Slaugos ir globos (priežiūros) skirtumai bei paslaugos Lietuvoje: išsamus gidas

Susidūrus su staigia artimojo liga ar laipsnišku sveikatos prastėjimu dėl senatvės, šeimos nariai dažnai pasimeta sąvokų, biurokratinių procedūrų ir medicininių terminų gausoje. Viena dažniausiai pasitaikančių painiavų kyla bandant suprasti, kuo iš esmės skiriasi slauga nuo globos (rūpybos). Nors kasdienėje kalboje šie žodžiai dažnai vartojami kaip sinonimai, teisinėje ir medicininėje sistemoje tai yra du visiškai skirtingi statusai, lemiantys skirtingas paslaugas, finansines kompensacijas ir priežiūros pobūdį.

Suprasti šį skirtumą yra kritiškai svarbu, nes nuo to priklauso, į kokią instituciją kreiptis, kokio dydžio išmokas galima gauti ir, svarbiausia, kaip užtikrinti orų bei poreikius atitinkantį gyvenimą sergančiam žmogui. Kai tampa aišku, kad artimajam reikalinga nuolatinė slauga ar globa, šeima susiduria ne tik su biurokratiniais, bet ir su psichologiniais iššūkiais. Svarbu suprasti, kad tinkamo statuso nustatymas nėra „nuosprendis“, o priemonė gauti valstybės pagalbą, kuri palengvins kasdienybę.

Slauga: medicininės priežiūros esmė

Slauga, visų pirma, yra orientuota į žmogaus sveikatos būklę ir gyvybinių funkcijų palaikymą. Tai procesas, kurio metu tenkinami paciento gyvybiniai poreikiai, kurių jis pats dėl ligos ar negalios negali patenkinti. Specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kuriems dėl labai sunkių organizmo funkcijų sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba, priežiūra ir slaugymas visą parą. Svarbu pabrėžti, kad slauga yra tiesiogiai susijusi su somatine (kūno) būkle.

Slaugos atveju dominuoja medicininis poreikis. Tai reiškia, kad be medicininės intervencijos (vaistų, procedūrų, gyvybinių funkcijų stebėjimo) žmogaus gyvybei grėstų pavojus. Slaugomas asmuo dažniausiai yra visiškai priklausomas nuo kito žmogaus (Bartelio indeksas, vertinantis savarankiškumą, būna labai žemas). Lietuvoje skiriamos tikslinės kompensacijos skiriasi savo dydžiu. Tikslinė kompensacija slaugos išlaidoms padengti yra didesnė nei kompensacija priežiūros (pagalbos) išlaidoms. Taip yra todėl, kad slaugomas ligonis reikalauja daugiau priemonių (sauskelnių, vaistų, spec.).

Globa (priežiūra): socialinės pagalbos apibrėžimas

Skirtingai nei slauga, globa (dažnai teisiškai vadinama nuolatine priežiūra arba pagalba) yra labiau socialinio pobūdžio paslauga. Globos tikslas yra ne gydyti, o kompensuoti prarastus savarankiškumo įgūdžius ir užtikrinti saugią aplinką. Pavyzdžiui, žmogus fiziškai gali būti gana stiprus, tačiau dėl psichikos sveikatos sutrikimų jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra, kad jis nepakenktų sau ar aplinkiniams.

Vertinant pagalbos (globos) poreikį, taip pat skiriami du lygiai (SPP-1 ir SPP-2), priklausomai nuo to, kiek valandų per parą ar savaitę asmeniui reikalinga pagalba. Tikslinė kompensacija slaugos ar pagalbos išlaidoms yra mokama pačiam asmeniui (arba jo įgaliotam atstovui). Nors išmokos pavadinimas sufleruoja, kad ji skirta slaugos priemonėms ar samdomai pagalbai, įstatymai griežtai nereglamentuoja kiekvieno euro panaudojimo čekių rinkimo principu. Teisiškai asmeniui nustatomas vienas dominuojantis specialusis poreikis, už kurį mokama tikslinė kompensacija. Negalima gauti dviejų pilnų kompensacijų (už slaugą ir už priežiūrą) vienu metu. Nebūtinai. Ankstyvose stadijose, kai fizinė sveikata gera, bet sutrikusi atmintis, dažniau skiriama nuolatinė priežiūra (globa).

