Vokiečių tanko "Tigras" istorija ir palikimas
Vokiečių tankas "Tigras", ypač pirmosios kartos modelis, žinomas kaip "Tiger 131", yra ne tik karinės istorijos, bet ir muziejų eksponatas, traukiantis lankytojų dėmesį visame pasaulyje.
Pirmosios kartos „Tigro“ egzempliorius, žinomas kaip „Tiger 131“, muziejaus lankytojams - ne naujiena. Tai vienintelis iki šiol pasaulyje važiuojantis „Tigras“.
1943 metų balandį britų kariai jį, nedaug teapgadintą, užgrobė po nenusisekusios vokiečių atakos Šiaurės Afrikoje, Tunise. Tuo metu jis buvo panaudotas kaip „gyvas“ pavyzdys vokiečių technologijų studijoms, o po karo pateko į muziejininkų rankas ir buvo visiškai restauruotas.
Bovingtono tankų muziejui priklauso ir abu ekspozicijoje demonstruojami antrosios kartos, vadinamieji „Karališkieji tigrai“ (Königstiger).
"Tigrų" šeimos nariai ir jų unikalumas
Vokiečių tankų "Tigrų" šeima apima ne tik pagrindinius modelius, bet ir įvairias jų modifikacijas, kurios pasižymėjo ypatingu galingumu ir retumu.
75,2 tonos sveriantis „Jagdtiger“ (vok. - medžiojantis tigras) - taip pat Bovingtono tankų muziejaus nuosavybė. Šis ant „Karališkojo tigro“ važiuoklės surinktas prieštankinis pabūklas apskritai yra didžiulė retenybė, nes vokiečiai juos gamino jau karui baigiantis ir spėjo surinkti vos 80 egzempliorių.
Tokia pati retenybė yra ir kitas savaeigis prieštankinis pabūklas „Elefant“ (vok. - dramblys), kurių pagaminta vos 91. Visame pasaulyje jų yra išlikę vos du.
Vienas „Elefant“ tankas, užgrobtas per Kursko mūšį 1943 metais, saugomas Rusijoje, Kubinkos tankų muziejuje.
Kitas „Elefant“ tankas, 1944-aisiais patekęs į amerikiečių rankas per Ancijaus mūšį Italijoje, dabar laikomas JAV kariuomenės ginkluotės ir paveldo muziejuje Virdžinijos valstijoje.
Deja, britams muziejininkams nepavyko pasiskolinti savaeigės haubicos „Sturmtiger“ (vok. - šturmo tigras), pagamintos ant pirmosios kartos „Tigro“ važiuoklės. Šių monstrų, šaudžiusių 380 mm kalibro sviediniais ir kumuliatyviniais užtaisais galėjusių pramušti pustrečio metro storio gelžbetonio sienas, buvo pagaminta vos 19, o karą išgyveno tik du.
"Tigro" techninės charakteristikos ir kovinė galia
Pirmosios kartos „Tigras“ (techninis pavadinimas Panzerkampfwagen VI Tiger Ausf. E) buvo masiškiausiai gamintas modelis iš visos "Tigrų" šeimos. Šis sunkiasis tankas pasižymėjo įspūdingomis techninėmis charakteristikomis.
Sunkiųjų tankų kategorijai priskiriamo „Tigro“ masė - 56 t. Ilgis - 6,32 m (su pabūklu - 8,45 m), plotis - 3,56 m, aukštis - 3 m.
„Tigras“ ginkluotas 88 mm pabūklu ir 92-120 jam skirtais sviediniais bei dviem ar trimis 7,92 mm kalibro kulkosvaidžiais su daugiau nei 9 tūkst. šaudmenų.
„Tigro“ širdis - karbiuratorinis 12 cilindrų ir 515 kW galios „Maybach“ variklis, išvystantis maksimalų 45,4 km/val. greitį.
Vienas iš veteranų, Wilhelmas Fischeris, pasakojo apie šaudymą „Tigro“ pabūklu: „Turėdavai išsižioti, kad nesprogtų ausų būgneliai.“
"Tigro" įgulos patirtis ir karo realijos
Daugiau nei už legendinę karinę techniką svarbi ekspozicijos dalis, kaip žada Dorseto muziejininkai, bus ir vokiečių veteranų, kovojusių „Tigruose“, prisiminimai bei liudijimai. Tankistai papasakojo, kaip jie jautėsi viršesni už kitus, gaudavo specialius siuntinius iš A.Hitlerio ir dainuodavo dainas apie tai, kaip jie kovos iki pergalės arba mirs.
