Vytenio Povilo Andriukaičio gyvenimas ir šeima
Vytenis Povilas Andriukaitis, gimęs 1951 m. rugpjūčio 9 d. Kiusiure, Jakutijoje, yra žinomas gydytojas, istorikas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras. Jo asmeninis ir profesinis gyvenimas yra glaudžiai susijęs su Lietuvos istorija ir politikos formavimu. Apžvelgiant Vytenio Povilo Andriukaičio biografiją, dėmesys skiriamas ir jo šeimai, kuri yra svarbi asmenybės formavimosi dalis.
Asmeninis gyvenimas ir šeima
Vytenis Povilas Andriukaitis yra vedęs ir turi tris vaikus. Jo žmona - Irena Andriukaitienė.
Irena Andriukaitienė yra lituanistė. Ji dirba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Informacinio biuletenio“ redakcijos vyriausiąja specialiste. Nors Irenos gimimo metai biografinėje medžiagoje nepateikiami, jos profesionali veikla ir vieši pasisakymai, pavyzdžiui, dėl vyro įvykusio buto lažybų, atskleidžia jos asmenybę ir požiūrį į šeimos gyvenimą. Seimo vicepirmininko Vytenio Andriukaičio žmona Irena vyro poelgį pavadino vaikišku, kai jis susilažino su žurnalistu Audriumi Siaurusevičiumi, ar Rolandas Paksas galės dalyvauti pirmalaikiuose prezidento rinkimuose. I. Andriukaitienė šias lažybas dėl buto pavadino niekinėmis. "Manau, jos neturės jokių pasekmių, o mūsų šeima ir toliau gyvens savame būste", - sakė moteris.
Vaikystė tremtyje ir sugrįžimas į Tėvynę
Vytenio Povilo Andriukaičio gyvenimas prasidėjo sudėtingomis aplinkybėmis, gimė tremtyje Jakutijoje. Jo tėvai, Alfonsas ir Liuda Andriukaičiai, buvo deportuoti į Sibirą 1941 m. birželio 14 d. Tėvas, kilęs iš mažažemio ūkininko šeimos, sunkiai pasiekė mokslų, buvo paskirtas į Klaipėdos muitinę maisto chemiku, laboratorijos viršininku. Jis buvo antinacistas ir antistalinistas, aktyvus inteligentas, todėl jį suėmė. Prieš tai, 1939 m. Klaipėdą okupavus Hitleriui, tėvas norėjo pasikėsinti į Hitlerį. Gestapininkai jį suėmė, areštavo ir mamą. Tėvas pabėgo iš gestapo daboklės į Lietuvą, o motiną išgelbėjo prancūzų Raudonasis kryžius, su vaiku, Vytenio broliu, išvežė į Lietuvą iš Klaipėdos. Klaipėdoje buvo nacionalizuotas visas jų turtas.
Pirmasis pasaulinis karas taip pat paženklino šeimos istoriją - Vytenio motina, būdama šešerių metukų, su seneliais bėgo nuo I-ojo pasaulinio karo iš Kauno ir atsidūrė Maskvoje. Po bolševikų revoliucijos ir senelio mirties, ji su močiute pėsčios grįžo iš Maskvos į Lietuvą. Tai buvo baisūs, sunkūs laikai. 1941-1942 m. Altajaus krašte tėvai priverstinai dirbo kolūkyje. Vėliau, 1942 m., jie buvo ištremti į gulagus, darbo stovyklą prie Laptevų jūros, į poliarinį ratą. Vytenis Povilas Andriukaitis gimė Kiusiure, Tyt Ary. Jis yra ledjūrio vaikas. Lageris per visą karą prastovėjo, o 1954 m. buvo uždarytas, tačiau šeima liko barakuose gyventi.
V. Andriukaitis prisimena penkis barakus, tundrą, 24 valandų naktį žiemą, siaubingas pūgas, gražią poliarinę pašvaistę ir 24 valandų dieną vasarą su milijardais uodų ir pelke. Jis nežinojo, kas yra pienas, kas yra bulvė ar obuolys, kas yra sodas, daržovės. Visa tai neegzistavo, atrodė kaip pasakos. Realybė buvo tundra, sopkos, pilkšvas smėlis, Lena, bangos ir milijonai uodų. Pirmą kartą obuolį paragavo, kai jam buvo šešeri su puse metų, ir iki dabar atsimena jo skonį. Pirmą kartą pamatė mišką, medį, elektrą, mašiną, laivą, kai, būdamas penkerių su puse ar šešerių metų, Lenos upe su barža kilo aukštyn, gavęs leidimą grįžti į žemyną.
