Vytauto Didžiojo gimimas ir valdymo pradžia
Vytautas Didysis (apie 1350 m. Senieji Trakai - 1430 m. spalio 27 d. Trakai) - vienas žymiausių Europos politikų ir karvedžių, Lietuvos didysis kunigaikštis. Tiksli Vytauto Didžiojo gimimo data nėra žinoma, tačiau manoma, kad jis gimė 1350-aisiais metais. Jis buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir jo antrosios žmonos Birutės sūnus. Iki savo mirties 1377 m. Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo Vytauto dėdė Algirdas, o Vytauto tėvas Kęstutis buvo faktinis Algirdo bendravaldis, valdęs Lietuvos vakarinę dalį ir daugiausiai užimtas nuolatiniu karu su Vokiečių ordinu.
Po didžiojo kunigaikščio Algirdo mirties Lietuvos valdovu tapo jo sūnus Jogaila, kurį, laikydamasis susitarimo su Algirdu, parėmė Algirdo brolis Trakų kunigaikštis Kęstutis. Tačiau 1381 m. tarp Jogailos ir Kęstučio bei jo sūnaus Vytauto kilo karas. Viena iš karo priežasčių buvo Jogailos ir Vokiečių ordino 1380 m. pradėtos derybos ir sudaryta Dovydiškių sutartis. Kęstutis 1381 m. užėmė Vilnių, suėmė Jogailą ir pats pasiskelbė Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, tačiau jo valdymas truko neilgai. 1382 m. Kęstučiui išvykus kariauti su jo valdžios nepripažinusiu Jogailos broliu Kaributu, Jogailos šalininkai užėmė Vilnių.
Kelias į valdžią ir kova dėl Trakų
Nužudžius Kęstutį 1382 m. rudenį, Vytautas pabėgo pas kryžiuočius į Karaliaučių - į Vokiečių ordino valdomą Prūsiją. Siekdamas kryžiuočių paramos kovoje su Skirgaila bei Jogaila dėl Skirgailai atiduotos tėvonijos (Trakų kunigaikštystės), Vytautas 1383 m. spalio 21 d. Tepliavoje pasikrikštijo kaip Vygandas (Wigand). 1384 m. 01 30 sutartimi Karaliaučiuje jis pažadėjo, kai tapsiąs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovu, perleisti Vokiečių ordinui Žemaitiją iki Nevėžio; tai privertė Jogailą tartis su Vytautu.
Dokumentinis filmas apie knygnešystę
1384 m. vasarą Vytautas perėjo į Jogailos pusę, sunaikino Vokiečių ordinui duotas pilis prie Nemuno, atgavo tėvo valdytus Gardiną, Lietuvos Brastą, Palenkę ir Valkaviską, tačiau žadėtų Trakų neatgavo. Lietuvoje kylant nepasitenkinimui įsigalinčiais lenkais, pablogėjus Vytauto santykiams su Jogaila ir ypač su jo vietininku LDK Skirgaila, 1390 m. 01 19 Gardine jis atnaujino sutartis su Vokiečių ordinu ir su šalininkais pasitraukė į Prūsiją. Šis konfliktas 1389 m. pabaigoje peraugo į atvirą karą.
Iki 1392 m. faktiškai kovą dėl valdžios Lietuvoje laimėjo Vytautas, kurį palaikė ir Lietuvos politinis elitas. Jogaila buvo priverstas ryžtis kompromisui: 1392 m. 08 04 Astravos sutartimi Vytautas atgavo Trakų kunigaikštystę ir tėvo Kęstučio valdytas kitas sritis, buvo pripažintas Jogailos vietininku LDK ir gavo valdyti LDK sostinę Vilnių.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės galybė
Tapęs faktiniu valstybės vadovu, Vytautas pradėjo aktyvią stabilizacijos ir ekspansijos politiką. 1392-96 m. jis pašalino sritinius kunigaikščius iš Polocko, Vitebsko, Kijevo, Voluinės bei kitų žemių ir į jų vietą paskyrė sau klusnius vietininkus. Vytautas suprato, kad Lietuvai reikia išsivaduoti iš Lenkijos įtakos, o tos kovos vadovu turįs tapti jis pats. Vytauto valdymo pabaigoje LDK pasiekė didžiausią galybę, jos teritorija išsiplėtė nuo Baltijos iki Juodosios jūrų.
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| LDK teritorija | 930 000 km² |
| Gyventojų skaičius | apie 2 480 000 |
| Lietuvių skaičius | apie 760 000 |
Vytauto Didžiojo valdymo laikotarpiu net tris kartus buvo bandoma Lietuvai suteikti karalystės statusą, tačiau politinės aplinkybės ir Lenkijos pasipriešinimas neleido šiai idėjai galutinai virsti realybe. 1430 m. spalio 27 d. Vytautas mirė Trakuose taip ir nesulaukęs pažadėtos karūnos, o jo mirtis užbaigė vieną ryškiausių Lietuvos istorijos laikotarpių.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
