Lietuvos vaikų lopšeliai-darželiai per kelis dešimtmečius nuėjo ilgą transformacijos kelią - nuo paprastų ikimokyklinių įstaigų iki šiuolaikinių ugdymo centrų, kuriuose puoselėjama tautinė kultūra, diegiamos inovatyvios technologijos ir kuriamas unikalus institucijos identitetas. Kiekviena įstaiga turi savo istoriją, prasidėjusią dar sovietmečiu, kai buvo kuriama ugdymo infrastruktūra.
Pavyzdžiui, Kauno miesto lopšelis-darželis Nr. 35 savo veiklą pradėjo 1972 metais. Tuo metu patalpose veikė tik keturios vaikų grupės. Bėgant laikui, įstaigos keitėsi, plėtėsi ir reformavosi. 1994 metais ši įstaiga tapo pradine mokykla-darželiu „Saulutė“, o 2008 metais, vykdant švietimo tinklo pertvarką, vėl tapo lopšeliu-darželiu. Panašią evoliuciją išgyveno ir daugelis kitų įstaigų visoje Lietuvoje.

Siekdamos tapti patrauklesnėmis ir išsiskirti bendrame kontekste, švietimo įstaigos ėmė kurti savitą identitetą. Svarbiu žingsniu tapo vardų suteikimas. 1994 metais mokyklai-darželiui suteiktas „Aušros“ vardas, įpareigojantis žmogiškai šilumai ir šviesai. Kitos įstaigos rinkosi gamtinę tematiką, atspindinčią jų aplinką: lopšelis-darželis „Salduvė“ pavadinimą gavo dėl šalia esančio piliakalnio, o darželiui „Eglutė“ vardas suteiktas 1991 metais.
Unikalus įstaigos ženklas - logotipas - tapo neatsiejama kiekvienos bendruomenės dalimi. Vienas mūsų ugdymo įstaigos simbolių yra vėliava, kurios eskizą sukūrė mokiniai kartu su tėvais. Mūsų darželio-mokyklos logotipas yra unikalus, įstaigos veiklą, prioritetus ir pavadinimą atspindintis ženklas. Dėvėdami uniformą ar naudodami logotipą, mes tiesiogiai parodome, kad priklausome savo įstaigai, pritariame jos veiklai ir ideologijai.
Tautiškumo ir etninės kultūros puoselėjimas tapo svarbia daugelio įstaigų kryptimi. Buvo kuriamos etnokultūrinio ugdymo programos, padėjusios pamatus etninio ugdymo krypčiai. Tradicinės lietuvių šventės - Užgavėnės, Pavasario lygiadienis ar Saulės šventė - tapo neatsiejama bendruomenės gyvenimo dalimi.
Šiuolaikinis ugdymas neapsiriboja tik tradicijomis. Šiandien atlikti darbai liudija, kaip gali būti prasmingai įgyvendintos netradicinės iniciatyvos ir atvertos naujos galimybės Lietuvos vaikams. Plečiamas mokymasis iš elektroninių šaltinių, virtualus pažinimas, tačiau tuo pat metu suvokiama aktyvaus mokymosi iš patirties svarba.
Štai keletas esminių pokyčių įstaigų veikloje:
| Ugdymo aspektas | Prieš kelis dešimtmečius | Šiandien |
|---|---|---|
| Ugdymo metodai | Standartizuoti, kolektyviniai | Projektiniai, grupiniai, personalizuoti |
| Pagrindinis įrankis | Žaidimas kaip užsiėmimas | Žaidimas kaip pažinimo ir socializacijos įrankis |
| Aplinka | Funkcinė, stacionari | STEAM centrai, interaktyvios erdvės |

Mokyklos gyvenime ryškus bendruomeniškumas. Jaučiama narių vienybė, talkinimas kitiems, įsipareigojimas draugams ir mokyklos bendruomenei. Šiandienos lopšeliai-darželiai yra vietos, kuriose vaikas yra vertybė, jis visuomet turi jaustis saugus ir mylimas. Nuo švietimo visiems pereinama prie personalizuoto ugdymo.
Gebėjimas išsiugdyti lopšelio-darželio savitumo jausmą, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses bei noras tapti besimokančia bendruomene įkvėpė troškimą augti ir tobulėti. Tai metas, kai Tautinės mokyklos koncepciją keičia Geros mokyklos koncepcija, orientuota į kiekvieno vaiko unikalumą ir atvirumą pokyčiams.