1958 m. su tėvais grįžo į Lietuvą. Sugrįžimas į Kauną naktį jam buvo pasakų miestas. Ypač keista buvo pamatyti aptvertus medžius, obelis su sušalusiais obuoliais, kuriuos valgė. Išėjus į gatvę su jakutiškais rūbais, vaikai iškart pradėjo murmėti: „jakutai, jakutai...“ Užvirė toks pyktis, nes galvojo, kad čia broliai lietuviai, o jie erzina. Stebuklu atrodė, kad iš žemės galima pasemti vandenį - šulinys, nes ten, kur buvo, amžinas įšalas, žemėje vandens nėra. Tėvo dainuota daina: „Kad tas Nemunas galingas būtų toksai išmintingas, savo vandenis išlietų, degtinėle patekėtų“ - atrodė keista, pamačius Nemuną kaip „perspjaunamą upelę“, palyginus su Lenos upe, kurios plotis du su puse kilometro. Tik vėliau, jau būdamas aistringu kraštotyrinių žygių dalyviu, suprato Nemuno galybę, kuri slypi lietuvybėje. Grįžęs į tėvynę suprato, kad lietuvybė reikalinga milžiniškų pastangų, dvasios nerimo, ieškojimų, žinių ir mokslo.
Išsilavinimas ir profesinė karjera
V. P. Andriukaitis baigė Kauno 24-ąją vidurinę mokyklą aukso medaliu 1969 m. Tais pačiais metais įstojo į Kauno medicinos institutą, kurį baigė 1975 m., įgydamas gydytojo chirurgo specialybę. 1979-1984 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete.
Jo pasirinkimą tapti gydytoju lėmė ir vaikystėje daug kartų skaityta knyga „Daktaras Aiskauda“, kuri, anot jo, „mane ir išaugino daktaru“. Taip pat jį traukė Lietuvos inteligentų, tokių kaip Vincas Kudirka, daktaras Grinius, Basanavičius, Avižonis, Lašas, pavyzdys, apie kuriuos pasakojo tėvas. Mane ta inteligentų karta labai traukė. Ir nutariau - būsiu gydytojas, kaip ir jie. Bet taip pat nutariau būti ir istoriku.
Nors medicina ir istorija atrodo skirtingos sritys, V. Andriukaitis tvirtina, kad „medicina suteikia tau teisę gydyti žmogų. Istorija tau suteikia teisę pretenduoti į receptus taisant žmonijos ydas.“ Būdamas gydytoju, jis taip pat dalyvauja žmonijos gydymo pažangoje. Šiandien jis yra gydytojas ir maisto saugos atstovas, pabrėžiantis, kad visuomenės sveikata bei istorija žengia koja kojon. Jo tikslas - parašyti ne tik individualų receptą žmogui, bet ir visai visuomenei, pavyzdžiui, kaip sustabdyti rūkymo epidemiją, perteklinį cukraus vartojimą, grėsmingą alkoholio perteklinį vartojimą ar ką daryti su savižudybėmis. Nuo 1975 m. iki 1985 m. dirbo chirurgu Kauno, Ignalinos ligoninėse, o 1985-1990 m. - kardiochirurgu Vilniaus universitetinėje Santariškių ligoninėje.
Politinė ir visuomeninė veikla
Vytenis Povilas Andriukaitis užaugo disidentinėje šeimoje ir niekada nebuvo spaliuku, pionieriumi, komjaunuoliu ar komunistu. Jis siekė įsteigti „varpininkų“, liaudininkų, socialdemokratų mokyklą, nes jam netiko Kaune veikusi pogrindinės krikščionių ir tautininkų mokyklos. Todėl su draugais nutarė suburti socialistinės minties Antano Strazdelio universitetą. Tai buvo priedanga studijuoti XIX-XX a. lietuvių atgimimo veikėjus ir ieškoti alternatyvų stalininam-bolševikiniam socializmui. Kita alternatyva buvo Dubčeko „socializmas su žmogišku veidu“, o jie ieškojo trečios alternatyvos - kaip užmegzti ryšį su Vakarų socialdemokratija. Todėl gynė mintį apie demokratinį socialistinį humanizmą kaip atsaką į prievartinę stalinistinę, marksistinę, leninistinę doktriną. Dėl šios veiklos 1976 m. spalio 17 d. jis buvo suimtas ir tardytas KGB, paskirta bausmė - 3 metai priverstinės registracijos Ignalinoje, be teisės išvažiuoti. Antras suėmimas 1982 m. buvo labai trumpas, nes mirė Brežnevas ir jį paleido.