Kaip inicijuoti slaugos ar globos procesą?

Prieš pradedant procesą, rekomenduojama surinkti visus turimus medicininius išrašus iš ligoninių (epikrizes), nes jos yra pagrindas gydytojui pildant siuntimą. Viskas prasideda nuo šeimos gydytojo. Artimieji arba pats asmuo turi kreiptis į savo polikliniką. Šeimos gydytojas, įvertinęs paciento būklę, atlikęs tyrimus ir gavęs gydytojų specialistų (neurologo, psichiatro, chirurgo ar kt.) išvadas, parengia siuntimą. Šiame siuntime (forma Nr.) tuomet dokumentai perduodami vertinimo tarnybai.

Procesas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki poros mėnesių. Viskas priklauso nuo to, kaip greitai šeimos gydytojas paruošia dokumentus, kokios eilės pas specialistus ir koks užimtumas vertinimo agentūroje. Taip pat verta iš anksto aptarti su šeimos nariais priežiūros planą: ar slauga vyks namuose? Kas galės keistis prižiūrint ligonį?

Slaugos ir globos įstaigos: kur kreiptis?

Suprasti skirtumą tarp slaugos ir globos būtina ir renkantis įstaigą, jei artimojo neįmanoma prižiūrėti namuose. Valstybinė ligonių kasa (VLK) apmoka iki 120 dienų per kalendorinius metus slaugos ligoninėje. Čia dirba medikai, slaugytojos. Aplinka primena ligoninę. Tai yra gydymo įstaigos. Į jas pacientai siunčiami gydytojo siuntimu, kai reikalingas simptominis gydymas, slauga po operacijų ar ligų paūmėjimo.

Priešingai, globos namai yra socialinės įstaigos, skirtos nuolatiniam gyvenimui. Čia žmonės gyvena neterminuotai. Globos namuose teikiamos ir apgyvendinimo, ir maitinimo, ir užimtumo, ir sveikatos priežiūros paslaugos. Tačiau medicininė dalis čia yra tik viena iš sudedamųjų. Į globos namus patenkama per savivaldybės socialinės paramos skyrių, nustačius socialinės globos poreikį. Jei svarstoma apie globos įstaigą, būtina įsivertinti finansines galimybes, nes valstybės kompensacija dažnai nepadengia visos privačių globos namų kainos.

Įvairios slaugos ir socialinės pagalbos rūšys

Lietuvoje yra kelios skirtingos slaugos rūšys, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės, priežiūros poreikių ir teikimo vietos. Slaugos paslaugas asmenys gali gauti ne tik sveikatos priežiūros įstaigoje, bet ir savo namuose. Visiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems asmenims Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas slaugos paslaugas teikia sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios licenciją šiai veiklai ir sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Taip pat egzistuoja paliatyvioji bei socialinė slauga, skirta tiek sunkiai sergantiems, tiek senjorams ar neįgaliesiems, kuriems reikia pagalbos kasdieniame gyvenime.

Stacionarinė slauga

Tai slauga, teikiama medicininės slaugos ir globos ligoninėse, slaugos skyriuose arba ilgalaikės globos namuose. Ji skirta žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra ir kasdienė pagalba. Tinka asmenims, kurie negali savarankiškai pasirūpinti savimi dėl sunkių ligų, negalios ar senatvės. Apima: gydytojo ir slaugytojų priežiūrą, kineziterapiją, medikamentų skyrimą, maitinimą ir kitas būtinas paslaugas. Finansuojama per Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) arba privačiai. Kreiptis reikėtų į savo gydytoją, kuris išduoda siuntimą į slaugos ligoninę. Jei norima ilgalaikės globos, reikalinga socialinės darbuotojų pagalba.

Dienos stacionaro slauga

Tai slauga, kai pacientas gali gyventi namuose, bet tam tikrą laiką praleidžia gydymo įstaigoje (pvz., kelias valandas per dieną) dėl medicininės priežiūros ar reabilitacijos. Tinka žmonėms po sunkių ligų, operacijų ar su negalia, kuriems reikalinga kineziterapija, masažai, injekcijos ir pan. Suteikiama specializuotose gydymo įstaigose. Gali būti finansuojama PSDF arba privačiai. Dėl dienos stacionaro slaugos reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris išduoda siuntimą.

