Nėštumas - tai laikotarpis, kuris dažnai idealizuojamas, tačiau realybė ne visada atitinka lūkesčius. Moterys, sužinojusios apie nėštumą, gali išgyventi įvairius jausmus - nuo džiaugsmo iki baimės ir sumišimo. Ypač sudėtinga situacija susiklosto, kai moteris lieka viena, be partnerio palaikymo.
Šiame straipsnyje nagrinėjama, kokią pagalbą tokios moterys gali gauti Lietuvoje, kokios yra dažniausios priežastys, kodėl vyrai palieka nėščias moteris, ir kokios pasekmės laukia moterų, išgyvenančių krizinį nėštumą.
Krizinio nėštumo centras Lietuvoje teikia emocinę, psichologinę ir materialinę pagalbą moterims, kurias žinia apie nėštumą išgąsdino dėl įvairių priežasčių. Centro vadovė Zita Tomilinienė teigia, kad dažniausiai į juos kreipiasi moterys, stokojančios palaikymo iš artimiausios aplinkos, ypač iš vyro.
Moterys, besikreipiančios į Krizinio nėštumo centrą, dažniausiai jaučiasi išsigandusios ir nepasiruošusios motinystei. Jos gali galvoti, kad „ne dabar“ yra tinkamas metas susilaukti vaiko, norėjo vaikų turėti visai ne su tuo vyru, turėjo karjeros ar kitų planų. Baimės dėl ateities, dvejonės, ar sugebės pasirūpinti vaiku, ar dabar yra geriausias metas, yra tai, ką išgyvena moterys, besikreipiančios į Krizinio nėštumo centrą.
Z. Tomilinienė pastebi, kad dažnai moterys patiria priešingą aplinkinių reakciją - joms partneris sako, kad nenori vaiko, mama, sesė, draugės teigia, kad bus labai sunku, netinkamas vyras, laikas ir pan. Moterys jaučia paskatinimą negimdyti, nes aplinkybės nėra palankios. Joms baisu būti vienišoms mamoms.

Dažniausia priežastis, kurią nurodo moterys, nenorinčios susilaukti vaiko, yra prasti santykiai su vyru. Tada nėra saugumo jausmo, kyla daugiau abejonių dėl vaiko išlaikymo, auginimo vienai. Taip pat dažnai pasitaiko moterų, kurios jau yra vienišos, galbūt vaikelio pradėjo lauktis nebūdamos rimtuose santykiuose. Jas lanko panašios mintys. Yra tokių, kurios jau turi vaikų - jos baiminasi dėl to, kad turėjo planų grįžti į darbą, į socialinį gyvenimą, turėti laiko sau, o čia - žinia, kuri tuos planus ir viltis sujaukia. Dalis klienčių kreipiasi ne dėl neplanuoto nėštumo, bet kad patyrė persileidimą, kūdikio netektį, sužinojo, kad vaikelis gali turėti sveikatos sutrikimų ar pačios jų patiria nėštumo metu. Z. Tomilinienė pabrėžia, kad dažniausiai moterys jaučiasi vienišos. Jei yra geri santykiai su vyru, paprastai moterys, net jei patiria finansinius, emocinius ar kitus sunkumus, nesikreipia pagalbos, problemas išsprendžia šeimoje, su vyro ar artimųjų pagalba.
Vyrai neretai išsigąsta žinios apie moters nėštumą ir kartais būna dar mažiau pasiruošę priimti šią žinią. Kai vyras išsigąsta, sako „pati spręsk“ arba pradeda abejoti, kad gal ne dabar, o kartais - apskritai pradeda kaltinti moterį, kad jis nieko rimto neplanavęs, o ši - laukiasi, natūralu, moteris išsigąsta, aplanko daug sumišimo, dilemų. O nėštumas juk veikia ir moters hormonus, ji patiria nuotaikų svyravimus.
Pasitaiko atvejų, kai pora planavo turėti vaiką, tačiau pranešus naujieną vyrui, šis atsako: „Ne dabar“. Tokiai moteriai šokas: kaip? Juk viskas buvo aptarta, planuota. Krizinio nėštumo centre buvo atvejis, kai pora kelis metus bandė susilaukti vaiko, naudojosi ir dirbtinio apvaisinimo pagalba, pagaliau pavyko. Ji laukėsi jau septynis mėnesius, o vyras susirado kitą moterį ir ją paliko. Natūralu, kad toji klientė nesuprato, kas įvyko. Ji pasakojo, kaip jis visus tuos metus kartu ėjo pas gydytojus, laukė, o dabar jam nebeįdomu. Jai žemė iš po kojų slysta, jai toks šokas. Pasitikėjimas, meilė, ant kurios statyta šeima, kaip stiklo pilis sugriūva akimirksniu.

