Kodėl vyrai nenori vaikų: psichologiniai, socialiniai ir asmeniniai aspektai
Gimstamumo klausimais visuomenėje dažniausiai dominuoja moterų elgsenos, pasirinkimų ar vertybių aptarimas, tačiau vyrai šiuose tyrimuose tiriami itin retai. Visgi, sociologiniai duomenys rodo, kad bevaikystė tarp vyrų yra net dažnesnė nei tarp moterų. Pavyzdžiui, 2018-2019 metais Lietuvoje vaikų neturėjo 31,5 proc. vyrų ir 18,4 proc. moterų (amžiaus grupėje nuo 30 iki 49 metų).
Nors dalis žmonių sąmoningai pasirenka gyvenimą be atžalų, kitiems tokia situacija susiklosto dėl objektyvių aplinkybių: neatsiradusio tinkamo partnerio, sveikatos sutrikimų ar darbo ir šeimos derinimo sunkumų. Daugeliu atvejų vyrai, kuriems kyla abejonių dėl tėvystės, nėra kategoriškai nusistatę prieš vaikus, tačiau jie susiduria su „socialiniu laikrodžiu“ ir vidinėmis baimėmis.
Vyriškas „socialinis laikrodis“ ir tėvystės baimės
Sociologai išskiria vyrų tėvystės svarstymus vyresniame amžiuje. Vyrai dažnai abejoja, ar nebūtų per seni tėčiai, ar sugebėtų derinti karjerą ir vaikus, ar sendami neatrodys savo vaikams kaip seneliai. Nors biologinis vyrų vaisingumas trunka ilgiau, po 50 metų daugelis vyrų kelia klausimą: „Ar pamatysiu, kaip užaugs mano vaikai? Ar galėsiu išlaikyti juos pensijoje? Ar leis sveikata?“ Tai nėra biologinio nepajėgumo bėda - tai socialinio ir gyvenimo būdo nesuderinamumo dilema.
Verta paminėti, kad Lietuvoje vyrauja stigma, susijusi su vyriškumu. Vaikų turėjimas vis dar siejamas su socialinėmis normomis, o savanoriška bevaikystė dažnai būna smerkiama ar vertinama neigiamai. Dėl šių stigmų vyrai, kurie negali susilaukti vaikų dėl sveikatos priežasčių arba kuriems gyvenimas susiklostė kitaip, dažnai jaučia spaudimą darbovietėse ar giminių susibūrimuose.
Kodėl vyrai atidėlioja tėvystę?
Psichologai teigia, kad dažniausiai už vyro pasiteisinimų dėl vaiko atidėjimo slypi baimė ir netikrumas. Štai dažniausios priežastys, kodėl vyrai vengia tėvystės:
- Atsakomybės baimė: Vyrui atrodo, kad su vaiko atsiradimu praras laisvę arba kad jo karjeros planai bus sužlugdyti.
- Finansinės problemos: Baimė, kad nepavyks išlaikyti šeimos, ypač jei karjera dar nepasiekė norimo lygio.
- Santykių pokyčiai: Baimė, kad gimus vaikui moteris skirs mažiau dėmesio jam, o visas šeimos gyvenimas suksis tik apie kūdikį.
- Nepasitikėjimas partnere: Kai vyras nėra tikras, ar būtent ši moteris yra jo palydovė visam gyvenimui.
Šias priežastis galima apibendrinti lentelėje:
| Priežasties grupė | Pagrindinis argumentas |
|---|---|
| Psichologinė | Baimė prarasti laisvę, tėvystės įgūdžių stoka. |
| Finansinė | Baimė nepakankamai uždirbti, baimė dėl ateities. |
| Socialinė | Stigma dėl nebuvimo tėvu, nenoras „subobėti“. |
Ar įmanoma įkalbėti vyrą tapti tėvu?
Psichologai vieningai sutaria: įkalbinėti ar versti vyrą tapti tėvu nėra geriausia taktika. Jei vyras nėra pasiruošęs, netikėtas nėštumas gali sukelti didelį stresą, įtampą ir netgi paskatinti skyrybas. Santykiai turi būti grįsti atvirumu ir bendru noru.
Užuot darius spaudimą, patariama veikti išmintingai:
- Kalbėkitės netiesiogiai: Užveskite temą apie draugų vaikus, stebėkite jo reakciją, diskutuokite apie ateities planus bendrai.
- Išsiaiškinkite priežastis: Supraskite, kas konkrečiai jį gąsdina - galbūt tai baimė prarasti karjeros galimybes ar finansinis neaiškumas.
- Kurkite erdvę tėvystei: Leiskite vyrui pačiam pajusti tėvystės džiaugsmus bendraujant su vaikais turinčiais draugais, kad jis pats garsiai išsakytų norą turėti vaiką.
Svarbiausia prisiminti, kad vaikas - tai ne priemonė santykiams išsaugoti ar vienatvei užpildyti, o savarankiškas asmuo, gimstantis iš meilės ir abipusio sutarimo. Jei visgi poros požiūriai į vaikų turėjimą yra visiškai nesuderinami, verta atvirai įvertinti santykių perspektyvas ir individualius poreikius.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