Slauga namuose

Tai medicininės slaugos paslaugos, teikiamos paciento namuose. Skirta tiems, kurie negali savarankiškai vykti į gydymo įstaigas, bet jiems reikalinga specialisto priežiūra. Apima: slaugytojo apsilankymus, vaistų skyrimą, perrišimus, slėginių opų priežiūrą, kineziterapiją ir kt. Gali būti apmokama valstybės, jei žmogus turi nustatytą slaugos poreikį. Kreiptis galima į polikliniką ar privačias įstaigas, taip pat į savo šeimos gydytoją arba savivaldybę.

Paliatyvioji slauga

Tai slauga, teikiama nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti skausmą. Skirta žmonėms su onkologinėmis ligomis, neurodegeneracinėmis ligomis ir pan. Gali būti teikiama namuose arba specializuotose paliatyviosios pagalbos įstaigose. Apima medicininę priežiūrą, skausmo kontrolę, psichologinę ir dvasinę pagalbą. Dėl paliatyviosios slaugos reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba tiesiai į paliatyviosios pagalbos įstaigas.

Socialinė pagalba (globa) namuose ir dienos centruose

Tai ne medicininė slauga, bet socialinė pagalba asmenims, kurie dėl amžiaus ar negalios negali savarankiškai gyventi. Ji apima pagalbą į namus: maisto pristatymą, buities tvarkymą, palydą į gydymo įstaigas. Taip pat dienos centrus, kuriuose organizuojamos veiklos, maitinimas, užimtumas. Be to, teikiama trumpalaikė globa, kai slaugantis asmuo laikinai negali rūpintis artimuoju. Dėl šios pagalbos reikėtų kreiptis į savivaldybę arba socialinius darbuotojus.

Finansinė parama slaugantiems ir prižiūrintiems artimuosius

Slaugant artimąjį namuose, taip pat svarbu žinoti apie galimas socialines garantijas, valstybės teikiamas išmokas ir socialines paslaugas. Dokumentų tvarkymas ir valstybės išmokos už slaugą yra esminė dalis siekiant užtikrinti tinkamą priežiūrą ir finansinį stabilumą.

Ligos išmoka slaugant šeimos narį

Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), dėl būtinybės slaugyti sergantį šeimos narį praradusiems galimybę gauti darbo pajamas yra skiriama ligos išmoka. Ji mokama tuo atveju, jei asmuo yra apdraustas ligos socialiniu draudimu ir iki laikinojo nedarbingumo dienos yra sukaupęs bent 3 mėnesių stažą per paskutinius 12 mėnesių arba bent 6 mėnesių stažą per pastaruosius 2 metus.

Gauti ligos išmoką vaikui slaugyti ar prižiūrėti gali tėvai, įtėviai, seneliai, globėjai, budintys globotojai, nuolatiniai globotojai ar vaiką laikinai prižiūrintys asmenys. Išmoką pakaitomis gali gauti skirtingi teisę į ją turintys paminėti asmenys. Savarankiškai dirbantys gyventojai, išskyrus vykdančius veiklą pagal verslo liudijimą, taip pat gali gauti ligos išmoką. Savarankiškai dirbančiam asmeniui ji skiriama tik tada, kai gyventojas apdraustas ligos socialiniu draudimu ir yra sukaupęs reikiamą stažą.