Moterys tokioje situacijoje išgyvena išdavystės jausmą, daug nusivylimo: kodėl aš pastojau nuo šito vyro? Bet tai staigiai keičia galvojimas, ką daryti, kaip išgyventi šitą situaciją. Jos svajoja apie stebuklingą mygtuką, kai galėtų atsukti laiką ir priimti kitus sprendimus. Bet dažniausiai viską užgožia skuba apsispręsti, ką dabar daryti, gimdyti ar ne. Sunku gyventi tose dvejonėse, moterys nori kuo greičiau apsispręsti.
Z. Tomilinienė mano, kad ta skuba nieko gero neduoda. Į Krizinio nėštumo centrą dažnai kreipiasi moterys, kurios nutraukė nėštumą, jos neretai išsako kaltinimą sau, kad paskubėjo. Kad nedavė sau laiko pagalvoti, pasikalbėti su sau svarbiais žmonėmis. Psichologas ir yra tam, kad padėtų susivokti, ką jauti, kad padėtų priimti sprendimus, kuriuos renkiesi iš tikrųjų, o ne spaudžiama baimės ir laiko. Nes jei jau nutraukei nėštumą, kelio atgal nėra, tiesiog turi atrasti būdą, kaip su tuo gyventi, kaip nekaltinti savęs ir toliau gyventi. Bet iki tol dar galima paklausti savęs, ko iš tiesų nori. Duoti sau laiko įsiklausyti į savo mintis, jausmus, yra svarbu.
Dažnai manoma, kad krizinį nėštumą išgyvena tik jaunos merginos. Tačiau Z. Tomilinienė teigia, kad tai mitas. Moterys, nuo 21-erių iki 39-erių, yra tos, kurios dažniausiai į juos kreipiasi. Pagrindinis dalykas tokiu atveju yra santykiai su partneriu. Tai - lemiamas faktorius, sprendžiantis, ar moteris ramiai ir džiugiai lauks vaikelio, ar baiminsis ir abejos. Aišku, šeimos materialinė padėtis taip pat turi įtakos saugumui. Jaunos besilaukiančios merginos labiausiai baiminasi neigiamos tėvų reakcijos, galvoja, kad nepateisino jų lūkesčių. Jeigu tėvai palaiko savo dukrą ir sako, kad padės, tuomet ji ir pati ramiau priima žinią apie nėštumą.
Kalbant apie nėštumo nutraukimą, dažniau kalbama apie neigiamas jo pasekmes. Tačiau Z. Tomilinienė teigia, kad moterys tai išgyvena labai skirtingai, vienos sunkiau, kitos lengviau. Tos, kurios skambina, rašo laiškus Krizinio nėštumo centrui, nėštumo nutraukimą išgyvena labai sunkiai, dalis jų mini nenorą gyventi, prasmės praradimą, norą atsukti laiką atgal, kaltina save, gydytojus, artimuosius, kurie nepalaikė ar net skatino daryti abortą. Kitos, kurios išgyvena lengviau tą patirtį, ko gero pagalbos neieško. Bet jei problemos nebūtų, jei visos po nėštumo nutraukimo jaustųsi gerai, tai ir pagalbos ieškančių nebūtų. Negalima suabsoliutinti, juk visi žmonės skirtingi.