V. Andriukaitis įsitraukė į Sąjūdžio veiklą 1988 m. ir buvo vienas iš Kovo 11-osios Akto dokumentų rengėjų. Jis priklausė aštuonių asmenų darbo grupei, parengusiai visą penkių tekstų paketą Kovo 11-ajai. Toje darbo grupėje buvo Landsbergis, Stankevičius, Lapinskas, Saudargas, Katkus, Klumbys, jis ir Motieka, plius Teisės skyriaus deleguotas Vytautas Sinkevičius. Kovo 11-osios akto paskutinę redakciją V. Andriukaičiui teko parašyti pačiam savo ranka, nes neturėjo mašinistės. Jis akcentuoja socialdemokratų indėlį į Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios dokumentų paruošimą.
1990-1992 metais V. Andriukaitis buvo Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo deputatas. Nuo 1992 m. tapo Seimo nariu ir dirbo įvairiose kadencijose: 1992-1996 m., 1996-2000 m., 2000-2004 m. ir 2008-2012 m. 2001-2004 m. ėjo Seimo pirmininko pavaduotojo pareigas, buvo Europos reikalų komiteto pirmininkas, Lietuvos delegacijos Europos Konvente vadovas. Nuo 2012 m. iki 2014 m. ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas. 1997 m. gruodžio 21 d. ir 2002 m. gruodžio 22 d. kandidatavo Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. buvo Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą. 2020-2024 m. dirbo Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro direktoriaus patarėju ir specialiuoju pasiuntiniu.
Nuo 2024 m. V. Andriukaitis išrinktas į Europos Parlamentą. Nuo liepos 16 d. startavus naujai 2024-2029 m. kadencijai, pasirinkta veiklos sritis: Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas (ENVI), koordinatorius nuo SDPA grupės, Visuomenės sveikatos pakomitetis (SANT), Delegacija ryšiams su Baltarusija, Delegacija ES ir Armėnijos parlamentiniame partnerystės komitete, ES ir Azerbaidžano parlamentinio bendradarbiavimo komitete, ES ir Sakartvelo parlamentiniame asociacijos komitete, Delegacija ryšiams su Centrinės Azijos šalimis. Už indėlį į valstybės atkūrimą ir veiklą apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000) ir Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (2004).
Pomėgiai ir laisvalaikis
Vytenis Povilas Andriukaitis yra aistringas keliautojas ir istorinių vietų lankytojas. Kartu su žmona Irena yra apkeliavę daug Europos šalių, tokių kaip Olandija, Belgija, Vokietija, Liuksemburgas ir Prancūzija, siekdami pamatyti „visą Europos kultūros istorinę gelmę“. Laisvalaikį taip pat skiria skaitymui, domisi dviem didžiuliais knygų blokais: filosofija ir religijų analize bei istorijos studijomis. Taip pat labai seka savo portfelio mokslinę literatūrą, nes jam reikia daug profesinių žinių sveikatos apsaugoje ir maisto saugoje. Tarp pastaruoju metu sužavėjusių knygų mini Yuvalio Harari „21 pamoka XXI-ajam amžiui“, Piketty „Kapitalas“ ir „Jeruzalė“. Ypatingą vietą jo širdyje užima poezija - mėgsta skaityti Pauliaus Širvio, Justino Marcinkevičiaus, Valentino Sventicko, Salomėjos Nėries, Jono Aisčio kūrybą. Jis myli poeziją.
Vaikystėje didelį įspūdį paliko „Daktaras Aiskauda“, „Pinokio nuotykiai“ („Buratino nuotykiai“), „Haufo pasakos“, „Tūkstantis ir viena naktis“, Karlo Majaus indėnų knygos, „Bembis“ bei moksline fantastika, tokia kaip Jules'o Verne'o kūryba. Paauglystėje jis buvo visoks - mėgo ir žaisti futbolą iki nukritimo, ir žaisti ledo ritulį, lankė boksą. Labai mėgo sportą, bet mėgo ir matematiką bei biologiją, buvo olimpiadų dalyvis, aktyvus vaikas mokykloje, kurią baigė aukso medaliu.
tags: #vytenio #endriukaicio #zmonos #gimimo #metai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
