, gauta iš tėvų ar globėjų;
- vaiko stebėjimas, jo veiklos proceso ir produktų analizė, kitų pažinimo metodų taikymas;
- realaus pasiekimų lygio nustatymas, remiantis priešmokyklinio ugdymo(si) standartu;
- vaiko brandumo mokyklai įvertinimas.
Grupių erdvėse yra atskiriamos ir aiškiai vizualinėmis nuorodomis pažymimos žaidimų, valgymo, nusiraminimo, tualeto, grupinės veiklos, lauko, poilsio zonos. Grupėse dienotvarkė pakabinama matomoje vietoje, pateikiama vaizdžiai, vaikui suprantamai. Taikomos socialinės istorijos, vizualinės elgesio taisyklės. Esant poreikiui parengiama individuali vaizdinė dienotvarkė. Piešinukais ar nuotraukomis iliustruojamos įvairios instrukcijos: kokios priemonės vaikui reikalingos atliekant gautą užduotį, ką apsirengti einant į lauką, kaip plautis rankas, kaip nurimti, tinkamai išreikšti jausmus ir pan. Darželio koridoriuose įrengtos sensorinės sienelės.
Praktiniai individualizuotų veiklų pavyzdžiai darželiuose
Ugdymas gamtoje - miško darželio principai
Taikome miško darželio principus - vaikai daug laiko leidžia gryname ore gamtos apsuptyje: žaidžia, tyrinėja, stebi, ruošia maistą, mokosi kurti ugnį ir panašiai. Mokome vaikus rūpintis gamta. Ilgamečiai tyrimai Skandinavijoje ir Jungtinėje Karalystėje rodo, jog reguliarus buvimas lauke visus metus teigiamai veikia vaikų raidą ir vystymąsi.
Kalbos ugdymo individualizavimas ir prevencija
Kalbos ugdymo procesas neatsiejamas be komandinio pedagogų ir šeimos bendradarbiavimo. Todėl yra be galo svarbu sudaryti palankias sąlygas ankstyvajai (2 - 4 m.) vaikų kalbos sutrikimų prevencijai, siekiant glaudaus, efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo tėvų - logopedo - pedagogų. Pagrindinis prevencijos principas - aktyvus tėvų, pedagogų ir specialistų bendravimas ir bendradarbiavimas ieškant efektyvių bei inovatyvių prevencinių darbo būdų siekiant ankstyvajame ikimokykliniame amžiuje užkirsti kelią kalbos ir kalbėjimo sutrikimams atsirasti arba sumažinti jų atsiradimo tikimybę, paruošti vaiką mokyklai.
Jau 5-eris metus Kauno lopšelyje-darželyje „Rasytė“ ankstyvojo ikimokyklinio ugdymo grupėse vykdomas logopedo prevencinis kalbos projektas „Žaidžiame kalbą“. Projekte dalyvauja vaikai nuo 2 iki 4 metų amžiaus. Tai, ką mes įgyjame ankstyvoje vaikystėje, tampa tolimesnio gyvenimo pagrindu. Ankstyvieji metai gali tapti ilgo ir stipria sveikata pasižyminčio gyvenimo pamatu, todėl ankstyvoji prevencija yra labai vertinga.
Projekto tikslas - glaudus grupės mokytojų ir logopedo darbas, stiprinant komandinio darbo principus, būdus ir metodus. Projektas aktualus, nes vaikai nuo pirmųjų dienų darželyje susipažįsta ne tik su grupės mokytojomis, bet ir logopedu, kurio paslaugų gali prireikti ateityje. Tokiu atveju, vaikams jau nebaugu palikti grupės, eiti su svetimu žmogumi į kitą aplinką.
Projekto vykdymas pradedamas nuo ankstyvojo ikimokyklinio amžiaus grupių tėvų apklausos dėl sutikimo dalyvauti projekte. Tėvai supažindinami su projekto tikslu, uždaviniais, veiklos pobūdžiu ir kokias užduotis jie su vaikais galės atlikti namuose. Iki karantininiu laikotarpiu tėvai buvo kviečiami organizuoti savanorystės veiklas grupėse. Taip pat 3-4 m. amžiaus grupėse buvo organizuojamos logopedo veiklos vaikams ir tėvams „Kuriame pasaką“, kurių metu tėvams rekomenduojama namuose ugdyti tris pagrindines sritis, užtikrinančias kalbos ir pažintinių procesų raidą: artikuliacinė mankšta ir taisyklingas kvėpavimas; stambiosios ir smulkiosios motorikos lavinimas bei kalbinės raiškos skatinimas.
Tėvai supažindinami su pagrindiniais liežuvio ir lūpų lavinimo pratimais, kvėpavimo pratimais ir žaidimais. Pateikiami elementarūs pavyzdžiai, kaip namuose, buitinėmis sąlygomis, be didelių investicijų galima ugdyti vaiko raidą apimančias kompetencijas. Labai svarbu tėvus supažindinti su ankstyvojo amžiaus vaikams skirtomis knygelėmis ir jų reikšme vaiko gyvenime. Vykdomos užduotys turi atliepti projekto uždavinius ir vaikų amžių. Veiklos turi būti žaidimo formos, o užduotys, skirtos stambiosios, smulkiosios motorikos, artikuliacinio aparato ir taisyklingo kvėpavimo lavinimui. Labai svarbu vaikų pojūčius lavinti iki 3-7 metų amžiaus. Tai sensytyviausias raidos amžius. Mokslininkų įrodyta, kad gerai kalbantys vaikai lengviau reiškia savo mintis, laisviau bendrauja su kitais ir tuo pačiu pilniau pažįsta juos supančią tikrovę. Vaikams, turintiems kalbos sutrikimų, dažnai būdingas ir pažinimo funkcijų nepakankamumas.