Per daugiau nei 10 veiklos metų Krizinio nėštumo centras yra padėjęs keliems tūkstančiams moterų. Nemokamai teikiama psichologinė, emocinė, socialinė, materialinė, finansinė, teisinė, ginekologinė pagalba. Suteikiama ir dulų pagalba - padedama pasiruošti gimdymui, jei nėra artimo žmogaus, kuris dalyvautų gimdyme, padeda ir jo metu. Stokojančios materialinių resursų duodame kūdikio kraitelį, vežimėlį, sauskelnių, lovytę, drabužėlių ir visko, ko reikia kūdikiui pirmuosius gyvenimo metus. Organizuojame ir savitarpio paramos grupes, kur susitinka moterys su panašiomis patirtimis. Dalinimasis savo istorijomis, girdėjimas kitų išgyvenimus, joms padeda gyti bei įprasminti savo patirtį. Tada randa jėgų gyventi tą savo gyvenimą geriausiai kaip gali. Tokios grupės yra besilaukiančioms, išgyvenančioms pogimdyvinę depresiją, ir po nėštumo nutraukimo bei persileidimo. Paprastai moterims, kurios pagimdo, padedame dvejus metus, bet su klientėmis, kurios tą ryšį nori palaikyti ilgiau, bendraujame ir toliau. Moterys, būna, ir po kelerių metų parašo laišką, atsiunčia nuotraukas, bet dažniausiai parašo tada, kai pagimdo. Atsiliepimų iš klienčių turime labai daug, juos galima rasti Krizinio nėštumo centro internetiniame puslapyje.
Z. Tomilinienė teigia, kad bent jau dalis moterų, nors ir patiria krizę, ilgainiui ją išgyvena ir jų gyvenimai susiklosto gerai. Kai jos sulaukia palaikymo pačiu sunkiausiu metu, kai nelieka vienos, jos atranda ir savo vidinės stiprybės išgyventi duotus išbandymus. Krizė niekada nesitęsia amžinai. Nėštumo laikotarpis buvo sunkus, rodės žemė slysta iš po kojų, kamavo daug baimių, nežinios. Bet labai dažnai, suteikus reikiamą pagalbą laiku, moteriai palengvėja. Neretai pačios mamos, kai pagimdo ar kai kūdikiui sueina keli mėnesiai, sako negalėčiau įsivaizduoti savo gyvenimo be jo, nors ir kaip sunku buvo pradžioje. Pas mus atėjo verkdamos ir galvodamos, jog gyvenimas baigtas. O pasirodo jis kaip tik prasidėjo su nauja prasme. Tokių istorijų tikrai yra daug.
Moterys labai dažnai bijo aplinkinių nuomonės. Ką aplinka pagalvos, ką pasakys artimieji, kaimynai, bendradarbiai. Z. Tomilinienė yra girdėjusi, kad vyras bijo, nes kaip bendradarbiams reiks pasakyti, kad jie laukiasi ketvirto vaiko: „Taigi galvos, kad aš nemoku saugotis“, - sakė jis kaip argumentą. Visi kažkiek patiriame aplinkos nuomonių įtaką. Viena moteris yra pasakojusi, kad susilaukus ketvirto vaiko jautė praeivių žvilgsnius: tu nesusitvarkai, nemoki planuoti. Ji eidavo su visais savo vaikais lyg jausdama aplinkinių smerkimą. Žinoma, dabar, kai vaikai užaugo, ji sako jau eina išdidžiai, bet tada, kai vaikai buvo mažiukai, jie laksto, kažką išmeta, rėkia, ji prisipažino jausdavusi, jog nesusitvarko. Dabar, kai ji eina išdidžiai, vis tiek žmonės klausia: „O tai čia visi nuo to paties vyro?“. Tai va matote, koks visuomenės požiūris, noras smalsauti apie detales. Nepasakyčiau, kad visuomenės nuomonė apie vaikus - labai palanki. Žinoma, kasmet didėjantys vaiko pinigai, yra svarbu, bet šalia egzistuoja žmonių požiūris, kad jei nėra idealių sąlygų vaikui augti, tai kam gimdei. Yra žmonių, kurie bijo susilaukti dar vieno vaiko, nes neturi jam atskiro kambario, jiems tai atrodo kaip nepakeliamas diskomfortas. Bet yra kas gyvena vieno kambario bute su dviem vaikais. Priklauso, prie kokio gyvenimo žmogus pratęs. Pastebime, kad gimęs vaikas neretai motyvuoja šeimą gerinti gyvenimo sąlygas ir stengtis dėl ateities.