Muziejus anksčiau rinkdavo ir viešindavo britų tankistų pasakojimus, tačiau dabar atsigręžė ir į buvusius priešus, nusprendęs atskleisti ir jų patirtį.
Vienas iš veteranų, Wilhelmas Fischeris, sakė: „Kas mėnesį aš gaudavau siuntinius iš Adolfo Hitlerio. Juose būdavo šokolado, cigarečių, dešros. Net vytintos dešros kartais būdavo. Ir tai gaudavo tik tankistai.“
Tačiau, nepaisant puikaus pabūklo ir galingų „Tigro“ šarvų, tankas turėjo ir trūkumų. W.Fischeris prisiminė, kad jie buvo nepatikimi, o dėl to kaltina sabotuotojus. „Karo pramonėje dirbo daug užsieniečių (red. - prievartiniam darbui į Vokietiją atvežtų okupuotų teritorijų gyventojų), jie gamindavo ir variklius.“
Pasak W.Fischerio, gyvenimo sąlygos tanke buvo siaubingos: „Miegoti tanke galėdavai tik sėdėdamas, sukniubęs savo sėdynėje. Negalėdavai atsigulti, nebuvo tam vietos... Higiena? Cha, mažiausia, apie ką tu būtum galvojęs.“
Jis taip pat sakė ilgai kentėjęs nuo košmarų. Jis prisiminė vieną siaubingą patirtį: „Pamatėme apie šimtą žmonių, kurie buvo išlaisvinti iš koncentracijos stovyklos... Klausiau visų, kas tie žmonės? Bet man buvo patarta laikyti liežuvį už dantų, nes jie - iš konclagerio ir mums draudžiama apie tai kalbėti... Štai ką pasakysiu: tai siaubinga patirtis ir aš dažnai net dabar tai sapnuoju.“
Apie „Tigrą“ ir daugelio žavėjimąsi juo W.Pliska sako taip: „Šis „Tigras“ yra karo ginklas ir jo simbolis. Tai tik žudymo mašina... Negaliu skatinti to žavėjimosi.“
Palyginimas su priešininkais ir karo įtaka
Parodoje bus pateikti ir kitos kariavusios pusės prisiminimai. Tarp jų ir tų, kurie Tunise dalyvavo užgrobiant garsųjį „Tiger 131“, taip pat ir britų tanko pabūklininko Joe Ekinso pasakojimas apie tai, kaip jis 1944 metų rugpjūtį Prancūzijoje vieną po kito pamušė tris vokiečių tankus.
Interviu, padarytame prieš jo mirtį 2012-aisiais, pabūklininkas J.Ekinsas prisiminė: „Mes stovėjome kažkokiame sode, stebėjome priešais mus per porą tūkstančių jardų besidriekiančią plokščią lygumą. Staiga pamatėme artėjančius tris „Tigrus“. Mano vadas paliepė taikytis į galinį ir aš iššoviau du šūvius į jį ir pamušiau. Mes kiek atsitraukėme atgal ir aš iššoviau į antrą tanką, pataikiau į jį pirmu šūviu ir jis sprogo, greičiausiai pataikėme į amunicijos atsargas ar panašiai. Tuo metu trečias tankas, supratęs, kas dedasi, pradėjo ieškoti priedangos.“
Be to, D.Willey paragino objektyviau vertinti galinguosius „Tigrus“, teigdamas: „Sudarydami mažiau nei septynis procentus karo metų vokiečių tankų produkcijos, „Tigrai“ nepadarė iš tiesų svarbios įtakos įvykiams, tad mūsų paroda pristatys labiau subalansuotą šių karo mašinų vaizdą.“
Svarbu, kad paroda taip pat pristatys veteranų, kurie juose kovojo, požiūrį, taip pirmą kartą papasakodama žmogiškąsias vokiečių tankų įgulų istorijas.
Nors populiaraus internetinio žaidimo „World of Tanks“ kūrėjai, tapę šios parodos rėmėjais, pasiūlė išeitį, kaip virtualiai susipažinti su šia technika, gyvas susitikimas su istorija muziejuje suteikia neprilygstamą patirtį.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