Šiaulių lopšelių - darželių „Žiogelis“ ir „Eglutė“ logopedės Jurgita ir Sigita organizuoja respublikinį švietimo pagalbos specialistų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų projektą „Vasara su žaidimais kalbai ugdyti“. Logopedžių siekis - skatinti visus specialistus pasidalinti sukaupta patirtimi. Tuo tikslu Šiaulių lopšelių darželių „Žiogelis“ ir „Eglutė“ logopedės Jurgita ir Sigita organizuoja respublikinį ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų, švietimo pagalbos specialistų STEAM projektą „Erdvė ir laikas vaikų pasaulyje“.
Fizinio aktyvumo veiklos ir žaidynės
Klaipėdos miesto ikimokyklinių įstaigų neformaliojo ugdymo (kūno kultūros) metodinio būrelio inicijuotas projektas „Patyriminio ugdymo galimybės ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų fizinėje veikloje“ buvo vykdomas įstaigoje. Vaikams buvo siūloma patiems atrasti, kurti judėjimo užduotis tiek sporto salėje, tiek lauke. Buvo akcentuojami pagrindiniai judesiai: ėjimas, bėgimas, šuoliai, mėtymas, lipimas, pralindimas, šliaužimas, pusiausvyra.
Nuo 2015 metų organizuojamos „Lietuvos mažųjų žaidynės“ - didžiausias savo kategorijoje, visą Lietuvą apimantis, vaikus, pedagogus, ugdymo įstaigų administracijos darbuotojus bei tėvus įtraukiantis projektas. „Lietuvos mažųjų žaidynių“ pagrindas - skirtingų estafečių varžybos, kurios yra organizuojamos trimis etapais. Kiekviename etape pedagogai ir projekto organizatoriai siekia sukurti galimybes vaikams patirti džiaugsmą sportuojant, aktyviai praleisti laiką, ugdyti fizinius gebėjimus.
Kūrybiškumo ir bendradarbiavimo projektai
Sėkmingas bendravimas sudaro sąlygas laisvai skleistis ir augti vaiko asmenybei, išmokti konstruktyviai spręsti konfliktus, iškilusias santykių problemas, stiprinti tarpusavio ryšius. Šis projektas puiki galimybė puoselėti pedagogų, tėvų bei vaikų bendravimą ir bendradarbiavimą, ugdyti kūrybiškumą bei iniciatyvumą, plėtoti partnerystę ir darbo patirties sklaidą.
Projektų metu visų trijų įstaigų ugdytiniai turėjo galimybę ,,Kalėdine“ atvirute pasveikinti draugą, nupiešti savo miestą, pasigrožėti nuotraukomis iš renginių, skirtų Žemės dienai, pasidžiaugti savo ir draugų inscenizuotomis pasakomis. Daug džiaugsmo vaikams suteikė bendra sporto šventė ,,Draugaukime sportuodami“. Joje dalyvavo Kretingos mokyklos-darželio ,,Žibutė“, Nidos lopšelio-darželio ,,Ąžuoliukas“ bei Klaipėdos lopšelio-darželio ,,Papartėlis“ ugdytiniai.
Klaipėdos miesto lopšelio-darželio „Papartėlis“ kūrybinė teatrinė grupė organizavo Respublikinį ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų projektą ,,Kuriu pasakos lėlę“. Taip pat buvo organizuotas Respublikinis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų projektas ,,Keliauju oru, vandeniu, žeme - transporto priemonių pasaulyje“. Kitas Respublikinis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų projektas buvo ,,Mano stebuklinga sapnų gaudyklė“. „Spinduliukų“ grupės ugdytiniai ir jų mokytoja Daiva Gūžė, taip pat neformalaus fizinio ugdymo mokytoja Rasa Paukšto, dalyvauja tarptautiniame projekte etwinning platformoje "Kalėdų laukimas" "Waiting for Christmas".
Mūsų darželio ugdytiniai, bendradarbiaudami su kitų darželių vaikučiais ir pedagogais, dalyvauja bendrame respublikiniame projekte, skirtame Lietuvos šimtmečiui paminėti ,,Šimtas meninių darbelių, tau, gimta šalele". Vaikai aplikuoja atvirutes, kuria paveikslėlius iš gamtinės medžiagos, šiaudų, lipdo iš molio, gamina žvakutes, mokosi liaudies žaidimų ir tautosakos.
Organizuojamas tarptautinis projektas ,,Draugystės pynė", kuriuo norima paminėti tarptautinę neįgaliųjų dieną ir atkreipti vaikų dėmesį į pagalbą neįgaliesiems. Šis tarptautinis projektas turi idėją: skatinti vaikų bendradarbiavimą, į bendrą veiklą įtraukiant specialiųjų poreikių turinčius ugdytinius.
tags: #veiklu #individualizavimas #vaikams #darzeliuose #referatas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