Lietuviai linkę leisti rinktis 2023-aisiais atliktas „Spinter“ tyrimas, vykdytas DELFI užsakymu, parodė, kad 36,3 proc. lietuvių mano, jog moteris turi teisę pati apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo, o 48 proc. abortą pateisina tam tikrais atvejais - dėl asmeninių aplinkybių, gimdyvės sveikatos ar kitų priežasčių. Kaip parodė apklausa, abortų kategoriškai nepateisina abortų vos 9,2 proc. Chirurginis nėštumo nutraukimas moteriai pageidaujant Lietuvoje leidžiamas iki 12 nėštumo savaičių. Didesnį nei 12 savaičių nėštumą leidžiama nutraukti, kai jis gresia moters gyvybei ir sveikatai ir taip nusprendė gydytojas. Tokia tvarka galioja nuo 1994-ujų. Tuo tarpu nėštumą nutraukti medikamentiškai Lietuvoje galima iki 9-osios savaitės, tik su gydytojo ginekologo priežiūra ir atlikus būtinuosius tyrimus. Tokiu atveju skiriami du medikamentai: pirmiausiai - mifepristonas, stabdantis hormono progesterono gamybą, taip stabdant embriono vystymąsi. Vėliau, gydytojo nurodytu metu, misoprostolis, sukeliantis kraujavimą. Jo dėka gimdos turinys pašalinamas iš organizmo. Procedūrą atlikti galima ir namuose ar kitoje moteriai patogioje, saugioje aplinkoje, tačiau iki tol reikia pereiti visą eilę žingsnių kartu su gydytoju.
Jei 1997-aisiais Lietuvoje abortų buvo atlikta 22680, tai 2010-aisiais - 6989, o 2022-aisiais - 2705 - taip skelbia Higienos instituto pateikiami duomenys. Paklausta apie nelegalius abortus Sveikatos informacijos centro Sveikatos statistikos skyriaus vadovė Rita Gaidelytė teigia, kad galima daryti prielaidą, jog jie didelio procento nesudaro. „Duomenų apie nelegaliai atliekamus abortus neturime. Tačiau manome, kad pas mus abortas yra gana paprastai prieinamas ir poreikio daryti nelegalų abortą nėra. Paprastai išaiškėjusius nelegalaus aborto atvejus labai jau išviešina spauda. O tokių seniai negirdėjome. Todėl darome prielaidą, kad nelegalių abortų nėra arba yra labai mažai“, - portalui DELFI sakė R. Gaidelytė.
Policijos departamento duomenimis, ženkliai padaugėjo pranešimų apie smurtavimą artimoje aplinkoje. L.Kazlauskienė mini atvejį, kuomet penktą mėnesį nėščią moterį išprievartavo sutuoktinis: jai buvo pradurta placenta ir gimė neįgali mergaitė. Šioje istorijoje ją labiausiai nustebino tai, kad moteris su tuo pačiu smurtautoju susilaukė dar ne vieno vaiko.
Gydytojas traumatologas Vytenis Adomaitis, kuriam tenka apžiūrėti ne vieną smurto auką, dalijasi savo patirtimi: „Paprastai į traumatologą kreipiamasi dėl galūnių sužeidimo, tačiau dažnai moters veide pastebime mėlynes, tam tikrus kūno nubrozdinimus. Tokiais atvejais moteris paprastai sako, kad užkliuvo ir nugriuvo. Paskui paaiškėja, kad kažkas kitas rankas prikišo. Aukštesnio socialinio sluoksnio žmonės dažniausiai slepia smurto atvejus - iki galo neprisipažįsta, viską neigia.“
Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. gimdė 29 penkiolikametės ir jaunesnės merginos. 2016 m. 15-19 metų motinoms gimė 1016 vaikų. Šioje amžiaus grupėje gimdymų skaičius nuosekliai mažėjo ir per penkiolika metų krito beveik tris kartus.
2001 m. šios amžiaus grupės motinoms gimė 2762 kūdikiai, 2006 m. - 2480, 2011 m. - 1432. 2020 metais nepilnametėms mūsų šalyje gimė 109 vaikai, o 2019 metais - 136. Jauniausia gimdyvė Lietuvoje buvo užregistruota 1995 metais. Jai gimdymo metu buvo 11 metų ir 5 mėnesiai.
Nepilnametės mamos retai atsisako savo kūdikių. Statistika rodo, kad nuo 2005 m. iki 2019 m. iš viso įvaikinti 9 nepilnamečių mamų vaikai. Visi jie įvaikinti Lietuvoje. 2019 m., 2018 m., 2012 m., 2010 m., 2009 m., 2006 m., 2005 m. įvaikinta po 1 vaiką.
