Abortas ir nėštumo nutraukimas: eiga, metodai ir svarbūs aspektai

Ne visais atvejais nėštumas yra pageidaujamas. Statistikos duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet nutraukiama apie 3 tūkst. nėštumų. Nors moterų reakcijos į abortą skiriasi, nėštumo nutraukimas pats savaime nesukelia taip vadinamo „postabortinio sindromo“. Šio termino patariama nevartoti, tokios diagnozės nėra nei vienoje ligų klasifikacijoje. Tyrimai rodo, kad dauguma moterų dėl nėštumo nutraukimo nepatiria nei medicininių komplikacijų, nei psichologinių traumų.

Nėštumo nutraukimo metodai

Lietuvoje nėštumą galima nutraukti iki 12-osios nėštumo savaitės. Pagal nėštumo trukmę ir individualią situaciją taikomi skirtingi metodai:

• Chirurginis nėštumo nutraukimas: Didžioji dauguma nėštumo nutraukimų pasaulyje atliekama chirurginiu būdu.
• Vakuuminė aspiracija (mikroabortas): Ankstyvo nėštumo (iki 5-6 sav.) nutraukimas, kuomet embrionas ir nėštumo audiniai susiurbiami pro gimdos kaklelį įvestu plonu vamzdeliu. Įprastai pakanka vietinės nejautros, nereikia plėsti gimdos kaklelio.
• Chirurginė intervencija (6-12 sav.): Naudojama vakuuminė aspiracija, gali būti plečiamas gimdos kaklelis arba atliekamas kiuretažas (gimdos gramdymas). Vėlyvesniais atvejais įprastai taikoma bendrinė nejautra (sedacija).
• Medikamentinis nėštumo nutraukimas: Įteisintas Lietuvoje 2023 m. Tai mediciniškai patvirtinta alternatyva chirurginiam būdui, taikoma iki 9 savaičių nėštumui nutraukti.

Medikamentinio nutraukimo eiga

Vaistinis būdas leidžia nutraukti ne didesnį kaip 9 savaičių nėštumą. Procesas apima keletą etapų:

1. Gydytoja atlieka apžiūrą, patikslina nėštumą ir įvertina būklę.
2. Naudojamas vaistas, blokuojantis progesterono receptorius, dėl ko nėštumas nustoja vystytis.
3. Vartojamas kitas vaistas, kuris suminkština gimdos kaklelį ir sukelia gimdos susitraukimus, leidžiančius pašalinti nėštumo audinius.

Sveikata ir galimos pasekmės

Dažniausiai medicinos įstaigoje atliktas abortas apsieina be didelių komplikacijų ir neturi neigiamos įtakos moters sveikatai. Visgi, kaip ir bet kokia medicininė procedūra, ji turi tam tikrą riziką:

• Ne visiškai atliktas abortas: (pasitaiko maždaug 2 proc. atvejų), kai gimdoje lieka audinių.
• Infekcijos: (tikimybė - mažesnė nei 1 proc.).
• Nesėkmingas abortas: maždaug 0,2 proc. atvejų nėštumas tęsiasi toliau.
• Gimdos sienelės perforacija: reta, bet galima komplikacija.

Po pirmojo nėštumo nutraukimo operacijos, esant Rh(-), suleidžiamas antirezus D imunoglobulinas, siekiant išvengti kraujo grupių konflikto kito nėštumo metu. Po chirurginio aborto praėjus 1-2 sav. reikia dar kartą apsilankyti pas gydytoją ginekologą.

Socialiniai ir psichologiniai aspektai

Nėštumo nutraukimas, kaip ir kiti reikšmingi sprendimai, gali sukelti įvairius jausmus. Asmenininiame lygmenyje moters reakcija gali skirtis atsižvelgiant į amžių, savivertę, finansinę situaciją ar religinius įsitikinimus. Tarpasmeniniame lygmenyje daug kas priklauso nuo artimiausios aplinkos palaikymo bei medicinos personalo reagavimo.

Visuomenės lygmeniu moters reakcija priklauso nuo paplitusių nuostatų ir tradicinių lyčių vaidmenų. Nereikia skirti privalomų konsultacijų, kurių metu būtų detaliai išnagrinėjamos moters nutraukimo priežastys. Ji yra geriausia savo situacijos ekspertė. Svarbu mažinti aborto stigmą visuomenėje, kvestionuoti dominuojantį diskursą, kuriame abortas pateikiamas kaip moralės klausimas, ir užtikrinti prieinamą kontracepciją bei lytinį švietimą.

Moteris, kurios vertė apibrėžiama per motinos vaidmenį, pasirinkdama negimdyti, tampa patriarchalinės visuomenės prieše. Galiausiai, tiek neplanuotai pastojusiai, tiek nepastojusiai moteriai reikia realios lyčių lygybės, kuri suteiktų daugiau sprendimo priėmimo galios tiek visuomenėje, tiek heteroseksualiuose santykiuose.

tags: #abortu #pasibaiges #nestumas

• Istorija ir reformos
• Muzikos atlikėjų finansiniai pasiekimai
• Išsamus vadovas apie sauskelnes
• Vilniaus lopšelis-darželis "Delfinukas"