Šiandienos pasaulis nuolat keičiasi, o tai daro didelę įtaką vaikų psichologijai. Sparčiai tobulėjančios technologijos, kintantys socialiniai modeliai ir didėjantis informacijos srautas formuoja naują vaikų kartą, turinčią savitų savybių ir iššūkių. Vaiko psichologija - tai žmogaus raidos psichologijos šaka, tirianti vaiko psichikos raidą ir dėsnius. Vaiko psichologijos specifiką lemia tai, kad vaiko psichika keičiasi labai sparčiai, kiekvienas vaikystės tarpsnis sudaro prielaidą tolesnei psichikos raidai.

Nors kiekvienas vaikas vystosi individualiai, visi vaikai pereina žinomas asmenybės sklaidos stadijas. Žinios apie vaiko raidą yra pagrindas vaiko supančios aplinkos kūrimui bei veiklos planavimui. Pažindami vaiką, geriau suprasime ir jo kaip asmenybės vystymosi aspektus: fizinę, socialinę emocinę bei pažinimo raidą.

Šiuolaikinė vaikų karta vadinama Alfa. Manoma, jog jai priklauso gimę maždaug nuo 2010 m. Alfa kartos vaikai išsiskiria tuo, kad nuo mažų dienų geba apdoroti didžiulius informacijos kiekius ir vienu metu daryti kelis darbus. Pirmiausia neatsiejama jų gyvenimo dalis yra technologijos.
Šiuolaikinių vaikų gyvenimas neatsiejamas nuo virtualios erdvės. Internetas ir socialiniai tinklai suteikia galimybių bendrauti, mokytis ir pramogauti, tačiau kartu kelia ir naujų iššūkių. Vaikų ir paauglių medicinos psichologė Danguolė Švedavičienė atkreipia dėmesį į dualizmą, egzistuojantį šiuolaikinių paauglių gyvenime, nes jie gyvena ir realiame pasaulyje, ir virtualioje erdvėje.
Bene svarbiausias vaikų auklėjimo proceso veiksnys - artimas tėvų ir vaiko ryšys. Daugelis dabartinių mažamečių vaikų tėvų priskiriami 90-ųjų vaikų kartai, kurie laisvi nuo mažumės po savo kiemus lakstydavo su namų raktu ant kaklo. Tačiau dabar savo vaikams leisti tą patį daryti jie nelabai nori, nes tėvams kyla nesaugumo jausmas, kurį jie bando suvaldyti didindami kontrolę.
| Sritis | Tradicinis požiūris | Šiuolaikinis požiūris |
|---|---|---|
| Auklėjimas | Bausmės, draudimai, baimė | Sąmoninga tėvystė, susitarimai |
| Emocijos | Slopinimas, gėdinimas | Empatija, jausmų atpažinimas |
| Savarankiškumas | Kontrolė | Erdvė klysti ir įgūdžių ugdymas |
Atsparumas paprastai apibrėžiamas kaip gebėjimas atsigauti po nesėkmių bei atsilaikyti prieš sunkumus. Daugybė tyrimų rodo, kad vaikų gebėjimui klestėti daug įtakos turi juos supanti suaugusiųjų aplinka. Jei suaugusieji imsis spręsti už vaikus visas iškylančias dilemas, per daug juos saugos ir globos, vaikai gaus žinutę, kad yra nepajėgūs padaryti patys. Todėl tėvų uždavinys - suteikti vaikams šiek tiek erdvės klysti.

tags: #dabartiniu #vaiku #psichologija