Tiesa, kai kuriais atvejais ligos išmoka mokama, nors stažo ir nepakanka. Pavyzdžiui, jeigu asmuo nekaupė reikiamo stažo, nes jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, tokiu atveju ligos socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukanka 2 metai. Ligos išmoką taip pat gali gauti asmenys iki 26 metų, kurie neįgijo reikiamo stažo, nes pastaruosius metus ar dvejus mokėsi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programas, studijavo aukštojoje mokykloje ir jei laikinas nedarbingumas prasideda per 6 mėnesius nuo mokslų ar studijų pabaigos. Ši išmoka priklauso ir tiems, kurie reikiamo stažo neįgijo, nes pastaruosius metus ar dvejus buvo privalomosios karo tarnybos karys ar atliko alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir jeigu laikinasis nedarbingumas prasideda per 6 mėnesius nuo tarnybos pabaigos. Ligos išmoka slaugant ar prižiūrint šeimos narį yra 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio ant popieriaus. „Sodros“ informacinėje svetainėje kiekvienas dirbantysis gali pasitikrinti, kokia preliminari ligos išmoka slaugant šeimos narį ar prižiūrint vaiką ar kitą asmenį jam priklausytų. Remiantis skaičiuokle, jei asmens draudžiamosios pajamos siekia 1 500 eurų ant popieriaus, už visą lapkričio mėnesį 2 metų vaiko slaugos jis preliminariai gautų apie 523 eurus į rankas.

Nedarbo išmoka slaugantiems asmenims

Slaugantys negalią turinčius asmenis yra draudžiami nedarbo socialiniu draudimu. Norint gauti šią išmoką, reikia registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT) ir gauti bedarbio statusą. Ši išmoka skiriama tiems, kurie per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo UŽT turi bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą. Jei nedarbo išmoka priklauso, ji mokama 9 mėnesius. Išmoką sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Pastovioji šiais metais dar sudaro 215,01 eurų (nuo Naujųjų metų turėtų pasiekti 241,5 euro), o kintamoji priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio ir sumokėtų „Sodros“ įmokų. Pirmaisiais mėnesiais išmoka yra didesnė, vėliau ji mažėja.

Nedarbo išmokos kintamoji dalis: 1-3 mėnesį - 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų (visos pajamos, nuo kurių mokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos), 4-6 mėnesį - 31,03 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų, 7-9 mėnesį - 23,27 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų. Remiantis „Sodros“ skaičiuokle, jei asmens vidutinės pajamos siekė 1 500 eurų ant popieriaus, pirmus tris mėnesius jis gautų 796 eurus, 4-6 mėnesį - 680 eurus, o paskutinius tris jam būtų mokama 564 eurus siekianti išmoka.

Papildomos socialinės paslaugos ir pagalba namuose

Asmenys ar šeimos, namuose prižiūrintys ar slaugantys savo artimuosius su negalia ar senyvo amžiaus asmenis, gali kreiptis pagalbos į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar savivaldybės paskirtą įstaigą dėl socialinių paslaugų savo artimajam ir sau. Norėdami gauti pagalbą slaugant artimąjį, kreipkitės į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją.

Jiems gali būti suteiktos prevencinės socialinės paslaugos, tokios kaip individualios ar grupinės konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės tiems, kurie patiria sunkumų asmeniniame gyvenime, šeimoje ir kt. Taip pat bendros socialinės paslaugos kaip kad informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, kitais atvejais - specialios socialinės paslaugos. Pavyzdžiui, kai asmeniui su negalia reikia saugiai nuvykti į sveikatos priežiūros ar kitas įstaigas, organizuojamas transportas. Asmenims, stokojantiems pajamų, gali būti teikiama pagalba maistu, drabužiais ir kt. Kai šeima patiria emocinius išgyvenimus šeimos nariams, įvertinus jų individualius poreikius, gali būti pasiūlyta psichosocialinė ar krizių įveikimo pagalba, kurią kartu su socialiniais darbuotojais gali teikti ir psichologai, sielovados darbuotojai. Savarankiškai artimuosius slaugantiems žmonėms taip pat yra teikiama emocinė ir psichologinė pagalba. Tokią pagalbą teikiančių įstaigų sąrašai skelbiami Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje. Kai sunku suderinti darbinius ir asmeninius interesus su artimojo priežiūra, prižiūrintieji gali prašyti didesnės pagalbos - periodiškai teikiamų socialinių paslaugų į namus ar socialinių paslaugų įstaigoje, integralios pagalbos, taip pat laikino atokvėpio paslaugų, kurios teikiamos tam tikram laikui.

