Vydūno filosofija apie sveikatą, jaunystę ir grožį
Šis raštas skiriamas jaunos širdies, pakilios sielos, giedros dvasios žmonėms, kurie turi drąsos pabandyti keisti senąjį gyvenimo pagrindą, jeigu mato, kad jis netikęs.
Vienas iš pirmųjų lietuvių teosofų, visuomenės veikėjas, filosofas, rašytojas, poetas, humanistas, mokytojas - tai Vilhelmas Storosta, žinomas kaip Vydūnas. Jo palikimas apima daugybę sričių, tačiau ypatingą dėmesį jis skyrė žmogaus gerovei, sveikatai ir vidinei harmonijai.
Klaipėdos universitete, tęsiant kultūros renginių ciklą „Vydūnas - Tautai ir valstybei“, buvo pristatyta naujai išleista Vydūno knyga „SVEIKATA. JAUNUMAS. GROŽIS“. Ši knyga, pirmą kartą publikuota 1928 metais, atspindi paties Vydūno patirtis kovojant su sunkia liga ir jo siekį padėti kitiems išsaugoti sveikatą, jaunystę ir grožį.
Pasak KU prof. habil. dr. Algimanto Kirkučio, Vydūnas knygoje „SVEIKATA. JAUNUMAS. GROŽIS“ teigia, kad tik gerai suprasdamas pasaulio ir žmogaus sąrangos principus, ligos ir sveikatos tikrąją prasmę, žmogus gali įveikti jam kylančius sunkumus. Patirtis, kurią Vydūnas įgijo padėdamas sau, tapo pagrindine paskata sudėti į knygą mintis ir žinias, kurios, jo manymu, gali padėti daugeliui žmonių.
Knyga „SVEIKATA. JAUNUMAS. GROŽIS“ yra svarbi ne tik dėl joje išdėstytų minčių, bet ir dėl to, kad jos padėjo formuojant Klaipėdos universitete pirmąjį Lietuvoje Sveikatos mokslų fakultetą ir jo dėstomų sveikatos disciplinų pagrindus.
Vydūnas, kurio tikrasis vardas buvo Vilhelmas Storosta, gimė Rytų Prūsijoje, lietuvių (mažlietuvininkų) šeimoje. Jo pavardė vokiškame pase buvo Storost, o lietuviškas variantas - Vilimas arba Vilius Storostas. Pseudonimą „Vydūnas“ jis pasirinko maždaug 40-ies metų, norėdamas „visiems visko gero“. Vydūnas buvo mokytojas, dėstęs vokiečių, prancūzų, anglų, lietuvių kalbas ir sportą. Vėliau jis studijavo filosofiją Vokietijos universitetuose.
Vydūno idėjos ir filosofija turėjo didelę įtaką lietuvių tautiniam judėjimui. Jis buvo aktyvus senojo lietuvių tikėjimo (Romuvos) puoselėtojas, tačiau niekada nekelė atgimimo kaip pagrindinio tikslo, išlikdamas tautos lyderiu, o ne religiniu vadovu. Jo moralinis poveikis pranoko įprasto politinio lyderio ar rašytojo ribas. Vėlesni biografai jį lygino su Indijos tautos lyderiais, tokiais kaip Rabindranatas Tagore ar Mohandas Gandhi.
Vydūnas akcentavo dvasinį augimą, savęs pažinimą ir harmoniją su gamta kaip pagrindinius sveikos gyvensenos elementus. Jo filosofija ragina ieškoti vidinės jėgos ir išminties, kurios padėtų ne tik išsaugoti fizinę sveikatą, bet ir siekti dvasinio tobulėjimo bei ilgalaikio jaunatviškumo.
Vydūno palikimas ir jo knygos, tokios kaip „SVEIKATA. JAUNUMAS. GROŽIS“, tebėra aktuali ir vertinga tema, skatinanti mus gilintis į save, ieškoti harmonijos ir siekti visavertiško gyvenimo.
tags: #vydunas #sveikata #jaunimas #groze #gimdymo #slepiniai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