2011 m. „TV Pagalbos“ studijoje - vienos šeimos drama. Jauna moteris laukiasi, o pasaulį netrukus išvys jos pirmagimis. Rodos visi turėtų džiaugtis ir gyventi laukimu, tačiau moters širdį graužia didžiulės nuoskaudos. Sigita tikina iš savo mamos Linos niekada nejutusi meilės, o kai ši gulėjo ligoninėje kone mirties patale, motina dukrai palinkėjo numirti. Šiuo metu dukra su motina nutraukusios bendravimą, o dėl to labiausiai prisidėjo motinos sugyventinis. „Kai jai pranešiau naujieną, kad laukiuosi, buvo tai nuėję iki policijos, nes patėvis mane sumušė“, - tikino smurtą patyrusi jauna moteris. Anot jos, konfliktas su patėviu kilo po to, kai jos motina sužinojo apie jos nėštumą. Motinai nepatiko, kad dukra eina jos pėdomis ir vaiko susilaukė būdama tik aštuoniolikos. „Sigitą susilaukiau per apgaulę, nes jis buvo vedęs. Jis man tuo momentu šito nepasakė. Nenoriu, kad ir mano dukrai taip nutiktų“, - pasakojo Lina. Lina pripažįsta, kad nebuvo tobula motina, o dėl to esą labiausiai kaltas Sigitos tėvas, kuris moterį paliko vos ši pastojo. Viena dukrą užauginusi moteris ją buvo praradusi dėl girtuokliavimų, o nuo dešimties iki aštuoniolikos metų Sigita augo vaikų namuose. Mergina atskleidė, kad motina ją vaikų namuose aplankydavo tik kartą į metus. Visgi Lina nemano, kad dukra dėl jos praeities klaidų turi teisę nuo jos atsiriboti ir nebendrauti. Sigitą ginti stojo dabartinis jos vyras. Jis atskleidė, kad motinos žiaurumui nėra ribų ir bendrauti su ja jie nė neketina. „Įsivaizduojate, mergaitė guli mirties patale ir linki dukrai mirties, nes nereikia man tavęs, tu neplanuota. Pone Lina, uošviene jūsų nevadinsiu, anūko jūs tikrai nematysite šiai dienai“, - tiesiai šviesiai rėžė Sigitos sužadėtinis ir būsimo vaikelio tėtis Rytis. Kuo baigsis motinos ir dukros konfliktas? Ar Sigita priims motinos atsiprašymą? Dukros ir motinos pokalbį žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Daugelis moterų svajoja apie dieną, kai nėštumo testas parodys teigiamą rezultatą. Tačiau tuo pat metu viskas gali apsiversti, nes netrukus jis... palieka. Bet kodėl? Taip, širdį skauda, nes jūs pasitikėjote ir tikėjote, kad jis visą laiką bus šalia ir prisiims atsakomybę, bus tėvas savo vaikui. Taigi kodėl. Šiandien jaučiuosi gerai, bet pradžia buvo labai sunki. Viskas pasimiršta... aš nebijau viena auginti vaikelio, puikiai tvarkausi pati. Labai norečiau suprasti, kodėl taip viskas įvyko, gal kada ir sužinosiu, nes dabar tai tikrai nesuprantu... Kam tada reikėjo planuoti ir laukti, sapalioti, kaip vesis vaiką žaisti futbolo ir t. t...
Šiandien laidoje „TV pagalba“ - dramatiška meilės istorija. Moteris bandys susigrąžinti savo dievinamą vyrą. Deja, sužinos, kad jis - vedęs ir grįžo pas žmoną. Vyras viską neigs, ką papasakos laidos herojė. Apsipylusi skausmo ašaromis moteris bandys rasti atsakymą į svarbiausią klausimą - kodėl jis ją taip staiga paliko? Svajonių vyras dar dieną prisiekinėjo amžiną meilę, o vakare... dingo. Nebegrįžo į namus. Ji negali patikėti, kad jis jos nebemyli. Juk jie buvo tokie laimingi! Be to, ji įtaria, kad laukiasi jo kūdikio. „Atleisčiau viską, kad tik grįžtų...“ - šiuos žodžius moteris kartos dar ne kartą. Gelbėtoja Rūta suorganizuos susitikimą su vyru, jo oficialia žmona ir bandys išsiaiškinti, ar tai buvo meilė, ar tik apgaulė ir išnaudojimas? Ką išsiaiškins „TV pagalba“ žiūrėkite šiandien 16:30 per TV3 televiziją. Laidos ištrauką žiūrėkite vaizdo reportaže.