Pagalba į namus

Asmenims ar šeimoms, kurie nori ir gali patys namuose prižiūrėti savo artimuosius su negalia ar senyvo amžiaus asmenis, gali būti teikiamos socialinės paslaugos į namus. Pagalba į namus - tai asmens namuose teikiamos paslaugos, padedančios asmeniui ar šeimai tvarkytis buityje, apsirūpinti maistu ir kitomis priemonėmis, gaminti maistą, rūpintis asmens higiena ir priežiūra, sumokėti mokesčius, nuvykti į sveikatos priežiūros ir kitas įstaigas, spręsti įvairias problemas, rūpintis asmeniniu ar šeimos gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, pagal poreikį organizuojamos ir kitos reikalingos paslaugos. Gaunant tokią paslaugą, artimuosius su negalia ar senyvo amžiaus asmenis prižiūrintys šeimos nariai gali eiti į darbą, atlikti visuomeninius įsipareigojimus. Pagalba į namus teikiama iki 10 val. per savaitę.

Dienos socialinė globa ir integrali pagalba asmens namuose

Kai asmeniui nepakanka pagalbos į namus, o jo poreikiams tenkinti reikia daugiau paslaugų, tačiau jis vis dar gali gyventi namuose, padedamas artimųjų, jam gali būti teikiama dienos socialinė globa arba integrali pagalba asmens namuose. Dienos socialinė globa - visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu.

Kai paslauga teikiama asmens namuose, ji apima informavimą ir konsultavimą, tarpininkavimą ir atstovavimą, maitinimo organizavimą, pagalbą maitinantis, asmens maitinimą, kasdienę asmens higieną ir priežiūrą, pagalbą buityje ir namų ruošoje, sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą, palydėjimą į įvairias įstaigas ir kitas asmeniui reikalingas paslaugas, siekiant jam sudaryti galimybes gyventi savo namuose. Dienos socialinė globa asmens namuose gali būti teikiama iki 25 val. per savaitę; asmeniui su negalia, kuriam nustatytas pirmojo arba antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis - iki 40 val. per savaitę, o išimtiniais atvejais, kai asmeniui, atsižvelgiant į individualius jo poreikius ir savarankiškumą, gali būti teikiama ir iki 70 val. per savaitę.

Dienos socialinė globa taip pat gali būti teikiama ir įstaigoje nuo 3 val. per dieną iki 5 dienų per savaitę. T. y. asmenys vyksta į dienos centrą, kuriame praleidžia laiką, ten yra ugdomi, palaikomi ar atkuriami jų socialiniai, kasdienio gyvenimo, darbiniai įgūdžiai, organizuojamas maitinimas, pagal poreikius organizuojamos ir teikiamos sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos. Dienos centre asmenys gali būti globojami ištisą parą iki 5 parų per savaitę, gaudami trumpalaikę socialinę globą.

Integrali pagalba asmens namuose - tai slaugos ir dienos socialinės globos paslaugos, teikiamos asmens namuose, kuriomis tenkinami asmens slaugos ir socialinių paslaugų poreikiai, konsultuojant ir artimuosius prižiūrinčius šeimos narius, suteikiant jiems psichologinę pagalbą. Vaikams su negalia tokia pagalba gali būti teikiama ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Integralią pagalbą teikia socialinių paslaugų srities bei asmens sveikatos priežiūros specialistų mobili komanda. Ši pagalba gali būti derinama su ambulatorinėmis slaugos paslaugomis asmens namuose, kurias teikia ambulatorines slaugos paslaugas asmens namuose teikiančios mobiliosios komandos.

Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa

Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa - tai paslaugos, kuriomis teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba savarankiškumą praradusiam asmeniui. Ji skiriama asmenims, įvertinus jų socialinės globos poreikį, kuriems būtina nuolatinė priežiūra ir net slauga, kad būtų visiškai užtikrinti asmens poreikiai, o jiems patenkinti nepakanka teikiamų paslaugų į namus ar dienos socialinės globos dienos centre. Ilgalaikė ir trumpalaikė socialinė globa viena nuo kitos skiriasi teikimo trukme, periodiškumu ir teikimo vieta.

Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa apima bendrąsias socialines paslaugas: apgyvendinimą, maitinimą, socialinių ir kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymą ir palaikymą, atkūrimą. Pavyzdžiui, tai gali apimti savitvarką, asmens higieną, sveikos gyvensenos įgūdžius, namų ruošos darbus, saugumą, švaros namuose palaikymą, maisto ruošimą, biudžeto planavimą, naudojimąsi banko paslaugomis, apsipirkimą, orientavimąsi aplinkoje, darbo įgūdžių ugdymą ir dienos užimtumą, laisvalaikio organizavimą ir t. t. Atsižvelgiama į tai, kokios paslaugos reikalingos asmeniui pagal jo nesavarankiškumą.

Laikino atokvėpio paslauga

Namuose slaugomų, nuolatinės priežiūros reikalaujančių vaikų ir suaugusių žmonių su negalia kartu gyvenantys artimieji dėl darbo ar asmeninių reikalų tam tikrą laikotarpį negalintys skirti laiko savo prižiūrimam asmeniui, norėdami pailsėti nuo nuolatinės priežiūros, gali gauti laikino atokvėpio paslaugas. Atsižvelgiant į prižiūrimo asmens individualius poreikius, negalią, reikalingą atokvėpio terminą ir kitas aplinkybes, gali būti pasirenkamas laikinas atokvėpis dviem atvejais.

• Kai namuose prižiūrimam asmeniui teikiamos socialinės priežiūros paslaugos - informavimas, konsultavimas, pagalba buityje, maisto produktų pirkimas ir ruošimas, higienos priežiūra, palydėjimas, pagalba krizėse ir kt., - leidžiančios asmeniui gyventi savo namuose.
• Kai asmeniui teikiamos trumpalaikės arba dienos socialinės globos paslaugos.

Bendra šių paslaugų trukmė vienai šeimai per metus neturi viršyti 720 valandų. Išimtiniais atvejais, esant krizinei situacijai, kaip kad skyrybos, darbo praradimas, artimojo netektis ir pan., laikino atokvėpio paslauga gali būti nepertraukiamai teikiama iki 90 parų. Jei laikino atokvėpio paslaugą teikiantis specialistas, teikdamas laikino atokvėpio paslaugą, lieka nakvoti paslaugos gavėjo namuose, jam turi būti užtikrintos tam reikalingos sąlygos - suteiktas visas nakvynei reikalingas inventorius, sudaryta galimybė naudotis namuose esančiais indais, kitu inventoriumi bei visais patogumais, skirtais žmogaus fiziologiniams ir higienos poreikiams patenkinti. Laikino atokvėpio paslaugą teikiantis specialistas paslaugos teikimo metu turi užtikrinti asmeniui tuo metu teikiamų socialinių ir kitų paslaugų nepertraukiamumą. Prašymas dėl laikino atokvėpio paslaugos gali būti teikiamas ir sprendimas dėl jų skyrimo gali būti priimamas vieną kartą per 2 metus.

Prašyti laikino atokvėpio gali vaikų su negalia iki 18 metų tėvai, globėjai, rūpintojai, jeigu vaikui nustatytas neįgalumo lygis ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Taip pat suaugusio asmens su negalia asmens artimieji, kurie gyvena kartu ir jį prižiūri ar globoja, jeigu asmeniui nustatytas ne didesnis nei 55 proc. dalyvumo lygis ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.

Socialinių paslaugų apmokėjimas

Kai sprendimą skirti socialines paslaugas priima savivaldybė, dalį socialinių paslaugų kainos apmoka paslaugos gavėjas, kitą dalį - savivaldybė. Jei kreipiamasi tiesiogiai į socialinių paslaugų įstaigą, pavyzdžiui, į privačius globos namus nepateikus prašymo savivaldybei, gali tekti mokėti visą paslaugos kainą. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis priklauso nuo asmens gaunamų pajamų, paslaugų rūšies, jų teikimo trukmės, asmens šeimyninės padėties. Kai socialines paslaugas skiria savivaldybė, mokėjimo už socialines paslaugas dydį, įvertinęs asmens finansines galimybes, nustato savivaldybės darbuotojas.

tags: #ligos #globos #skyrimas #kretinga

• Sužinokite, kaip ugdyti vaikų bendravimo įgūdžius
• Skaitykite daugiau apie tai, kas formuoja vaiko raidą
• Grikiai ir kokosai kūdikių čiužiniams
• Mokomieji žaidimai internetu ikimokyklinukams
• Kaip sukurti nepamirštamą vaiko šventę